Šiuo metu vykdomas antrasis statybų etapas, kurį ketinama baigti iki šių metų pabaigos.

Projektą įgyvendinanti bendrovė „Kauno tiltai“ skelbia, kad antrajame vakarinio aplinkkelio statytų etape statoma gatvės atkarpa nuo L. Asanavičiūtės iki Ozo gatvių bus nutiesta paraleliai su Laisvės prospektu, nuo Lazdynų iki Pilaitės, aplenkiant Karoliniškių mikrorajoną. Ši, 2,84 km ilgio gatvė bus šešių eismo juostų abiem kryptimis.

Pėstiesiems ir dviratininkams skirtas viadukas iškils vakarinio aplinkkelio ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirtoje.

Dar vienas vakarinį aplinkkelį kertantis autotransporto viadukas bus pastatytas ties D. Gerbutavičiaus gatve.

Dviejų lygių dobilo lapo tipo sankirta automobiliams bus pastatyta vakariniame apvažiavime ties Pilaitės prospektu.

Visą vakarinį aplinkkelį sudaro trys etapai: pirmasis – jau baigta Lazdynų tilto rekonstrukcija ir kelio nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės statyba, antrasis – kelio nuo L. Asanavičiūtės iki Ozo gatvės statyba.

Trečiojo etapo metu planuojama tiesti kelią nuo Ozo gatvės iki Ukmergės gatvės, kuri veda į Panevėžį. Ši aplinkkelio dalis nusidrieks šalia gausiai apgyvendinto Perkūnkiemio mikrorajono, privačių namų Gineitiškių kvartalo.

Naujos gatvės statybomis kvepia ir Žirmūnų gyventojams. Kaip DELFI anksčiau sakė įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis, planuose yra numatyta tiesti Šiaurinę gatvę, kuriai atiteks 1,6 ha Žirmūnuose esančio troleibusų parko teritorijos. Tiesa, kol kas nežinoma, kada galėtų prasidėti šios gatvės statybos, kuri šį mikrorajoną turėtų sujungti su vakariniu aplinkkeliu.

Pasak G. Nakučio, ši gatvė buvo suplanuota prieš keletą metų, tačiau jos tiesimo darbai yra atidėti.
Kol kas gatvės brėžinys nėra parengtas, tačiau planuojama, kad ji sujungs Žirmūnus su Vakariniu aplinkkeliu.

Yra žmonių, kuriuos ir lakštingalos vargina

„Urbanistine prasme aplinkkelis yra gėris ir didžiąja dalimi nekilnojamojo turto (NT) rinką veikia teigiamai. Šiuolaikiniame mieste jis užtikrina transporto srauto galimybes. Ten, kur yra aplinkkeliai ir magistralinės gatvės, žinoma, triukšmo lygis yra didesnis ir gyvenamoji aplinka nėra tokia patogi“, – DELFI sakė NT vertintojas Steponas Deveikis

Steponas Deveikis
Jis pripažino, kad arčiausiai aplinkkelio esantys būstai gali ir pigti, tuo metu komercinės paskirties turto kaina dėl tokių pasikeitimų tik auga.

Pašnekovas prognozuoja, kad komercinis NT dėl aplinkkelio gali brangti 10-15 proc., o gyvenamasis būstas bent jau statybų metų turėtų pigti 15-25 proc.

„Bet pastačius aplinkkelį gyvenamajam NT jis bus neutralus veiksnys. Manau, didesnę reikšmę turėtų kiti veiksniai. Jeigu kalbame apie Perkūnkiemį, tai ten yra ir kitų problemų, pavyzdžiui, automobilių statymo vietų trūkumas. Be to, aplinkkeliai tam ir statomi, kad transportą nuimtų nuo kvartalinių gatvių. Taigi atsiradus aplinkkeliui kai kurie namai tame pačiame Perkūnkiemyje išsispręstų šią problemą ir transportas nebildėtų siauromis gatvelėmis“, – komentavo S. Deveikis.

Pasiteiravus, kaip bus tų daugiabučių gyventojams, kurie jau stovi, o šalia bus tiesiama nauja gatvė, pavyzdžiui, Žirmūnuose, pašnekovas sakė: „Tam išspręsti yra triukšmo slopinimo priemonės. Tokiu atveju sienelė turėtų būti derinama su želdiniais, kad jie sugertų dulkes, taip pat ir dūmų. Žmonėms reikėjo žiūrėti į miesto perspektyvinius planus, generalinį planą arba bendrąjį planą, reikia domėtis, kreiptis į profesionalus“.

Anot NT vertintojo, statant aplinkkelį naudojamos triukšmą slopinančios sienutės arba želdinių konstrukcijos.

„Žinoma, negerai yra tai, kad kalbama ne tik apie triukšmą, nes magistralė dar turi dūmų arba kietųjų dalelių taršą. Kaip turto vertintojas matau lazdą su dviem galais ir galiu pasakyti, kad teigiami veiksniai būtų svaresni nei neigiami“, – komentavo jis.

Pavyzdžiu pašnekovas pateikė rugpjūčio viduryje Vilniuje atsidariusią „Ikea“ parduotuvę. „Šis kompleksas yra ne miesto centre, bet jo pasiekiamumas yra puikus“, – sakė S. Deveikis.

„Žinoma, triukšmas yra blogai, bet yra ir tokių žmonių, kurie dėl lakštingalų keliamo triukšmo dejuoja, o automobilių ošimo aplinkkelyje jis gali ir nebegirdėti. Triukšmo neturėjusiems gyventojams tai bus smūgis, bet naujai atsikraustantiems, manau, tikrai ne. Turiu vieną pavyzdį, kai žmonės gyvena prie geležinkelio ir nebegirdi pravažiuojančių traukinių“, – kalbėjo pašnekovas.

Galbūt baubas ne toks baisus

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis DELFI sakė, kad būsto kainas mažina aplinkkelio keliamas triukšmas ir užterštumas.

Saulius Vagonis
„Poveikį sunku tiksliai įvertinti, nes Lietuvoje nėra labai daug tokios patirties. Tačiau galima manyti, kad aplinkkelis komercinio būsto rinką veikia teigiamai, o gyvenamajame turi neigiamos įtakos, jeigu namus pasiekia jo neigiami efektai: triukšmas ir oro užterštumas. Šie du dalykai turi didžiausios įtakos gyventojams. Nuo triukšmo galbūt galėtų apsaugoti triukšmo sienelės. Kaip suprantu, aplinkkelis daromas pakankamai moderniai. Galbūt tas baubas nebus toks baisus, kaip jį piešia ir aplinkkelis didelės įtakos garso prasme nedarys“, – svarstė jis.

Pasak pašnekovo, pačia prasčiausia zona galima būtų vadinti tuos namus, kurie stovės iki 100 m nuo aplinkkelio.

„Žinoma, artimiausiems gyvenamiesiems namams tai darys neigiamą įtaką, o toliau esantiems – teigiamą. Jeigu jiems triukšmo ir užterštumo nepadaugės, tai žmonėms bus tikrai pliusas: bus patogiau atvažiuoti nuo namų į darbą ir pan.“, – sakė S. Vagonis.

DELFI primena, kad Vakarinis Vilniaus aplinkkelis pradėtas statyti 2009 m. Jis prasideda nuo Lazdynų tilto ir turėtų baigtis ties Ukmergės gatve.

Pabaigus statybas Vilniaus vakarinis aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda su Vilniaus-Panevėžio automagistrale ir  taps neatsiejama šio koridoriaus dalimi.

Čia galite pamatyti visą aplinkkelio planą.

Vakarinis Vilniaus aplinkkelis (LAKD nuotr.)
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (188)