„Tikrai girdime ir prezidento žinią dėl visų likusių projektų spartinimo ir esame pasirengę teikti teisės aktų projektų pakeitimus tam, kad šios procedūros būtų sklandesnės“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Prezidentui Gitanui Nausėdai paskatinus jau kitąmet skelbti pagrindinio sinchronizavimo projekto – jūrinės jungties su Lenkija darbų konkursus, ministras teigia, kad darbai galėtų prasidėti anksčiau nei numatyta.
„Kiekvieną projektą kuo anksčiau įgyvendiname, tuo mes stipriname sistemos atsparumą, patikimumą. Dėl „Harmony Link“ jungties buvo akcentuota (diskusijoje – BNS), kad jau kitais metais galima būtų pradėti pirkimo procedūras, kad statybos darbai galėtų prasidėti 2023, o gal net 2022 metais“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Jis sakė, kad sinchronizavimo projekto paankstinimas yra sudėtinis procesas, kuriame svarbi ir vietinė elektros gamyba, pavyzdžiui, paskelbti atsinaujinančios energetikos aukcionai.
Ministras: įgyvendinimo sparta kainai įtakos neturės
Energetikos ministras patikino, kad projekto spartinimas įtakos jo kainai neturės.
„Dėl sinchronizacijos projekto kainos: šio projekto kaina yra 1,6 mlrd. eurų visam regionui, jau gauta 323 mln. eurų (ES – BNS) paramos, likusi paramos dalis – 900 mln. eurų – planuojame teikti kitais metais, priklausomai nuo paskelbto Europos Komisijos kvietimo, bet tai būsime pasirengę padaryti jau gegužės mėnesį. Iš esmės, spartinimas procedūrų neturi jokio santykio ar ryšio su šio projekto kaina“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
„Maksimalios europinės paramos – 75 proc. – užtikrinimas reiškia, kad Lietuvos gyventojams šio projekto įtaka būtų labai minimali. Mes kalbame apie tokius (elektros kainos – BNS) padidėjimus, kurie didėja sistemoje praktiškai kiekvienais metais“, – sakė ministras.
Anksčiau skelbta bendra sinchronizavimo projekto kaina yra apie 1,5 mlrd. eurų.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius sakė, kad yra galimybių procesą paspartinti ir čia ypatingas vaidmuo tenka Lietuvai.
„Politiniai dokumentai ir deklaracijos pasirašytos numato sinchronizavimo projekto įgyvendinimą iki 2025 metų, tai reiškia, kad yra galimybė ir siekiamybė iš tikrųjų spartinti procesą. Turėkime omenyje, kad didžioji dauguma tų techninių sprendimų sinchronizacijai turi įvykti Lietuvoje, dalyvaujant Lietuvai, kartu su Lenkija taip pat. Tai ir nuo mūsų priklauso, kiek sėkmingai pavyks tą projektą paspartini“, – kalbėjo J. Neverovičius.
Pasak jo, jau dabar matyti, kad yra vietų, kur galima tobulinti įstatymus, užtikrinti efektyvesnį viešųjų pirkimų įgyvendinimą: „Tai šitoje vietoje tikrai galima padirbėti, kad neliktų kliūčių.“
Diskusijoje – ir Astravo AE projektas
J. Neverovičius teigė, jog sprendimai dėl projekto spartinimo susiję su šalies nacionaliniu saugumu.
„Yra ir pakankamai pragmatinis požiūris – kai tapsime sinchroniškai sujungti su Vakarų Europa, neliks jungčių su senąja sistema, kur, kaip žinoma, netrukus gali atsirasti nesaugios elektros šaltiniai. Spartinant sinchronizaciją mažiname tą tarpą, kada nesaugi elektra galėtų patekti į Lietuvą“, – sakė J. Neverovičius.
Ministras Ž. Vaičiūnas taip pat teigė, kad sprendimai greitinti sinchronizaciją svarbūs dėl Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės (AE), kurią kritikuoja Lietuva.
„Tikslas labai paprastas: siekiame spartinti sinchronizaciją ir kiek įmanoma, vėlinti Astravo atominės elektrinės paleidimą. Formulė paprasta. Tai reiškia, kad mūsų regiono sistemos stabilumas tokiu būdu būtų užtikrintas žymiai labiau“, – aiškino ministras.
Jis užtikrino, kad priimami konkretūs pasiūlymai, kad į Lietuvą nepatektų Astravo jėgainės elektra. Vienas jų – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) sprendimais panaikintos licencijos 11-kai elektros tiekėjų, kurie turi „popierines“ licencijas ir jomis nesinaudoja.
Ž. Vaičiūnas: Lietuva turi tvirtą pagrindą neįsileisti Astravo AE elektros
Pasiteiravus, ar Lietuva nesulauks teisinių ar kitokių sankcijų, mėgindama stabdyti Astravo elektros srautus, ministras akcentavo nacionalinio saugumo klausimą.
„Atsakysiu paprastai: negali būti nieko svarbiau ir aukščiau negu nacionalinio saugumo interesai, ir būtent tokia prielaida vadovaujantis buvo parengtas 2017 metais priimtas įstatymas (...) Gali būti įvairių teisininkų diskusijų, bet turime pakankamai tvirtą pagrindą“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
J. Neverovičius pridūrė, kad nacionalinio saugumo interesas „nėra toks dalykas, kur apsimesime, kad kažkas bandys jo nepaisyti“.
Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol veikia sinchroniniu režimu BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Baltijos šalys yra sutarusios iki 2025 metų sinchronizuoti tinklus su žemynine Europa.
Baltarusijai baigiant netoli Lietuvos sienos statyti Astravo AE, Lietuva yra priėmusi įstatymą, kad neįsileis į rinką elektros iš šios jėgainės, kurią laiko nesaugia.
Tačiau kai kurie kritikai sako, kad elektra į bendrą rinką gali patekti per kaimynines Latviją ir Rusiją.
Baltarusija tikina, kad jėgainė statoma laikantis saugumo reikalavimų.