Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia negalinti patvirtinti laiškų, esą rašytų tuometiniam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, autentiškumo.
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Laiškų autentiškumo negaliu patvirtinti“, – trečiadienį LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo šalies vadovė.

Kaip žinia, praėjusį savaitgalį „Lietuvos rytas“ paskelbė apie 2014-2016 metais esą vykusį E. Masiulio, tapusio kaltinamuoju vadinamojoje koncerno „MG Baltic“ byloje, ir šalies vadovės D. Grybauskaitės susirašinėjimą elektroniniais laiškais. Šalies vadovė E.Masiuliui rašė laiškus iš tulpes@lrpk.lt elektroninio pašto.

„Patvirtinti autentiškumo negaliu. Nes pirmiausia patikrinome ir serverius, ir viską – mes jų neišsaugojome. Tai viena. Antra, net jeigu ir tekstas būtų panašus, gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo ir bus, paaiškinsiu truputį vėliau kodėl. Negaliu patvirtinti vien dėl to, kad bet koks tekstas gali būti ir mano komentarai panaudoti byloje“, – trečiadienį transliuotame interviu LRT televizijai sakė D. Grybauskaitė.

Kalbėjo apie norą sukiršinti politikus

DELFI pateikia portalo LRT.lt paskelbtą LRT laidos „Laba diena, Lietuva“ žurnalisto Jevgenijaus Bardausko interviu su prezidente D. Grybauskaite.

– Viešojoje erdvėje daug kalbama apie tai, kad nėra patvirtinta, jog laiškų tarp Eligijaus Masiulio ir jūsų autentiškumas nėra patvirtintas. Todėl iškart klausiu – ar tai, kas skelbiama viešumoje, t. y. susirašinėjimo turinys tarp E. Masiulio ir jūsų, jums yra žinomas? Ar jūs šiuos laiškus rašėte?

– Pirmiausia pradėkime nuo to, kodėl apskritai atsirado tokia informacija ir visa istorija. Primenu foną – ką tik, ko gero, istorinė politinės korupcijos byla pateko į teismą. Visiškai aišku, kad gynybai bus naudojamos įvairios priemonės. Tikslas – politizuoti bylą.

Taigi nesistebiu, kad tokie įvairūs dalykai pradeda rodytis spaudoje. Atitinkamai tikslas turbūt yra ir sukiršinti politikus, atkeršyti, bet tuo pačiu ir politizuoti bylą. Tai darė ir ankstesni oligarchai ir įmonės – tai ta pati „Snoro“ byla, Darbo partijos byla, partijos „Tvarka ir teisingumas“ byla ir daug kitų bylų. Matome, kad gynybinė pozicija labai panaši, todėl man reikia labai atsargiai kalbėti, kad net ir mūsų šiandieninis pokalbis nebūtų panaudotas byloje.

Dėl pačių laiškų, norėčiau pasakyti, kad patvirtinti autentiškumo negaliu. Pirmiausia patikrinome savo serverius ir visa kita – mes jų [laiškų] neišsaugojome. Tai viena. Antra, net jeigu tekstas ir būtų panašus, gal ir bus panašus kai kur, nes toks susirašinėjimas kaip faktas iš tiesų tarp politikų ir manęs buvo, yra ir bus, [...] negaliu patvirtinti vien dėl to, kad bet koks tekstas ir mano komentarai gali būti panaudoti byloje.

Dėl paties susirašinėjimo kaip fakto, tai mano tiesioginė prezidentės pareiga – bendrauti su Seimu, su politikais būtent derinant tiek įstatymus, tiek reformas, tiek atskirų pareigūnų paskyrimą – ir teisėjų, ir konkurencijos tarybos, ir prokuratūros, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos.

Bendras darbas būtinas ir aš su visais trimis Seimais, su kuriais man teko dirbti, bendradarbiavau įvairiomis priemonėmis: tiek elektroniniais laiškais, tiek SMS žinutėmis, tiek telefonu, tiek susitikimuose. Be jokios abejonės visos techninės priemonės buvo naudojamos. Slėpti neturiu ko. Tie įvairūs spėliojimai, kodėl nebuvo labiau konspiracinis [bendravimas]... aš nesu konspiratorė ir neturiu, ko slėpti.

– Ar jūsų nenustebino, kad tie laiškai pasirodė viešumoje? Iš tikrųjų tai panašu į privatų bendravimą.

– Kaip ir minėjau, ne tai, kad stebina... Matyt, iš gynybos ir padorumo tų politikų, kurie jau, panašu, yra susikompromitavę, imantys vadinamąsias paskolas dėžutėmis, turbūt nieko kito tikėtis ir nereikia. Gynybai naudojamos visos priemonės, nes, kaip minėjau, tokios informacijos „išmetimas“ nušauna labai daug zuikių: sukiršina dabartinius politikus, leidžia prijungti dar daugiau dalyvių, pakerštauti, sukelti tokias bangas politines, kurios iš tikrųjų labiau panašios į erzelynę. Išaiškės, kas yra kas.

Rezultatas tik toks, kad gynyba imasi bet kokių priemonių. Tai dar kartą įrodo, kad tai rimta byla ir jų elgesys yra desperatiškas. Labai didžiuojuosi mūsų teisėsauga, kuri tokią sudėtingą bylą pirmą kartą istorijoje sugebėjo pateikti į teismą po pusantrų metų tyrimų.

Tikiuosi, kad ši byla bus tas lakmuso popierėlis, kuris parodys, ar sugebėsime apsivalyti nuo atskirų interesų grupių politinės įtakos, korupcijos ir ar tai bus atgrasymo priemonė ateities politikams būti atsargesniems ir žiūrėti, su kuo bendrauja, kaip bendrauja ir kaip gauna paramą savo politiniams tikslams įgyvendinti.

Tvirtina: žinojau jo kontaktus

– Viešumoje teigiama, kad jūs ieškojote paramos dėl generalinio prokuroro skyrimo. Ar jūs jos ieškojote ir ar jums to reikėjo?

– Taip, mes prisimename 2015-uosius metus. Matėme didelę priešpriešą (tiesiog prisimenu tuos laikus) su tuometiniu Seimu ir kai kuriomis politinėmis valdančiųjų partijomis. Dvi stiprios, tikrai profesionalių teisininkų kandidatūros buvo atmestos.

Išties aš ieškojau paramos su visais. Susitikinėjau su Seimo valdyba, su teisininkais, net su prokuratūros profsąjungomis. Iš tiesų vyko labai intensyvios konsultacijos. Mes turėjome pagrįstų įtarimų, kad į generalinio prokuroro paskyrimą kišasi ir viena interesų grupė vieno žurnalisto rankomis. Todėl galėjo būti ir tokia situacija, kada galėjau ir aštriau pasisakyti, ir aštriau parašyti. To tikrai neatmetu.

Noriu pasakyti, kad susirašinėjimas vyko ir vyksta pagrinde su valdančiųjų seniūnais, nuo socialdemokratų, liberalų, konservatorių, Darbo partijos ir net su Seimo vadovais. Tai yra mano pareiga bendrauti, ypač kai kalbama apie kandidatūros skyrimą, nes tas skyrimas bendras. Vienais atvejais skiria tik Seimas, kitais atvejais mano teikimu Seimas tvirtina. Toks bendravimas būtinas.

– Jums metami vieši kaltinimai, kad jūs kandidato į generalinio prokuroro posto klausimą derinote su verslu. Šiuo atveju – su „MG Baltic“. Ar jūs sutinkate su tokiais kaltinimais?

– Tą ir norėjau pasakyti – kad tokios interpretacijos arba demonstruoja labai lakią fantaziją, arba labai didelį negeranoriškumą mano atžvilgiu, nes apskirtai mano bendravimas su verslu buvo labai ribotas. Už tai susilaukiau gana daug kritikos, nes kėliau aukštus reikalavimus verslo atstovams: skaidrumas ir socialiai atsakingas verslas. Tas sąrašas buvo gerokai trumpesnis negu turime verslų Lietuvoje. Netgi buvau kritikuojama, kad per mažai bendrauju su verslu, nes būtent tokie buvo [mano taikomi] kriterijai. Galiu iš karto viešai pasakyti, kad „MG Baltic“ koncernas niekada nebuvo šiame sąraše būtent dėl šių priežasčių ir niekada nesusitikinėjau nei viešai, nei privačiai. Dalykinių susitikimų neturėjau nei su ponu Kurlianskiu (jo nuotrauką apskritai pirmą kartą pamačiau televizijos ekranuose), nei su ponu Mockumi.

– Ponas Masiulis viešumoje įvardijamas kaip jūsų ir verslo tarpininkas. Ar tai tiesa?

– Kaip ir norėjau pasakyti: žinojau jo kontaktus ir, matyt, kai kalbi apie įtakas, tokia žinutė galėjo būti nusiųsta, kad žinau, ką kas daro.

– Tik tiek?

– Be jokios abejonės. Įtarimai, kaip elgiasi koncernas, buvo labai pagrįsti, nes matėme šitą praktiką ne tiktai skiriant generalinį prokurorą, bet įtarimų buvo ir skiriant VMI vadovą, kai kuriuos žemesnio lygmens prokurorus, teisėjus. Tokią įtaką jautėme ir įtarimų turėjome.

– Kaip manote, kodėl verslas buvo suinteresuotas būtent dėl generalinio prokuroro, VMI vadovo skyrimo?

– Čia turbūt šio koncerno specifika. Manyčiau, kad visgi į daug klausimų galėtų ir turėtų atsakyti jau besibaigiantis tyrimas, kurį vykdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) apie interesų grupių įtaką politikams.

Pasakė, ko tikisi iš Seimo tyrimo

– Dar vienas viešas kaltinimas, metamas jums žiniasklaidoje, – kad darėte spaudimą žiniasklaidai. Sakykite, ar jūs įžvelgiate, kad savo laiškais, savo susirašinėjimu su Eligijumi Masiuliu, iš tiesų darėte spaudimą žiniasklaidai?

– Vėl pradėkime nuo to, kad, ko gero, esu vienintelė politikė, kuri gina žiniasklaidos laisvę ir jos nepriklausomumą. Visi pasiūlymai iš politikų [apriboti žiniasklaidos laisvę], kurie ėjo ir iš šio Seimo, buvo labai aiškiai atmetami. Tokie kaltinimai atrodo keisti. Visada gerbiau ir palaikiau žurnalistus, kurie vykdė tiriamąją žurnalistiką, kurie gina žmogaus teises. Tai yra valstybės pagrindas, bet, deja, yra žurnalistų, kurie tampa įrankiais arba interesų grupių atstovais, lobistais ir taip toliau. Tokių žurnalistų, kurie peržengia žurnalistinės etikos ar profesijos ribas, žurnalistais, be jokios abejonės, laikyti negaliu ir tai konkrečiai įvardiju. Bet vėl grįžtu prie Seimo NSGK komisijos tyrimo – tikiuosi, kad tyrimo išvadose matysime ir daugiau sąsajų ir galbūt įvardytų asmenų, jeigu komitetas išdrįs pasakyti, kaip buvo daroma įtaka, kokie Seimo nariai buvo veikiami, ir kas, kieno rankomis tai darė.

– Kaip galvojote, kokios įtakos ši situacija turės teisinei valstybės sistemai?

– Iš tiesų, sukrėtimas yra sveikintinas ir sveikas. Pirmiausia, jisai išryškina, kiek buvo įsigaliojusi tokia praktika, tvarka, ir kokią didelę įtaką atskiras stambusis verslas, interesų grupės turėjo įtakos mūsų politinei sistemai.

– Iš esmės jūs dabartinę situaciją matote kaip vieno asmens gynybinę poziciją, norą sukelti kuo didesnį chaosą valstybėje?

– Manyčiau, tai ne tik asmens, ne tik pono Masiulio klausimas, bet, matyt, visos grupės, nes yra daug įtariamųjų, tarp jų – ir pats koncernas. Manau, kad tai yra vienas interesas, bet prisijungia ir kiti maištaujantys asmenys, todėl matome šiokio tokio chaoso. Labai tikiuosi, kad visas šitas „išpūliavimas“, „išburbuliavimas“, mums bus tiktai į sveikatą, nes labai daug kas išsigrynins. Pamatysime naujus veidus, naujas pozicijas, naujas interpretacijas, ir žinosime, kas ką realiai daro ir kokie jų interesai.

Atskleidė politinės veiklos užkulisius

Anot savaitgalį „Lietuvos ryte“ paskelbtų ištraukų, prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. Dėl to viename laiškų E. Masiuliui šalies vadovė neva paprašė, jog šis „perduotų linkėjimus“ koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, kad jis „patrauktų savo skaliką“.

Iš konteksto galima suprasti, kad kalbama apie LNK televizijos žurnalistą Tomą Dapkų, kuris esą rinko duomenis apie trečiąjį kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį.

Taip pat prieš 2016 metų Seimo rinkimus D. Grybauskaitė neva rašė, kad būsimas premjeras Saulius Skvernelis „jau dabar yra pavojingas populistas, bus tik dideliu pagreičiu blogiau“.

Ji ragino E. Masiulį įkalbėti tuomet valdžioje buvusius socialdemokratus, kad S. Skvernelis „neturėtų užimti ministro posto, jei pereina į nekoalicinę partiją.“ Tuo metu buvo paskelbta, kad S. Skvernelis Seimo rinkimuose dalyvaus su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Minima ir tai, kad skandalo dėl vadinamojo juodojo viceministrų sąrašo įkarštyje D. Grybauskaitė ragino E. Masiulį naudotis jos konfliktu su tuometine socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe.

Reikalavo šalies vadovės paaiškinimų

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė pirmadienį nepaneigė, kad D. Grybauskaitė iš tiesų naudoja tokį elektroninį pašto adresą, koks buvo paviešintas. Tačiau jis sakė, kad teiginiai, neva šalies vadovė derino generalinio prokuroro kandidatūrą su „MG Baltic“, neatitinka tikrovės ir klaidina visuomenę.

Komentuodamas paviešintus elektroninius laiškus, patarėjas kalbėjo, kad pastaruoju metu metamos visos priemonės politizuoti politinės korupcijos bylą.

Savo ruožtu, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis trečiadienį DELFI teigė, kad prezidentė D. Grybauskaitė turi pati pateikti atsakymus, ar žiniasklaidoje paviešintas neva jos susirašinėjimo su E. Masiuliu tekstas yra tikras.

„Dėl paties susirašinėjimo, tai suprantate, kad susirašinėti niekas nedraudžia, tik klausimas – kaip. Galima siųsti pasveikinimus gimtadienio arba kitų švenčių proga, o kitas dalykas aptarinėti tokius dalykus, kurie buvo aptarinėjami, duoti užduotis, kurios buvo vykdomos. Bet tai reikia patvirtinti nuo pradžių – jeigu iš tikrųjų buvo tekstas, toks, koks buvo parašytas, po to sekė veiksmai, kurie fiksuoti tyrime, kad tekstas atitinka tą, kas buvo daroma po to – tai yra buvo einama, šnekama, buvo viskas daroma. Trūksta pirminio patvirtinimo, kad yra nurodymas. Jeigu yra nurodymas, tada tai jau yra labai rimta“, – sakė R. Karbauskis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat teigė, kad prezidentė pati turėtų atsakyti į klausimus dėl laiškų E. Masiuliui.

„Turinys tai aiškiai yra negeras, sakyčiau toks, labai nekorektiški ten netgi kai kurie išsireiškimai. O ar tie laiškai yra prezidentės, tai taip, reikėtų, kad pati prezidentė ir atsakytų“, – trečiadienį Žinių radijui kalbėjo parlamento vadovas.

Parlamentaras, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius savaitės pradžioje patvirtino susirašinėjęs su prezidente tuo pačiu paštu, kaip ir E. Masiulis. Jis teigė, jog tokių laiškų buvo nedaug, be to, su prezidente susirašinėta darbiniais reikalais, nesidalijant nuomonėmis apie politikus.

Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovas, buvęs premjeras Andrius Kubilius taip pat neneigė susirašinėjęs su šalies vadove. Tačiau jis sakė nematantis jokio skandalo, kad prezidentė rašo Seimo nariams arba frakcijų vadovams ir rūpinasi tuo, kas jai priklauso rūpintis, pavyzdžiui, generalinio prokuroro paskyrimu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.