Kol politikos viršūnės diskutuoja dėl ateities, diskusijos vyksta ir tarp paprastų žmonių, praleisti savaitgalio suvažiavusių į Čilės sostinę.
Pareigūnai į Santjagą suvažiavo penktadienį, o sekmadienį jau turėtų paskelbti, kokius susitarimus pavyko pasiekti. Europos ekonomika nejuda iš vietos ir tai didina įtampas tarp 27-ių jos narių. Tad ieškodama pagalbos ji atsisuko į šalis kitoje Atlanto pusėje. ES jau turi laisvos prekybos susitarimus su Meksika ir Čile, praėjusiais metais pasirašė ir su Peru, Kolumbija. Derybos stringa su dviem svarbiomis žaidėjomis, Argentina ir Brazilija, kurios laikosi stiprios protekcionistinės politikos, bijo, kad europiečių prekės nukonkuruos vietinių gamintojų. Bet panašu, kad prekybą didinti nori visos suinteresuotos šalys.
Ilgą laiką Lotynų Amerikos ekonomika negalėjo prilygti didžiausiam savo užsienio investuotojui – Europai. O šiemet ekspertai prognozuoja, kad euro zonos ekonomika ir vėl trauksis, o Lotynų Amerikai žadamas maždaug 4 procentų augimas. Todėl Čilės prezidentas savo kalboje pabrėžė dabartinio suvažiavimo svarbą.
„Šis susitikimas ne tik naudingas, jis būtinas, tai ne vien puiki galimybė, o neatidėliotinas reikalas. Europos Sąjunga atvyko čia kentėdama nuo ilgos, skausmingos krizės, o mes turime nepamiršti, kad jos ekonomika – didžiausia pasaulyje“, – sako Čilės prezidentas Sebastianas Pinera.
Už oficialių pasitarimų durų vyko dar vienas, tik kitoks suvažiavimas. Europos ir Lotynų Amerikos vietinių tautų atstovai Čilės universiteto miestelyje reiškė nuomones dėl ateities.
„Pagrindinė idėja – išgirsti paprastus žmones. Dažnai jų požiūris skiriasi nuo to, ką teigia valdžia ar oficialūs susitikimai“, – teigia suvažiavimo organizatorius Miguelis Santibanezas.
Tad įvairios etninės grupės, moterų, jaunimo organizacijos aptaria aktualiausias jiems problemas – ir ekonomines, ir gamtos užterštumo. Ir taip tiesia saitus tarp skirtingų pasaulio gyventojų.
