Ne taip seniai šiam, didžiausiam Kaune, universitetui pradėjusio vadovauti KTU rektoriaus prof. Petro Baršausko nuomone, protesto akcijoms mokyklinį jaunimą galėjo paskatinti šios reformos esmės neišsiaiškinę moksleivių tėvai. Galbūt, - ir dalis mokytojų, kurie nori toliau ramiai dirbti, nesukdami galvos dėl vadinamojo galutinio rezultato, kuris paaiškėja, kai moksleiviai išlaiko ar neišlaiko egzaminus, kai įstoja studijuoti arba ne.

„Be jokios abejonės, protestuoti - lengviau nei mokytis. Aišku, galima supykti sužinojus, jog baigdamas mokyklą turėsi dar ir papildomą vieną kitą egzaminą išlaikyti. Tai privalai tam rimtai ruoštis, nors buvai nusiteikęs, kad to egzamino tau nereikės. Moksleiviai nori lengvo gyvenimo, o tos protesto akcijos, sakyčiau, - tik žaidimai.

Remiu Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą. Iš tikrųjų, jau anksčiau reikėjo viską keisti, nes su kiekvienais metais vis daugiau į mūsų aukštąsias mokyklas ateina menkai išsilavinusių, mažiau žinių įsisavinusių abiturientų", - aiškino rektorius.

Buvusį moksleivių profiliavimą jis linkęs vadinti katastrofa.

„Nuo devintos klasės vaikai pasirenka, ką nori studijuoti, todėl kai kurių mokyklose dėstomų dalykų visai gali atsisakyti, nes jų atseit nereikės. O kai baigiant mokyklą abituriento norai pasikeičia, tai negali eiti studijuoti ten, kur apsisprendė. Nes, tarkim, matematikos egzamino jis nežadėjo laikyti ir nelaikė. Iš šį pavasarį bendrojo lavinimo mokyklas baigusių jaunuolių tik 30 proc. rinkosi tiksliųjų mokslų egzaminus.

Manyčiau, jei socialinių mokslų žmogus išlaikys dar ir matematikos egzaminą, tai jam bus tik į naudą, - tai pridės kritinio mąstymo, garantuos platesnį požiūrį į daugelį dalykų gyvenime. Papildomas egzaminas žada sunkumų baigiant mokyklą, bet naudos ateityje tai tikrai duos daugiau", - sakė universiteto vadovas, beje, ir KTU jau spėjęs pats pagarsėti ryžtingomis reformomis.

Pirmiausia tomis, kurios atveria kelią platesniam bei abipusiai naudingam universiteto bendradarbiavimui su verslu, tarptautiniams ryšiams ir sudaro geresnių sąlygų jaunimui užimti atsakingas pareigas (pastaraisiais metais 14 proc. garbaus amžiaus dėstytojų ir mokslininkų paliko etatinį darbą universitete).

Seimo vicepirmininkas E. Tamašauskas atkreipė prof. P. Baršausko dėmesį į tam tikrą tendenciją, dėl kurios profesinės mokyklos ne visada surenka savąjį kontingentą. Pasirodo, yra gimnazijų, bijančių moksleivių „nubyrėjimo", kas nulemtų krepšelių skaičiaus ir realaus mokyklos finansavimo mažėjimą bei pedagogų nedarbą. Todėl jos bet kokia kaina siekia išlaikyti turimą moksleivių skaičių. Neišbraukia iš gimnazistų sąrašo ir tų, kurie silpnai mokosi, tad aišku, neturės galimybių varžytis su kitais abiturientais dėl studento vietos aukštojoje mokykloje. Jei nebaigę gimnazijos silpniau besimokantys moksleiviai pasirinktų mokymąsi profesinio rengimo centre, tai sulaukę pilnametystės, jau turėtų profesiją ir galėtų pagal ją dirbti.

Prof. P. Baršausko įsitikinimu, anksčiau nei bendrojo lavinimo sistemos prasidėjusi aukštojo mokslo reforma jau veda tam tikros pirmakursių atrankos link, tai „trejetukininkai", net ir sutikdami mokėti už studijas visą kainą, pirmakursiais neturėtų tapti. Vadinasi, dar nebaigę bendrojo lavinimo mokyklos įgis daugiau motyvacijos realiai vertinti savo galimybes ir rinktis kolegiją ar profesinę mokyklą. Kad gavę brandos atestatą, turėtų ir profesiją.

KTU bei dar kelios aukštosios mokyklos šįmet įsivedė minimalų balą, jei stojantysis jo nesurenka, pirmakursiu netampa. Tad prieš mokslo metų pradžią universitetas sulaukė kur kas stipriau pasirengusio studijoms jaunimo.

„Lenkiu galvą prieš tuos, kurie inicijavo ir pradėjo Lietuvoje studijų reformą. Nors gal ir pavėlavom gerą dešimtmetį tai pradėti, bet dabar nesiblaškykim. Darykim viską iki galo ir nesileiskime išmušami iš vėžių. Galima modifikuoti ir tą visai be reikalo kažkieno pakritikuojamą moksleivių ar studentų krepšelių sistemą, kuri sureguliavo santykį tarp baigusių mokyklą bei ateinančių į universitetą. Iš esmės ji yra naudinga, nes atsirado šiokia tokia konkurencija.

Tiek krepšelių sistema, tiek pati reforma - tobulintina. Ir mane glumina pastaruoju metu dažnai skambantys kai kurių politikų vieši pasisakymai, jog viskas blogai. Kalbos „stabdom viską ir pradedam iš naujo" - tikrai beprasmės. Reforma, sakyčiau, plačiau atidarė ne tik universitetų, bet ir kolegijų duris. Žinoma, jos turi ambicijų,"draskosi", nori tapti universitetais. Pažangos prasme toliau nei Lietuva pažengusių šalių pavyzdys rodo: visiems pasaulyje vietos pakanka, tai draskytis nereikia.

Reforminiai dalykai įneša naujovių ir į universitetų valdymą. Universitetas dar neseniai buvo uždara, sau egzistuojanti sistema. Reikia ją plačiau atverti, reikia visuomenei atsiskaityti, ką padarei, ko sieki, kokius planus įgyvendinsi. Universitetai turi nusistatyti kokybės reikalavimus, kurie taikytini ir tiems, kurie dar tik rengiasi studijuoti", - kalbėjo KTU rektorius prof. P. Baršauskas.