Stresas yra siejamas ne tik su įvairiais negalavimais, bet ir su neigiamu poveikiu siekiamų tikslų rezultatams, kai norima mažinti kūno svorį, deginti riebalus ar užsiauginti raumeninę masę. Apie tai, kaip stresas veikia medžiagų apykaitą, kalbame su KILO.LT mitybos specialiste Ieva Savicka.
Kaip stresas veikia organizmą?
Pasak I. Savickos, būnant stresinėje situacijoje organizme įsijungia mechanizmas, kuris stengiasi mums padėti ją išgyventi. Čia didelį vaidmenį atlieka antinksčių išskiriami adrenalino, noradrenalino ir kortizolio streso hormonai. Adrenalinas ir noradrenalinas, veikdami kartu su kortizoliu, padidina širdies plakimo, kvėpavimo dažnį, išplečia vyzdžius, didina gliukozės kiekį kraujyje ir atlieka kitus veiksmus, kurie gali padėti išgyventi stresinę situacijoją, kai reikia greitos reakcijos.
Kortizolio poveikis medžiagų apykaitai
Kortizolis yra labai glaudžiai susijęs su mūsų medžiagų apykaita ir gali būti veiksnys, kuris trukdo dailinti kūno linijas. Jaučiant stresą staigiai padidėja kortizolio ir tuomet organizmas bet kokiais būdais stengiasi pakelti cukraus lygį kraujyje, kad būtų gauta papildoma energija. To gavimo šaltiniai yra greitą energiją suteikiantis maistas, o jo negavus gliukozė yra pradedama gaminti iš baltųjų kraujo kūnelių ar raumenų aminorūgščių, kas lemia imuniteto silpnėjimą ir stabdo raumenų augimo procesą.
Pakilus cukraus lygiui kraujyje gaunama daug energijos, tačiau jaučiant nuolatinį stresą ta energija nėra išnaudojama, o tai lemia riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje, kur riebalai daro didžiausią žalą žmogaus organizmui. Kortizolio gamyba organizme yra normalus veiksnys, kuris vyksta nuolatos, tačiau jį išbalansuoja stresas, o stresas yra glaudžiai susijęs su mityba bei dienos režimu.
Streso yra sunku išvengti, tačiau kelios taisyklės gali pagelbėti mažinant neigiamą kortizolio poveikį:
1. Visada valgykite pusryčius. Kortizolio kiekis kraujyje įprastai pasiekia piką prieš pat pabundant ir palaipsniui mažėja. Jei atsisakoma pusryčių, rytinis kortizolio kiekis ne tik nemažėja, bet ir kyla tol, kol pirmą kartą pavalgome. Nevalgant pusryčių išbalansuojamas kortizolio išsiskyrimo ir mažėjimo mechanizmas, tad didėja neigiamų kortizolio keliamų simptomų rizika.
2. Venkite paprastų, greitos energijos suteikiančių angliavandenių. Streso metu organizmui reikia „greito kuro“, todėl žmonės neretai renkasi būtent saldumynus ar saldžius konditerijos gaminius. Jie suteikia greitos energijos, tačiau jų suvalgius greitai vėl norisi užkandžiauti, tad vėl griebiamasi nesveiko maisto. Kalorijų perteklius imamas kaupti kūne riebalų pavidalu.
3. Laikykitės valgymo režimo. Kai valgoma rečiau, nei kas 3-4 val., nukrenta cukraus lygis kraujyje. Organizmas į tai reaguoja kaip į dar viena streso šaltinį, todėl į kraują išskiriamas papildomas kiekis kortizolio. Todėl per dieną rekomenduojama valgyti 3 pagrindinius valgymus ir 2 užkandžius. Tarp valgių turėtų būti apie 3 val. tarpai.
