Europa jau gali pasigirti turinti ne vieną sostinę, kurios uždraudusios motorinių transporto priemonių eismą centruose prisidėjo prie anglies dvideginio mažinimo ir švaresnio oro gyventojams bei miesto svečiams.
Danijos sostinė Kopenhaga pristatoma kaip didžiausia zona be automobilių Europoje. Dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje garsiąją undinėlės skulptūrą apgyvendinęs miestas pradėjo skelbti tik pėstiesiems skirtas zonas. Dabar Kopenhagoje kaip niekad daug pėsčiųjų ir dviratininkų. Pastariesiems yra nutiesta daugiau nei 300 km dviračių takų. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusė Danijos sostinės gyventojų į darbą keliauja dviračiais.
Kuo pasigirti turi ir Belgijos sostinė Briuselis. Tik pėstiesiems skirtos gatvės juosia miesto pagrindinį verslo, finansų centrą ir Rue Neuve prekybos gatvę. Miesto valdžia ir toliau planuoja plėsti tik pėstiesiems skirtą zoną.
Nuo praėjusių metų vasaros Olandijos sostinėje, Amsterdame, pakeisti eismo keliai, nebeleidžiantys automobiliams kirsti miesto centro. Dabar jie turi tiesiog apvažiuoti miesto centrą.
O štai Madride, Ispanijoje, nuo šių metų vasario miesto centre taip pat uždraustas automobilių eismas, išskyrus centro gyventojams.
Lietuvos didieji miestai taip pat kuria planus, kaip mažinti eismą miestų centruose. Juk čia įsikūrus didelei daliai įmonių ir valstybinių bei savivaldybių institucijų darbo dienomis suvažiuoja daugiausiai aplinkai žalą darančių automobilių.
Eismo centre riboti nežada
Miestų savivaldybės savo planus mažinti taršą ir gerinti eismą yra nusimačiusios Darnaus judumo planuose. Tiesa, iki jų įgyvendinimo dar reikės palaukti. Visgi bene ambicingiausia šiuose planuose – Klaipėdos miesto savivaldybė. Būtent jai atiteko Susisiekimo ministerijos apdovanojimas už ambicingiausius planus, vertinant Darnaus judumo planus. Klaipėda savo plane numatė miesto senamiestį paversti zona, kurioje nebūtų motorinių transporto priemonių.
Visgi, jei uostamiestis ir nuspręs uždrausti automobilių eismą senamiestyje, miesto centre tokių draudimų kol kas nėra numatoma, teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vyr. specialistė Milda Milbutaitė.
Pasak jos, kol kas mažinti automobilių eismą miesto centre bandoma naudojant vietinę rinkliavą už automobilių statymą Klaipėdos mieste.
„Šia rinkliava siekiama pagerinti miesto ekologinę būklę, sumažinti automobilių srautus raudonojoje, geltonojoje, mėlynojoje ir žaliojoje zonose, surinkti lėšų, kurios bus naudojamos mokamoms vietoms automobiliams statyti Klaipėdos mieste įrengti ir eksploatuoti, rinkliavai administruoti, viešojo transporto nuostoliams dengti ir viešajai transporto infrastruktūrai vystyti bei prižiūrėti, transporto lengvatų įstatyme nenumatytoms viešojo transporto lengvatoms finansuoti“, – vardijo pašnekovė.
Klaipėdos miesto savivaldybė kartu skatina gyventojus persėsti į ekologiškesnes transporto priemones, pavyzdžiui, elektromobilius. Būtent gyventojai, turintys leidimą ekologiškos transporto priemonėms, gali nemokamai naudotis automobilių parkavimo vietomis, važiuoti maršrutiniam transportui skirtomis juostomis, jei jos pažymėtos elektromobilių simboliu.
Plane numatyta „Zonos be CO“ galimybė
Tuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius pripažino, kad atsižvelgiant į didžiųjų Europos miestų patirtį, laikinoji sostinė taip pat svarsto galimybes riboti eismą centre.
„Tačiau kol kas jokių konkrečių sprendimų priimta nėra. Lėšos tokiems planams įgyvendinti irgi nenumatytos, todėl šie klausimai tebėra pradinėje diskusijų bei idėjų stadijoje“, – akcentavo jis.
Visgi, pasak M. Matusevičiaus, Kauno darnaus judumo plane yra numatyta viena iš galimų priemonių − „Zona be CO“, aprėpianti senamiestį ir centrą. Preliminariai šioje miesto dalyje ji galėtų atsirasti iki 2030 m., įrengiant automatines eismo ribojimo priemones.
„Tai būtų svarus argumentas skatinant gyventojus bei miesto svečius naudoti alternatyvius keliavimo būdus. Juolab, kad skaičiai kalba patys už save: CO2 emisija iš asmeninių automobilių net 8,5 karto didesnė nei visų viešojo transporto rūšių kartu sudėjus“, – pridūrė pašnekovas.
Nepaisant to, kol kas absoliučių draudimų įvažiuoti į miesto centrą ar senamiestį Kaunas neplanuoja. Tai galėtų būti ribojimai, kuriems būtų pasitelktas stovėjimo vietų skaičių mažinimas, suteikiant prioritetą statyti aplinkai draugiškas transporto priemones, bei CO2 mokestis ties pagrindiniais įvažiavimais į miesto centrinę dalį.
„Neabejotinai prioritetas išliktų miesto viešajam transportui bei ekologiškoms motorinėms transporto priemonėms, taip pat dviračiams“, – komentavo Kauno miesto savivaldybės atstovas.
M. Matusevičius įsitikinęs, kad tokie ribojimai keistų ne tik fizinių asmenų, bet ir įmonių įpročius:
„Neabejotinai, ekologiškesnės transporto priemonės ir jų savininkai šiuo atveju įgytų pranašumą. Elektromobiliai taptų ekonomiškai patrauklesni net ir aptarnaujančio transporto paslaugas teikiančiam verslui, kuris savaime būtų skatinamas naudoti kuo netaršesnes transporto priemones. Įvedus mokestį už aplinką teršiančių transporto priemonių įvažiavimą į žemų emisijų zoną mieste, tai taptų papildoma motyvacija vietoje degalais varomų automobilių rinktis elektrinius, nes ilguoju laikotarpiu tokia investicija atsipirktų“.
Pirmiausia – tranzitinio eismo naikinimas
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Neringa Kolkaitė tikina, kad sostinės centre ar senamiestyje greitu metu taip pat nėra planuojama riboti ar drausti eismo degalais varomiems automobiliams. Konkrečiai dar neplanuojamas ir įvažiavimo į sostinės senamiestį apmokestinimas.
„Kol kas tai tėra ateities kryptys be konkrečių detalių, todėl dar gerokai per anksti apie tai kalbėti“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, dabar savivaldybės artimiausiuose planuose – tranzitinio eismo naikinimas. Tai bus bandoma įgyvendinti jau kitais metais.
Vilniuje diskusijos apie eismą miesto centre jau netyla ilgus metus. Nukreipti dalį taršaus ir prie miesto spūsčių centre transporto srautą bandoma įsteigus „Statyk ir važiuok“ aikšteles, kurios leidžia gyventojams palikti automobilius prie miesto centro ir toliau tęsti kelionę ekologiškesniais būdais, ir automobilių parkavimo kainodara miesto centrinėje dalyje ir senamiestyje.
