Gedimino prospekte per daug valdžios įstaigų, kad jis būtų mielas, buvusi Lenino aikštė atrodo kaip baseinas be vandens, o už Seimo viešbutį yra baisesnis tik vyriausybės pastatas, na, ir dar Seimo rūmai. Čia tiek apie architektūrą. Pereikim prie maisto apžvalgos, dėl kurios jūs čia ir atėjote.
Netoli Lukiškių aikštės pietvakarinio kampo, Gedimino prospekte, yra restoranas „Dine“, kažkada atsiradęs kaip restorano „Time“ vyresnysis ir prabangesnis brolis. „Time“, esantis Kauno gatvėje, priminsiu aš jums, buvo tai, nuo ko prasidėjo šefo Egidijaus Lapinsko ir someljė Armino Darasevičiaus kulinarinė imperija, kurioje dabar ko tik nėra – ir vyninė, ir sušiai, ir sumuštiniai, ir picerija, tik spėk ragauti. „Time“ kažkada nustebino visus: įsikūrę moderniame, bet nebrangiame viešbutyje ir staigiai pasidarę madingi ir šaunūs. Čia įjunko eiti garsenybės, vieni paskui kitus, ir valgė čia kūrybinius pietus ir aptarinėjo pasaulio valdymo planus. Iki „Time“ niekas Lietuvoje rimtai nežiūrėjo į viešbučių restoranus kaip į vietas skaniai pavalgyti.
„Dine“, kaip ir daugelis jų įkūrėjų sumanytų vietų, turi trumpą, keturių raidžių ir būtinai anglišką pavadinimą. Jau esu sakęs, kad kada nors ateis ta diena, kai visi restoranai Lietuvoje vadinsis angliškai, ir aš labai tikiuosi, kad taip ir bus. Kol kas aš esu priverstas pusę laiko gyventi Kalifornijoje, kur vien angliški restoranų vardai. Na, gal gali Lietuvos provincijoje likti keli lietuviški pavadinimai, man negaila. Žinote, kodėl angliški pavadinimai taip gausiai paplitę Vilniuje? Todėl, kad klientams taip patinka. Svečiai to nori: „Marceliukės klėties“ ir „atlakė balundis apšika palungę“ laikai praėjo.
Restorane „Dine“ dvi salės ir, pridėjus ranką prie širdies, man labiau patinka ne ta, kuri balta ir šviesi, bet ta, kurioje baras ir sustatyti vyno buteliai (atkreipkite dėmesį į viršutines lentynas, kur yra sudėti tušti buteliai nuo ypač retų vynų, kai kurie jų kainavo kaip vidutinis automobilis Lietuvos provincijoje, paprašykite, ir jums papasakos apie juos) – tamsiojoje salėje yra tamsiau, bet ir jaukiau. Mes su draugais atsisėdome ten, kur tamsiau. Mes jau tokie, neteiskite mūsų.
Prieš keletą metų esu šiame restorane buvęs ir didžiausias hitas buvo aštuonkojis. Jį visada pagamindavo be klaidų. Jis ir dabar yra populiariausias patiekalas, sako someljė Arminas. Tai gerai, bus proga išbandyti, ar viskas vis dar gerai.
Valgiaraštis nei didelis, nei mažas. Ne tiek mažai patiekalų, kad jaustumeisi įspraustas į prievartinius pasirinkimus, ir ne tiek daug, kad galėtum išragauti viską, ko norisi. Tas atvejis, kai norisi beveik visko, kas yra valgiaraštyje. Bandome per visus keturis valgytojus paskirstyti kuo daugiau patiekalų, pasijuntame užsisakę per daug ir vis tiek nelieka vietos krabų biskui („bisque“), na, čia toks sriubos pavadinimas, 10 Eur. Aš tiek dejuoju, kad norisi tos sriubos paragauti, kad man tą krabienę vis tiek atneša ir viduje plūduriuoja šukutė, mano mėgstamiausias jūrų gardėsis, ir ta sriuba yra fantastiška (15 Eur). Ar esu valgęs skanesnės? Esu, bet ne Vilniuje ir ne Lietuvoje. Kai Lietuvoje atsiras jūrų gėrybės tokios, kaip Japonijoje, vakarų Kanadoje arba Los Andžele (iš kur ir rašau šią apžvalgą, laukdamas eilėje prie vieno geriausių Amerikos sušių ir sašimių restoranų, „Sushi Gen“, būtinai aplankykite; eilės valandinės, rezervacijų nepriima, banko kortelių ne itin mėgsta, bet jūs patikėkit, verta), tai štai, kai Lietuvoje atsiras jūrų gėrybės kaip geriausiuose pasaulio centruose, tada ir galėsiu kabinėtis, o kol kas tai fantastiška krabų sriuba, neškite dar.
Visiems labai patiko didelis ir nuostabiai iškeptas portobello grybas su ožkos sūriu ir svogūnų džemu (10 Eur). Pasakysiu paslaptį: tame grybe tiek nuostabaus mėsiško skonio, kad juo galima atvertinėti vegetarus į mėsavalgystę. Prašau, užsisakykite.
Absoliučiai neeilinė – ir išvaizda, ir skoniu – buvo žalia avižų košė (9 Eur), turbūt pats nenatūraliausias pasirinkimas brangiame restorane, na, kas jau košę restorane valgo, bet ta košė buvo tobulas delikatesas; žalia spalva man priminė japonų įprotį gardinti dalykus žalia arbata. Sraigės buvo ir netikėtos, ir derėjo. Žinoma, čia žalia buvo ne arbata, čia petražolių sviestas. Toks patiekalas, kurio lengvai nepamirši.
Elniena (21 Eur) – tai buvo puiki laukinė mėsa. Iš elnienos tikiesi, kad ji bus kietesnė, bet čia buvo jautienos konsistencijos ir žvėrienos intensyvumo delikatesas. Verta užsisakyti ir vėl. Net nepastebėjau, kaip dingo nuo lėkštės.
Didysis restorano hitas, aštuonkojis su antienos dešrelėmis (taip, jūros gėrybės su paukštiena, ir ką jūs į tai?), man buvo patvirtinimas, kad jis ne veltui yra hitas, taip, aš to aštuonkojo eičiau ir vėl (19 Eur). Žinau, gal restoranas man ir nepadėkos, kad dar sykį pareklamuosiu patiekalą, kurį ir be reklamos perka, na bet ką aš galiu padaryti? Patarsiu – darykite kaip mes, ateikite keliese, dalinkitės patiekalais, ragaukite vieni iš kitų lėkščių, aptarinėkite maistą, ir tikrai gausite daugiau malonumo. Mes visuomet pratę dalintis ir keistis, nes taip smagiau. Ir vienas tų patiekalų tegu būna aštuonkojis.
Kai buvome restorane, vis dar buvo trumputis stintų sezonas – pasigirsim, nors jau stintų šiemet nebegausite. Stinta yra vienintelė nuoširdžiai ir tikrai gardi lietuviška žuvis (kitokias marių žuvis, visokias seliavas ir kitas, galima gudriai paruošti, ir jos tampa pavalgomos, bet pačios iš savęs jos gardžios nėra), bet jos sezonas nedovanotinai trumpas. Čia stintos buvo paruoštos japonų tempuros stiliumi, plonyte ir skysta tešla, tegu juos laimina kulinarijos dievai (16 Eur).
Iš desertų mums didžiausią įspūdį padarė žalias gaivus baziliko šerbetas (5 Eur). Čia gerai net tiems, kas nemėgsta desertų.
Keturiese sumokėjome 379 Eur ir arbatpinigius. Ar daug? Nelabai, turint omenyje vyno pasirinkimus. Ar verta? O, taip. Pagal ką duodu restoranui penkias žąsis? Jei restoranas yra svarbi ir esminė miesto valgymo scenos dalis. „Dine“ jau yra sostinės valgymo naujoji istorija. Penkios žąsys iš penkių.
Dine, Gedimino pr. 35, Vilnius. Tel. +370 6444 1424. Facebook profilis
Nuo pirmadienio iki trečiadienio – nuo 11:30 iki 22:00. Nuo ketvirtadienio iki šeštadienio – nuo 11:30 iki 23:00.
