Prieš šį gražų jubiliejų daugelį metų geriausius Lietuvos krepšininkus masažavęs ir kone visų komandų, kuriuose dirbo talismanu tapęs Juozukas sutiko papasakoti, kaip jam iki šiolei pavyksta išlikti tokiu gyvybingu.
- Gerb. Juozai, kuo dabar užsiimate?
- Šiuo metu padedu Marijampolės krepšinio klubo „Sūduva“ mergaitėms. Padedu joms, masažuoju, patrinu, kur skauda, pašildau, užklijuoju žaizdą.
- Lyginant, pavyzdžiui, su krepšininkais – ar su mergaitėmis, moterimis sunkiau, ar lengviau dirbti?
- Visi gi sako, kad mergaitės yra tvirtesnės, kantresnės, daugiau skausmo pakelia. Negi aš dabar vienas sakyčiau priešingai? Ne. Tikrai labai lengva su mergaitėm dirbti.
- Nuo kokių dažniausių skausmų ir negalavimų gelbėjate sportininkus?
- Būna, aišku, ir traumų, bet dažniausiai padedu nuimti nuovargį. Padedu pieno rūgščiai išsivaikščioti greičiau, apraminu prieš varžybas. Tačiau sportininkai niekada neturi didelių nusiskundimų, nemėgsta jie daug skųstis. Puse lūpų prasitaria, kad skauda jiems, tai tada kiek gali, tiek ir padedi. Bet nebūna taip, kad eitų ir aimanuotų.
- Kokį efektą galima pasiekti padarius gerą masažą?
- Žmogų glostai, jis nurimsta. Jaučiasi su tavimi saugus, tad išsikalba, pasipasakoja problemas. Jei gerai dirbi, žmogus su tavimi atsipalaiduoja ir gali pagydyti ne tik raumenų skausmą. Masažai stebuklų nedaro, rimtų ligų išgydyti negali, tačiau turi didelę kitokią, psichologinę galią.
- Pavyzdžiui, prieš varžybas nuima stresą?
- Čia labai priklauso nuo sportininko charakterio. Vieni prieš varžybas būna per daug ramūs, tad juos reikia pabudinti, paskatinti. Tada jau ne paprasto, atpalaiduojančio masažo griebiuosi, o, priešingai – pagnaibau, paspaudau, kad kraujotaka suaktyvėtų ir tingulys dingtų. Kiti tuo metu būna per daug įsiaudrinę, tad juos reikia kiek pristabdyti, atpalaiduoti, nuraminti.
Tačiau nei vienų, nei kitų nuo streso neišgelbėsi.
- Sutiksite, kad šiek tiek streso netgi sveika sportininkams?
- Stresas priverčia sportininką visada būti it prie starto linijos. Baimė, neužtikrintumas savo jėgomis leidžia neužriesti nosies – jei per daug savimi pasitikėsi, nieko gero nelauk. O kai varžybos prasideda, tos įtemptos emocijos natūraliai dingsta, žmogus įsivažiuoja į savo ritmą ir padaro tai, ką sugeba geriausiai. Reikia visokių emocijų sporte.
- O kokie judesiai veiksmingiausi?
- Darai taip, kaip geriau. Nugarai daugiau energijos reikia, kojyčių irgi nepamirštu.
- Bet bent jau sveikatingumo masažas visai stiprus, tiesa?
- Čia kiekvieno masažisto technika. Vienoms kūno vietoms taikai vienus judesius, kitoms – kitokius. Juk, pavyzdžiui, kai kojos raumenys pervargę ar patempti, tai jie ir taip skauda, vos paeina sportininkas, tada reikia užjausti, ne per stipriai daryti.
- Tai ne tik kūną, bet ir psichologiškai veikia sportininką?
- Ta masažo nauda didesnė ne kūnui, o sielai. Paglostai jį, nuramini, patapšnoji – kaip draugas draugą. Sportininkas turi tikėti, kad jis gali daug pasiekti ir aš turiu padėti šiai minčiai sulapoti. Prieinu, glostau ir sakau – tu gali, tu padarysi. Masažuoju žodžiais.
- Kaip koks psichologas Jūs. O kiek laiko jau užimate šias daugiafunkcines pareigas?
- Pradėjau 1980 m., bet tada dirbau dar su irkluotojais. Su krepšininkais pradėjau po penkerių metų.
- Bet būta gi ir kitų šakų sportininkų, kurių raumenis atpalaiduodavote?
O, taip! Daug lengvaatlečių, boksininkų, irkluotojų, tinklinio žaidėjų. Kiek yra sporto šakų, tai bene prie visų ir prikišau nagus. Nesu gal tik moto-kroso vairuotojų masažavęs.
- Ir kurie buvo tie, su kuriais maloniausiai dirbti?
Labiausiai įsiminė tie sportininkai, kurie, pavyzdžiui, laimi ir ateina padėkoti, pasakyti, kad masažas prisidėjo prie jų pergalės. Bet šiaip su visais malonu dirbti. Labai geras jausmas padėti žmogui.
- O kaip jūsų rankos po tiek metų sunkaus darbo?
Sąnariai dar vietose, neišsukinėti, bet, žinoma, skauda. Sunkiausiai būdavo per įvairias olimpiadas, kur to darbo per akis. Žmonių daug, o anksčiau tik vienas juos visus ir masažuodavau. Šiandien kiek lengviau, turiu pagalbininkų, keliesi dirbame.
O būdavo, kad riešus taip skauda, kad nieko daugiau nesinori gyvenime. Bet praeina laiko ir jie atsistato atgal į savo vietą. O taisyklė paprasta – reikia krūvį rankoms palaikyti reguliariai, kad nebūtų didelių svyravimų. Yra ir papildomų pratimų rankoms.
- O esate pagalvojęs, kas turėtų nutikti, kad liautumėtės dirbti?
Būna, būna minčių, bet kol kviečia – tol su malonumu dirbu. Kai pagalvoji, tai seniai jau reikėjo karjerą baigti. Tarybiniais laikais masažistai buvo klasifikuojami kaip sunkaus darbo profesija ir ji tiek ilgai nesitęsdavo. Bet aš, atrodo, galiu dar. Kai netiksiu, nebekvies.
- Juozai, sulaukėte garbaus amžiaus, iš balso irgi energija trykšte trykšta. Iš kur ji kyla?
Anksčiau, kai dirbau klinikose, to darbo daugiau, tai ir energijos mažiau būdavo – pavargdavau šiek tiek nuo kitų. Tačiau kai dirbi su jaunimu, ta jų energija pats užsikreti. Man atrodo, kad jiems padėdamas, dalį jų jaunatviškos energijos išsiurbiu. Kaip koks vampyras.
Kalbant rimtai, nežinau, iš kur ta gyvybė. Esu fiziškai aktyvus. Neseniai pakeičiau ir antrą kojos klubą, pradėsiu bėgioti. Reikia išlįsti jau iš žiemos kiauto.
