Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) mokslų daktarė Violeta Kravčenkienė atsiųstame pranešime spaudai dalijasi praktiškais patarimais, kaip pasiruošti ne tik matematikos, bet ir kitų sričių brandos egzaminams bei pagerinti savo atmintį. Patarimais gali pasinaudoti ne tik mokiniai, bet ir studentai bei visi norintys pažinti naujus dalykus ir juos įsiminti.
Tikėtina, kad šiuo metu abiturientų mintys sukasi apie artėjančius brandos egzaminus. V. Kravčenkienė rekomenduoja pradėti jiems ruoštis kuo anksčiau. Pasak jos, idealu jau nuo pat pirmos klasės, kadangi brandos egzaminas apima visą matematikos kursą. Liko labai nedaug laiko, tačiau dar galima daug ką nuveikti.
O ką daryti moksleiviui, kuris galbūt yra pasimetęs ir nežino, nuo ko ir kaip reikėtų pradėti ruoštis brandos egzaminams? Mokslininkė pataria pirmiausia nustatyti savo spragas matematikoje ir jas pašalinti. Toliau labai svarbu sutvarkyti savo dienos režimą – mokantis svarbus būdravimo ir miego režimas.
Jos teigimu, kartais užtenka sutvarkyti dienos režimą, kad pagerėtų mokinio kognityviniai gebėjimai, t. y. gerėtų atmintis, dėmesio sukaupimas, suvokimas: „Prisiminkite, kaip sunku susikaupti, kai esi neišsimiegojęs – skaitai, atrodo, tą patį sakinį ir nesupranti, ką perskaitei.“
Ji dalijasi įžvalgomis apie atminties gerinimo svarbą. „Iki 25 metų amžiaus žmogaus smegenys yra plastiškos, todėl taip svarbu mokytis kažką naujo. Vėliau tai daryti yra daug sunkiau, – kalba V. Kravčenkienė. – Norint gerinti atmintį vien kartojimo nepakanka. Jei nauji faktai yra susiję su jau žinomais, juos įsiminti daug lengviau. Štai kodėl minėjau, kad iš pradžių turite panaikinti savo spragas ir tik tuomet mokytis toliau. Žinomus faktus jungiame į sistemą – taip lengviau integruoti naujas sąvokas, formules, faktus.“
Keletas ilgalaikę atmintį formuojančių veiksnių:
1. Dėmesys. Sutelkus dėmesį į vieną veiklą, atsisakius daugiaveikos (angl. multitasking), smegenų efektyvumas išauga iki 50 proc. Dėl šios priežasties mokantis turi būti tylu – mobilųjį telefoną išjunkite arba palikite kitame kambaryje.
2. Aktyvumas, motyvacija, smalsumas. Turite norėti išmokti dėl savęs, pasistengti suprasti, bandyti, kol pavyks – vienai problemai skirti bent 30 min.
3. Atgalinis ryšys, paskatinimas, apdovanojimas. Laimės hormonų (pvz. dopamino) kiekis išsiskiria toks pat atlikus vieną didžiulį darbą arba nedidelę to darbo dalį, todėl geriau save apdovanoti – paskatinti ne už visą suplanuotą darbą, o jį išskaidyti į mažesnius ir už kiekvieną atlikimą save kuo nors pradžiuginti.
4. Konsolidacija (angl. consolidation – sujungimas, sutvirtinimas), kartojimas. Ne tik kartokite, kol įsiminsite, bet ir raskite naujo fakto ryšius su jau žinomais – taip palengvinsite įsiminimą. Be to, naudokite raumenų (procedūrinę) atmintį – ranka rašykite tai, ką norite įsiminti.
Norint, kad visas jūsų darbas nenueitų perniek, po mokymosi labai svarbu padaryti pertrauką – bent 30 min. Jos metu smegenys sutvarkys gautą informaciją, užaugins naujas sinapses (sinapsės – tai jungtys tarp smegenų ląstelių (neuronų), kurių mes turime apie 100 trilijonų) ir sudės reikiamą informaciją į ilgalaikę atmintį.
Kai smegenys negauna naujos informacijos ir yra paliekamos ramybėje (t. y. žmogus miega, valgo, medituoja ar sportuoja), įsijungia pasyvus smegenų darbo režimas (angl. default mode network), kurio metu statomi neuroniniai tinklai. Šis tinklas negali veikti kartu su centriniu vykdomuoju – informacijos apdorojimo – tinklu (angl. salience network).
Dėl šios priežasties poilsio metu negalima įkristi į mobilųjį telefoną ir pradėti skaityti žinutes ar žiūrėti trumpus vaizdo įrašus (angl. reels), kadangi visą informaciją, kurią mokėtės, išstumsite lauk bei nesuprasite, kodėl po 3 valandų mokymosi atmintyje liko „nulis“ žinių.
„Informacijos yra tikrai daug. Jei nesilaikoma taisyklės „mokausi–ilsiuosi“, tenka vis iš naujo mokytis senus, lyg ir išmoktus, faktus, – sako V. Kravčenkienė. – Iš tikrųjų vienam faktui įsiminti amžiams, pakanka 15–20 min. Remiantis pamiršimo kreive, dar vadinama H. Ebbinghauso kreive, žmogus didžiąją dalį išmoktos informacijos eksponentiškai pamiršta. Įrodyta, kad kiekvieną kartą pakartojus žinomą informaciją, užmiršimas užtrunka ilgiau, ir kuo daugiau kartų kartojama, tuo žinių praradimas vyksta lėčiau.“
Mokslininkė dalijasi, kad dažnai mokiniai ir mokytojai klausia, ar mokantis galima klausyti muzikos. Pasak jos, tai gana individualu, bet mokslininkai sutaria, kad mokantis kažką naujo – jokios muzikos, o kartojantis – muzika padeda.
Kokiu laiku geriausia mokytis? Geriausias laikas mokymuisi yra prieš miegą – nesvarbu, ar 15 min., ar visos 8 val., nes miegas yra laikas, kai smegenys sutvarko gautą informaciją – ką reikia atsimena, ko nereikia, ištrina (auginamos naujos sinapsės ir genėjamos nereikalingos).
„Taip pat dažnai išgirstu klausimą, kaip atsikratyti priklausomybės nuo mobiliojo telefono. Šioje vietoje reikalinga valia. Galiu duoti vieną patarimą: kai norėsite pabūti prie mobiliojo telefono, sėskite ant taburetės (medine sėdyne, be atlošo). Fizinis sėdimosios skausmas kartosis kiekvieną kartą paėmus mobilųjį telefoną į rankas“, – išbandyti vieną metodą siūlo mokslininkė.
Žinoma, mokiniams aktualu, kaip nesijaudinti per egzaminą. Šiuo klausimu pagalbą galėtų suteikti psichologai – išmokyti įvairių technikų. Dažnai padeda meditacija. Mokslininkė atskleidžia, kad jai pačiai labai padeda savimasažas – masažuoti zoną po raktikauliais.
Mokslininkės rekomendacijos:
1. Informacijos dieta.
2. Mobiliųjų telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių naudojimo apribojimas.
3. Matematikos egzaminas nereikalauja genialaus proto, tai įveikiama! Išmokti pritaikyti formules gali kiekvienas.
4. Stengtis treniruotis, dirbti be pertraukų po 3 valandas. Svarbu – po to būtinas poilsis bent 30 min., tačiau tai nėra žaidimas mobiliajame telefone. Galima valgyti, miegoti, medituoti ar sportuoti.
5. Labai svarbu prieš egzaminą gerai išsimiegoti, nesimokyti paskutinę naktį.
6. Kartotis, kartotis ir dar kartą kartotis. Naudokite atminties korteles – jas darykite patys rašydami ranka.
Egzamino metu:
1. Uždavinių nebūtina spręsti iš eilės, geriausia pradėti nuo lengvesnių, aiškesnių.
2. Atidžiai perskaitykite sąlygas.
3. Gavę atsakymą pasitikrinkite, ar jis logiškas, ar gavosi tai, ko prašė sąlygoje.
4. Jeigu įmanoma, būtinai susiprastinkite reiškinį ir tik tada spręskite.
