Jis kalbėjo, jog planai turi būti ne tik surašyti ant popieriaus, bet realiai veikiantys. Tad NATO priimti sprendimai leis įvertinti realius šalių turimus pajėgumus.
„Jeigu žiūrime tik iš gynybos pusės, tai turime planus, bet juos reikia įgyvendinti, nes planai be pajėgų yra tiesiog popierius, kuris nėra nieko vertas. Vadinasi, tie pajėgumai, kurių trūksta, čia nėra paslaptis, ko trūksta, pradėkime nuo oro gynybos, manevrinių vienetų, sausumos brigadų ir ne tik jų. NATO priėmė gana drastiškus sprendimus, kad reikia įvertinti tai, ką valstybės deklaruoja kaip esančius pajėgumus.
Sakykime, kad šalis sako „turiu tris brigadas“, bet vien žodžiai nenurodo, kad jos yra iš tikrųjų aprūpintos, kad žmonės parengti ir jie gali per kažkiek dienų permesti į mūsų šalis. Kažkas tai turi įvertinti“, – Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ sakė V. Urbelis.
Todėl priimtas sprendimas, kad NATO atstovai galėtų atvykti, apžiūrėti ir įvertinti, ar tos brigados „popierinės“, ar realiai gali kovoti.
„Tas pats amunicijos atsargų klausimas. Ukraina parodė, kiek reikia turėti amunicijos, sukaupti, sugebėti pristatyti greitu metu. Apie tai irgi bus kalbama. <...> Labai dažnai galvojame, kad jeigu duosime daugiau pinigų gynybai, tai ir įsigyti pavyks daugiau, gali būti ne daugiau. Nes gynybos infliacija irgi yra labai didelė.
Tad mums reikia užvesti tą gynybos pramonę, apie tai irgi visi kalba, nes kuo daugiau bus gaminama, tuo daugiau turėsim pasirinkimo, kainos turės kristi. Tas yra ne mažiau svarbu iš gynybos pusės“, – Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ eteryje teigė Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius V. Urbelis.
Pasak jo, šie reikalai, bei oro gynyba taip pat bus svarstoma.
„Nepamirškime ir sausumos elemento. Tai yra modernizacija, sunkinimas, artilerija, ilgojo nuotolio sistemos. Ką parodė karas Ukrainoje, kad sugebėjimas paveikti šimtų kilometrų atstumu priešininkus yra labai svarbu. Pagaliau tie patys dronai, žvalgybos platformos ir visa kita“, – kalbėjo pašnekovas. V. Urbelis.
Jis sutiko, jog tikrai ne visi NATO viršūnių susitikime Vilniuje pernai liepą sutarti planai yra įgyvendinti.
„Tų pajėgumų trūkumas yra akivaizdus, apie tai viešai kalba NATO karo vadai. Tai nereiškia, kad NATO negalėtų apsiginti. Galėtų, bet yra tam tikrų trūkumų. Ir jeigu mes norime 100 procentų turėti viską, tai yra daugybė darbų, kuriuos turi padaryti NATO šalys per ateinančius metus.
Nenoriu sakyti, kad yra labai blogai. Sakyčiau taip, kad tam tikrose kategorijose yra labai gerai, bet kai kuriose kategorijose yra gana vidutiniškai. Tad ten, kur yra vidutiniškai, pinigus ir reikia nukreipti“, – tikino Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius V. Urbelis.
„4 procentai“ yra pilietinės visuomenės inciatyva, kuri siekia, kad politikai kuo greičiau susitartų ir ženkliai padidintų Lietuvos gynybos finansavimą. Iniciatyvą pradėjo asociacija „Unicorns Lithuania”, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), prie jos kasdien prisideda vis daugiau mūsų šalies saugumui neabejingų verslų, organizacijų bei piliečių. Visą informaciją apie iniciatyvą ir specialią peticiją, kurią gali pasirašyti ir tu, rasi interneto svetainėje www.4procentai.lt
