Kur pasistatyti naują namą, kitais metais antrąją kadenciją prezidento poste baigsianti Dalia Grybauskaitė jau yra numačiusi. Bet apie tolimesnę savo karjerą kol kas tyli. Buvęs premjeras ir konservatorių lyderis Andrius Kubilius įsitikinęs, kad šalies vadovei tiktų ne vienas aukštas postas Europos Sąjungos (ES) struktūrose. Esą galėtų būti ir Europos Komisijos, ir Europos Tarybos vadove.
Donaldas Tuskas ir Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

Akivaizdu, kad aktyvi ir visą gyvenimą karjerai skyrusi D. Grybauskaitė, kuriai kitais metais sukaks tik 63-eji, namie sudėjusi rankų nesėdės.

„Ji galėtų pretenduoti į daugelį postų. Ir – į ES prezidento, ir – į Europos Komisijos (EK) vadovo pareigas, nes į šiuos postus paprastai renkami mažų valstybių atstovai. O pagal visas proporcijas galėtų kažkas būti siūlomas ir iš naujų ES narių šalių. Be to, kažin ar yra buvę per visą ES istoriją, kad kokį nors aukštą postą būtų užėmusi moteris. Bet gal aš klystu?“ – svarstė A. Kubilius.

Jis taip pat teigė, kad labai svarbi ir ta aplinkybė, jog D. Grybauskaitė jau yra dirbusi EK ir ją daug kas pažįsta.

Prezidentė apie tolimesnę karjerą dar negalvoja?

„Nėra prasmės komentuoti kalbas. Prezidentės tikslai sukoncentruoti į tiesioginį darbą ir šaliai reikalingus sprendimus. Dėl tolesnės veiklos bus sprendžiama pasibaigus kadencijai“, – portalui LRT.lt D. Grybauskaitės komentarą perdavė jos atstovai.

A. Kubilius, puikiai išmanantis Briuselio koridorius, tvirtino, kad Lietuva turi galimybę po kitais vysiančių Europos Parlamento rinkimų pakovoti už kurį nors aukštą ES vadovų postą.

„Manau, kad bendromis Lietuvos pastangomis galėtume pasiekti, kad D. Grybauskaitė užimtų kurį nors ES vadovų postą. Ir tai būtų naudinga ne tik mūsų šaliai, bet ir – Europai“, – kalbėjo A. Kubilius.

Kokios perspektyvos prezidentei vertųsi NATO?

Svarstydamas apie D. Grybauskaitės galimybes užimti kokį nors aukštą postą NATO, buvęs premjeras ir krašto apsaugos ministras, Seimo vicepirmininkas ir Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas teigė, kad paprastai buvę šalių narių prezidentai arba premjerai būdavo skiriami tik į NATO generalinio sekretoriaus postą.

„Šiuo metu NATO vadovaujančio Jenso Stoltenbergo (buvęs Norvegijos premjeras – LRT.lt) kadencija pratęsta dar ketveriems metams, todėl D. Grybauskaitė neturi jokių galimybių pretenduoti vietoj jo, o žemesnėse pareigose dirba arba aukšti kariškiai, arba ekspertai“, – aiškino G. Kirkilas, paneigdamas Seimo kuluaruose pasigirdusias kalbas, esą prezidentė galėtų tikėtis pareigų NATO vadovybėje.

G. Kirkilo manymu, jei D. Grybauskaitė nuspręstų dairytis tarnybos ES struktūrose, realiausia jai būtų kandidatuoti į ES prezidento postą, kuriame nuo 2014 m. dirba buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

„Tačiau nereikėtų pamiršti, kad jau seniai diskutuojama apie biurokratijos mažinimą ES valdyme ir svarstoma, kad reikėtų sujungti ES prezidento ir EK vadovo postus į vieną“, – priminė G. Kirkilas.

Ar būtų pakeliamas ES finansų ministro portfelis?

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir ES atstovas Afganistane ir Rusijoje Vygaudas Ušackas teigė manąs, kad ES galėtų būti įvertinta D. Grybauskaitės, kaip buvusios finansų ministrės ir EK narės, atsakingos finansinius reikalus, patirtis.

Pernai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas Sorbonos universitete apie lanksčią, kelių greičių Europą, pasiūlė, kad, siekiant didesnės harmonizacijos mokesčių srityje ir bendro euro zonos šalių biudžeto, būtų įsteigtas ES finansų ministro postas.

„Manau, kad, atsižvelgiant į D. Grybauskaitės kompetenciją, ji galėtų būti rimta kandidatė šioms pareigoms užimti, dėl ko Lietuvai reikėtų užsiimti lobizmu“, – įžvalgomis dalijosi V. Ušackas.

Po rinkimų į EP liks daug laisvų postų

Lietuvos eurokomisaras Vytenis Andriukaitis aiškino, kad po rinkimų į Europos Parlamentą pirmasis jo posėdis turėtų įvykti kitų metų liepą. Rugpjūtį parlamentas atostogaus. Rugsėjį prasidėtų naujo EK vadovo paieškos. Jo kandidatūrą turi teisę siūlyti į Europos Parlamentą patekę partijos.

„D. Grybauskaitė galėtų siekti EK vadovo posto tuo atveju, jei Lietuvos vyriausybė ją deleguotų į EK nario (komisaro) pareigas, o kaip „špicen“ kandidatė ji į šias pareigas pretenduoti neturėtų galimybių, nes tam reikėtų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Ji juose tikrai nedalyvaus (Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų laikas 2019 m. sutaps – LRT.lt)“, – svarstė V. Andriukaitis.

D. Grybauskaitės galimybes pretenduoti užimti ES finansų ministro postą jis vertino atsargiai ir teigė manąs, kad šio portfelio pirmiausia sieks didžiosios ES narės šalys – Vokietija ir Prancūzija.

„Jos, atsiradus šiam postui, tikrai turės neeilines galimybes“, – patikino V. Andriukaitis.