Tačiau Seimo narių ir juo labiau jų padėjėjų atlyginimai, palyginus su europarlamentarų ir jų padėjėjų darbo užmokesčiu skiriasi kaip diena ir naktis: mūsų Seimo nariai atrodo tarsi vargetos.

Būti europarlamentaru apsimoka

Vilija Blinkevičiūtė
Socialdemokratų Europos Parlamento narė Vilija Blinkevičiūtė dalyvaudama 2012 m. Seimo rinkimuose nurodė, kad per 2011-uosius metus gavo 329,8 tūkst. litų pajamų iki mokesčių. Tai reiškia, kad per mėnesį europarlamentarė gauna 27,4 tūkst. litų algą neatskaičius mokesčių.

Tokią pat sumą dalyvaudamas Seimo rinkimuose per praėjusius metus nurodė gavęs ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Kaip nurodoma Europos Parlamento statute, europarlamentaro atlyginimas sudaro 38,5 proc. Teisingumo Teismo teisėjo bazinės algos. Vadinasi, neatskaičius mokesčių europarlamentaras per mėnesį uždirba 7956 eurų, po mokesčių – 6200 eurų.

Europarlamentarams taip pat kompensuojamos įvairios išlaidos, susijusios su darbu.

Pavyzdžiui, kadangi posėdžiai kartais vyksta ne tik Briuselyje, bet ir Strasbūre, tai Europos Parlamento nariams kompensuojamos kelionės išlaidos į šiuos posėdžius, per metus jiems taip pat skiriama 4243 eurų (14,6 tūkst. litų) kelionėms už valstybės, kuriai europarlamentaras atstovauja, ribų.

Europarlamentarai taip pat yra pinigais skatinami dalyvauti oficialiuose posėdžiuose. Už kiekvieną dieną, kai europarlamentaras dalyvauja plenariniame arba komiteto posėdyje ir pasirašo posėdžio protokole, jam mokama 304 eurų (1051 litų) išmoka. Tai turi padengti viešbučių sąskaitas, maistą ir kitas išlaidas.

Jei posėdžiai vyksta už Europos Sąjungos ribų, europarlamentarui mokama 152 eurai (525 litai) už dieną, kai vyksta darbiniai posėdžiai ir kai pasirašoma posėdžio protokole.

Europos Parlamento nariui, be kita ko, kompensuojamos parlamentinės veiklos išlaidos: biuro nuoma ir išlaikymas, telefono ir pašto išlaidos, kompiuterių ir telefono įranga. Šiam tikslui per mėnesį skiriama 4299 eurai (14,8 tūkst. litų).

Lietuvos Seimo nariai – kaip vargšai

Tuo tarpu Lietuvos Seimo nariai, palyginus su europarlamentarais, atrodo tarsi vargetos net ir šiais metais, kai buvo atšauktas parlamentarų koeficientų sumažinimas dėl krizės.

Pavyzdžiui, Lietuvos Seimo narys šiais metais per mėnesį gaus 8730 litų iki mokesčių. Po mokesčių atlyginimas sieks 6634 litų.

Politikai Lietuvoje taip pat gauna išlaidas, skirtas jų parlamentinei veiklai, tačiau per mėnesį galima išleisti tik vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio sumą.

2013 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesio darbo užmokestis siekė 2305 litus. Šie pinigai naudojami atsiskaitytinai.

Kiek uždirba padėjėjai?

Europos Parlamento nario padėjėjų duona ne tokia skalsi, bet palyginus su Lietuvos Seimo narių padėjėjų atlyginimais, jų padėtis irgi yra puiki.

Tarkime, 11 kategorijos Lietuvos Seimo nario padėjėjas, dirbantis vienu etatu, per mėnesį gali uždirbti 2340 litų iki mokesčių ir 1811 litų „į rankas“. Kai kurie Seimo narių padėjėjai dirba 1,5 etato, taigi jų darbo užmokestis gali siekti 3510 litų „ant popieriaus“ ir 2667 litų „į rankas“.

12 kategorijos padėjėjas, dirbantis vienu etatu, atitinkamai uždirba 2565 litų iki mokesčių ir 1973 po jų. Dirbdamas 1,5 etato tokios kategorijos padėjėjas gali uždirbti 3847 „ant popieriaus“ ir 2923 litų „į rankas“.

Iš viso Seimo narys gali turėti tris padėjėjus, dirbančius vienu etatu, bet etatai gali būti išskirstomi įvairiai.

Tuo metu Europos Parlamento narių padėjėjai irgi būna dviejų rūšių: dirbantieji valstybėje, kur europarlamentarai buvo išrinkti, ir akredituoti prie Europos Parlamento. Piniginiu požiūriu geriau dirbti Briuselyje.

J.Imbrasas turi 14 padėjėjų

Pavyzdžiui, konservatorė Laima Andrikienė turi 2 padėjėjus Briuselyje ir 3 Lietuvoje, socialdemokratas Zigmantas Balčytis – 2 Briuselyje ir 4 Lietuvoje, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė – 2 Briuselyje ir 7 Lietuvoje.

Beje, V. Blinkevičiūtės, kaip europarlamentarės, padėjėja dirba ir Lietuvos premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.

Liberalas Leonidas Donskis taip pat turi 2 padėjėjus, akredituotus prie Europos Parlamento, ir 3 Lietuvoje. „Tvarkietis“ Juozas Imbrasas – 1 padėjėją Briuselyje ir net 13 Lietuvoje.

Konservatorius Vytautas Landsbergis turi 2 „briuselinius“ padėjėjus bei 9 Lietuvoje, konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – 2 Briuselyje ir 4 mūsų šalyje.

„Tvarkietis“ Rolandas Paksas yra įdarbinęs 1 padėjėją, akredituotą Briuselyje, bei 5 Lietuvoje, socialdemokratas Justas Paleckis – 2 prie Europos Parlamento ir 11 Lietuvoje.

Konservatorius Algirdas Saudargas turi 1 padėjėją Briuselyje ir 7 Lietuvoje, Lenkų rinkimų akcijos pirmininkas V. Tomaševskis – 1 Briuselyje bei 3 Lietuvoje.

Darbo partijos atstovė Justina Vitkauskaitė-Bernard pranešė turinti 2 akredituotus asistentus Briuselyje ir 42 Lietuvoje, tačiau didelė jų dauguma dirba nevisu etatu.

Atlyginimai europiniai

Europos Parlamento narių padėjėjų atlyginimai priklauso nuo kategorijų, kurių iš viso yra devyniolika. 1-13 kategorijos asistentai atlieka administracines funkcijas, o 7-19 kategorijos – patariamąsias, nors kartais pareigos būna persipynusios.

Nuo atliekamų funkcijų priklauso ir atlyginimas, bet skirtumas tarp skirtingas kategorijas turinčių asistentų – milžiniškas.

Pavyzdžiui, 1-13 kategorijos padėjėjai uždirba nuo 1680 eurų (5812 litų) iki 4765 eurų (16,4 tūkst. litų) per mėnesį. Nuo 14 iki 19 kategorijos asistentų algos varijuoja nuo 5166 eurų (17,87 tūkst. litų) iki 7740 eurų (26,7 tūkst. litų).

Iš viso visiems įmanomiems padėjėjams vienas europarlamentaras gali skirti 21 209 eurų per mėnesį. Tai sudaro 73,38 tūkst. litų.

Kaip teigia Europos Parlamento atstovybės Lietuvoje atstovas spaudai Robertas Pogorelis, absoliuti dauguma Europos Parlamento narių padėjėjų yra žemesnių kategorijų. Maža to, norint gauti 14-19 kategorijas reikia būti arba baigus universitetą arba turėti bent trejų metų panašaus profilio profesinės patirties.

Iš viso Europos Parlamento narys gali turėti iki trijų padėjėjų, akredituotų prie Europos Parlamento.

Europos Parlamento narys taip pat moka darbo užmokestį ir Lietuvoje dirbantiems savo padėjėjams, kurių gali samdytis kiek nori. Lietuvoje dirbančių padėjėjų atlyginimas yra sutartinis, jis priklauso nuo Europos Parlamento nario malonės.

Buvęs EP nario padėjėjas: atlyginimai sutartiniai

Buvęs Europos Parlamento nario padėjėjas Giedrius (vardas pakeistas – DELFI) pasakoja, kad europarlamentarų padėjėjai Lietuvoje nesivarto kaip inkstai taukuose, nes jų atlyginimai dažniausiai atitinka rinkos vidurkį.

„Tai yra susitarimo reikalas tarp Europos Parlamento nario ir padėjėjo, todėl atlyginimai labai skiriasi. Bet protingi europarlamentarai bando pritraukti protingus žmones, turinčius patirties, nusimanančius, kaip veikia šalies ir europinės institucijos. Todėl atlyginimo lygis koreliuoja su valstybės tarnybos darbo užmokesčiu. Mažiau gudrūs tuos visus pinigus skiria partiečiams ir moka jiems neadekvačius atlyginimus“, - pasakojo Giedrius.

Jo pasakojimu, padėjėjai, kurie dirba Briuselyje, išties gauna „Briuselio lygio“ atlyginimus, tačiau Lietuvoje prisitaikoma prie mūsų šalies realijų.

Buvęs padėjėjas atkreipia dėmesį, kad Europos Parlamento nario padėjėjas iš esmės neturi jokio ypatingo statuso, todėl jį galima bet kada atleisti.

„Su darbdaviu susipyksi ir viskas, tų socialinių garantijų yra pakankamai mažai, todėl kartais tai kompensuojama šiek tiek didesniu darbo užmokesčiu“, - teigė Giedrius.

Pašnekovas pasakojo, kad dirbant europarlamentarui tenka išmanyti ir europinius teisės aktus, organizuoti susitikimus su rinkėjais, rūpintis einamaisiais reikalais.

„Jeigu tau reikia sekretorės-mašinistės, tai ir moki tiek, kiek tokioms darbuotojoms paprastai mokama rinkoje. Bet iš esmės negali numažinti atlyginimo žemiau nei diktuoja rinka. Kokia prasmė eiti dirbti pas žmogų, kuris nesiūlo nei socialinių garantijų, nei normalaus atlyginimo?“ - svarstė vaikinas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (545)