Komitete šios Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos bei juos lydintys projektai svarstomi plenarinių posėdžių salėje po pateikimo jiems pritarus dar balandžio 18 dieną. Kad būtų priimti, už šiuos pakeitimus parlamentas turės balsuoti dar du kartus.
Parlamento Ekonomikos Komitete pristatydamas įstatymo paketą krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas akcentavo siekį, kad svarbiausius Lietuvos gynybos poreikius užtikrintų šalies viduje veikiančios įmonės. Tai, anot jo, didins tiekimo grandinių saugumą, gerins kariuomenės prieigą prie reikiamos karinės įrangos.
„Manau, kad tai būtų naujas puslapis (...) bendradarbiavime su mūsų gynybos pramone. Išskirčiau tą pramoninio bendradarbiavimo aspektą, jeigu turi kontraktą didesnį nei 5 mln. (eurų vertės – ELTA), gali derėtis su tiekėju, kad dalis tam tikrų funkcijų, paslaugų, aptarnavimo dalis būtų vystoma čia, Lietuvoje, su lietuviškomis įmonėmis“, – pabrėžė ministras.
Anot jo, siūlomas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas padės valstybės institucijoms aiškiau perduoti gynybos poreikius karinės pramonės įmonėms.
„Vyriausybė tvirtins karinės įrangos sąrašą, kuris yra prioritetinis, strateginis, ir būtent šis sąrašas leistų plėtoti mūsų gynybos pramonei tam tikras kryptis ir jas vystyti. (...) Dažnai mūsų klausia gynybos pramonė, ko jums reikia, kokių krypčių iš mūsų reikia. Tai dabar tikrai tokių klausimų bus mažiau“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos vadovas.
Taip pat, L. Kasčiūno teigimu, konsultacijoms bus kuriama ir taryba tarp pramonės asociacijų bei Krašto apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų.
Įstatymą lydinčios viešųjų pirkimų pataisos numato išlygą, kad esant „gyvybiškai svarbiems“ nacionaliniams interesams tam tikra karinė įranga gali būti perkama iš Lietuvos gamintojų. Taip, anot L. Kasčiūno, Lietuva galėtų ne tik geriau užtikrinti savo saugumą, tačiau ir teikti karinę pagalbą sąjungininkams, pavyzdžiui, Ukrainai.
„Šita pataisa (...), jeigu pats įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1, šita pataisa (įsigaliotų – ELTA) nuo priėmimo. (...) Ką tai reiškia praktiškoje – mes planuojame atidaryti tokią dronų programą, kur bus tam tikras resursas sutelktas, kur mes planuojame pirkti dronus iš Lietuvos gamintojų, siųsti juos į Ukrainą. Be abejo, testuojami jie bus kovos lauke ir tada technologija vaikščios tokiu ciklu ir kurs tą vadinamą ekosistemą, kurios mums be galo reikia“, – komitete kalbėjo L. Kasčiūnas.
Savo ruožtu Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka teigė, kad siūlomi pakeitimai labiau įtrauks Lietuvos gamintojus į tiekimo grandines. Tai, anot jo, užkirs kelią situacijai, kai krizės atveju šalis negalėtų tinkamai aptarnauti jau įsigytos karinės įrangos.
„Mūsų uždavinys yra dabar, per artimiausią periodą skubiai, nes skubumą lemia esama geopolitinė (...) situacija, išvystyti mūsų vietinę gynybos pramonę tam, kad turėtume saugias ir lanksčias logistikos tiekimo grandines. Nes šiuo metu esame situacijoje, kad perkame gerą įrangą, brangią įrangą, (...) bet praktiškai visada jos aptarnavimas vyksta ne Lietuvoje, logistinė grandinė yra ilga“, – aiškino R. Juodka.
Projektą rengusi Krašto apsaugos ministerijos teisininkė Judita Nagienė pabrėžė, kad rengiant šią išlygą buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos (ES) teisę.
KAM pažymi, jog parlamente svarstomas įstatymų paketas skatins inovacijas bei investicijas į gynybos ir saugumo pramonę, didins jos konkurencingumą, geriau sudarys sąlygas aprūpinti viešojo saugumo ir krašto apsaugos sistemos institucijas, užtikrins jų nepriklausomumą ir plėtrą.
Komitetas nusprendė toliau tęsti konsultacijas su Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija, Krašto apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kitomis valstybės institucijomis, kad būtų supaprastintos ir pagreitintos karinės įrangos viešųjų pirkimų procedūros.
