Apeliacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl buvęs SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) pareigūnas K. Michailovas už grotų praleis mažiausiai iki spalio 28-iosios.
Nuo praėjusių metų lapkričio 28-osios suimtas K. Michailovas greičiausiai tikėjosi antradienį išeiti į laisvę, nes jo skundą nagrinėjusio teismo paprašė atvežti į posėdį išklausyti nutarties. Paprastai jis nedalyvaudavo teismo posėdžiuose. Beje, įtariamasis tikino, kad teismo galėtų laukti laisvėje – esą jo žmona Vilniuje yra išnuomojusi butą.
K. Michailovo skundą atmetęs Apeliacinis teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas pagrįstai buvusiam „omonininkui“ pratęsė kardomąją priemonę, tačiau atkreipė dėmesį, kad svarstant šį klausimą nesvarstė įtariamojo kaltės klausimo.
Pasak teismo, byloje yra pakankamai netiesioginių duomenų, jog K. Michailovas galėjo padaryti inkriminuojamus nusikaltimus. "Byloje nėra tiesioginių duomenų, kurie pagrįstų K. Michailovui pareikštą įtarimą, tačiau netiesioginių duomenų visuma pagrįstai leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą", - rašoma teismo nutartyje.
Be to, paaiškėjo, kad prokurorai rėmėsi mažiausiai vieno įslaptinto liudytojo parodymais. Byloje jis įvardytas kaip "Liudytojas Nr. 11.
Parodymus apie svarbias nusikaltimo detales prokurorams yra davę ir mažiausiai vienuolika neįslaptintų liudytojų. Anksčiau šių duomenų prokurorai neviešino, tačiau ir nekomentavo žurnalistams.
Apie liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, teigė iki šiol nieko nežinoję ir K. Michailovo advokatai. Pats įtariamasis DELFI nepanoro komentuoti bylos informacijos.
Pareikšdami įtarimus prokurorai rėmėsi ir nukentėjusiojo buvusio pareigūno Tomo Šerno parodymais.
DELFI primena, kad K. Michailovo skundą Apeliacinis teismas nagrinėjo uždarame posėdyje – to paprašė ikiteisminį tyrimą atliekanti Generalinė prokuratūra. Tuo tarpu vienas Latvijos piliečio gynėjų advokatas Arūnas Marcinkevičius DELFI yra tikinęs, kad nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties K. Michailovas kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) dėl jo pažeistų teisių ir esą nepagrįsto kalinimo Lukiškių kalėjime.
Dėl žudynių 1991-ųjų liepos 31-ąją įtariamaisiais prokuratūra pripažino Andrejų Laktionovą, Česlovą Mlyniką bei Aleksandrą Ryžkovą. Pastarasis yra sulaikytas ir laukia teismo viename Sankt Peterburgo kalėjimų už kitus nusikaltimus, todėl dar yra vilties, kad ateityje jis gali būti atgabentas į Lietuvą. Neigiamo atsakymo trečiadienį Rusija dar nebuvo davusi.
„Rusijos Federacijos Generalinė prokuratūra nurodė, kad A. Laktionovas ir Č. Mlynikas yra Rusijos piliečiai ir pagal Rusijos Federacijos Konstituciją negali būti išduodami užsienio valstybėms", - Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka tvirtino, kad Rusija Lietuvai nurodė neketinanti apklausti buvusių „omonininkų“.
Kaip jau skelbta, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, jog Č. Mlynikas parinko nusikaltimo vykdytojus – K. Michailovą, A. Ryžovą ir A. Laktionovą. Jiems buvo įsakyta nužudyti Medininkų poste dirbančius pareigūnus. Susitarimui milicininkai pritarė.
Vykdydami šį įsakymą ir susitarimą, milicininkai automobiliu UAZ atvyko prie Medininkų muitinės teritorijos ir 1991-ųjų liepos 31-ąją, apie 5 val., užpuolė pareigūnus ir, veikdami bendrai, iš trijų tyrimo nenustatytų šaunamųjų ginklų (dviejų 7,62 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatų su garso slopintuvais, 9 mm kalibro Makarovo pistoleto arba Stečkino automatinio pistoleto ) tyčia šovė ne mažiau kaip 16 šūvių Medininkų muitinės poste dirbantiems pareigūnams.
„Nusikaltimui buvo iš anksto pasiruošta, jis padarytas kruopščiai slepiant nusikalstamos veikos pėdsakus bei įrankius. Byloje yra keturi įtariamieji, visi jie yra užsienio valstybių piliečiai, į Lietuvą atvyko siekdami padaryti nusikaltimą ir iškart po jo iš Lietuvos išvyko.
Užsienio valstybėse taip pat gyvena dauguma tyrimui svarbių liudytojų, todėl atliekant procesinius veiksmus būtinas bendradarbiavimas su kitų valstybių teisėsaugos pareigūnais“, - vienoje nutartyje yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas.
Iš sovietų gniaužtų išsilaisvinusi Lietuva per Medininkų žudynes neteko Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus.
Vienintelis tragedijos liudytojas T. Šernas išgyveno tik per plauką, bet liko prikaustytas prie invalido vežimėlio. Kai Medininkų žudynių bylos tyrimas pasistūmėjo į priekį, T. Šernas nusprendė pasisamdyti advokatą.
Buvusiems „omonininkams“, įtariamiems Lietuvos pareigūnų nužudymu, gresia įkalinimas iki 20 metų arba griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.