KPMG tyrimas parodė, kad per 2022 m. Lietuvoje surūkyta 2,63 mlrd. cigarečių, apie 0,2 mlrd. mažiau nei 2021. 0,59 mlrd. iš jų buvo nelegalūs tabako gaminiai – tai 0,2 procentinio punkto daugiau nei 2021 metais.
Tyrime buvo įvertinta padėtis ES valstybėse, taip pat Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Šveicarijoje ir naujai į tyrimą įtrauktose Ukrainoje bei Moldovoje. Daugiausia problemų su šia rinka pernai turėjo Prancūzija, Airija ir Graikija, kur nelegalios cigaretės užėmė atitinkamai 32, 24 ir 21 proc. rinkos dalies, o pirmą kartą į tyrimą įtrauktoje Ukrainoje – 20 procentų. Kaimyninėje Lenkijoje pavyko pasiekti žemiausius nelegalios rinkos rodiklius nuo 2005 m. – tik 4,2 proc. šalyje surūkytų cigarečių buvo nelegalios.
Šešėlinė rinka kinta nežymiai
Finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus atstovas Justas Kacerauskas aiškino, kad Lietuvoje nuosekliai įgyvendinamos priemonės, stabdančios kontrabandą ir šešėlinę tabako rinką, – jos neigiamai veikia renkamus mokesčius į valstybės biudžetą. Visiškai neutralizuoti šį reiškinį, kai Lietuva turi bendrą sieną su ne ES valstybėmis, kur rūkalai žymiai pigesni, anot jo – gana sudėtinga.
Kontrabandai stabdyti ir šešėlinei rinkai mažinti Lietuvos muitinė taiko dvi pagrindines priemones – diegia rentgeno kontrolės sistemą ir stiprina rizikos analizės gebėjimus. 2022 m. įdiegta Kenos rentgeno kontrolės sistema užkardė didelį kiekį kontrabandos, įvežamos geležinkeliu.
„Šiuo metu vykdomi projektai diegti stacionarioms rentgeno kontrolės sistemoms Stasylų, Kybartų geležinkelio postuose, taip pat mobiliosioms rentgeno kontrolės sistemoms Raigardo kelio poste bei Vilniaus teritorinėje muitinėje, atnaujinama stacionarios rentgeno kontrolės sistema Malkų jūrų uosto poste“, – sakė J. Kacerauskas.
Ministerija dar nepateikė praėjusių metų rezultatų, tačiau, 2021 m. apžvalgos duomenimis, per metus į valstybės biudžetą surinkta 1 657,9 mln. eurų akcizų. 2021 metų pajamų iš akcizų planas įvykdytas 102,5 proc. ir į biudžetą gauta 40,9 mln. eurų pajamų daugiau, nei planuota. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią į valstybės biudžetą surinktų akcizų dalį – 54,6 proc. (905,2 mln. eurų) – sudarė akcizai už energinius produktus. Akcizų pajamos už apdorotą tabaką ir kaitinamojo tabako produktus – 19,3 proc. (321,5 mln. eurų), už elektroninių cigarečių skystį – 0,3 proc. (4,6 mln. eurų) visų akcizų pajamų.
Anot KPMG tyrimo, per paskutinius penkerius metus nelegali cigarečių rinka Lietuvoje išaugo nuo 17 iki 19,2 proc. Didžioji dalis nelegalių suvartotų cigarečių – 0,46 mlrd. vienetų, t. y. 77 proc., – Lietuvą pasiekė iš Baltarusijos, dar 0,03 mlrd. suvartotų cigarečių sudarė rūkalai iš Lenkijos.
Daugiau nei pusė nesumokamų mokesčių – akcizai
Muitinės departamento duomenimis, sulaikydami vieną sąlyginį kontrabandinės cigaretės pakelį, Lietuvos muitinės pareigūnai apsaugo valstybės biudžetą apytiksliai nuo 3,5 euro žalos. Šiemet per pusmetį Lietuvos muitinėje sulaikyta 6,35 mln. pakelių (pernai – 3,6 mln. pakelių), šitaip prevenciškai apsaugant biudžetą maždaug nuo 22 mln. eurų žalos.
„Skelbiami „tuščių pakelių“ tyrimo duomenys rodo, kad nuo 2010 m. šešėlinės tabako gaminių rinkos Lietuvoje rodiklis sumažėjo nuo 43 proc. iki 19 proc. Šešėlinė tabako gaminių rinka Lietuvoje nuo 2015 m. svyruoja maždaug ties 19 proc. riba, tai nežymiai padidėdama, tai sumažėdama. Vertinant istoriškai, dar 2010 m. šis šešėlinės rinkos rodiklis siekė beveik 43 proc.“, – surenkamų mokesčių sumas vertino J. Kacerauskas.
Įgyvendindama mokesčių mokėtojų, vykdančių akcizais apmokestinamų produktų gamybos ir pardavimo veiklą, priežiūrą, didžiausią dėmesį VMI skiria, kad akcizai būtų apskaičiuojami ir deklaruojami teisingai bei sumokami laiku. Užkertant kelią tokiems šešėlinės ekonomikos reiškiniams, kaip kontrabanda ir nelegali akcizais apmokestinamų prekių prekyba, labai svarbus Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Policijos, Muitinės, Muitinės kriminalinės tarnybos indėlis. Taigi institucijų darbo koordinavimas vykdomas regionuose, įkurtuose Jungtinių operacijų centruose.
Kartu atliekami bendri patikrinimai galimose nelegalių akcizais apmokestinamų prekių prekybos vietose, gabenamų krovinių patikrinimai, imami prekių mėginiai tyrimams atlikti ir kt. Taip pat nuolat keičiamasi informacija apie galimai rizikingus asmenis, nustatytus nelegalius akcizais apmokestinamų prekių laikymo ar realizavimo atvejus, tendencijas. 2020 m. dėl akcizų vengimo ir nelegalios akcizais apmokestinamų prekių prekybos VMI atliko beveik 330 kontrolės veiksmų ir nustatė apie 578 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių, iš kurių pusė milijono – vien akcizai. 2021 m. dėl akcizų vengimo ir nelegalios akcizais apmokestinamų prekių prekybos atlikta 314 kontrolės veiksmų – nustatyta beveik 316 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių (iš jų 197,7 tūkst. – akcizai). 2022 m. dėl įvairių akcizinių prekių rizikų, mažesnio akcizų taikymo alkoholiniams gėrimams, pajamų neįtraukimo į apskaitą, nelegalios akcizinių prekių apyvartos atlikti 435 kontrolės veiksmai – nustatyta apie 222 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių (iš jų 180 tūkst. – akcizai).
„Naujausiais, 2023 m. I pusmečio, duomenimis, dėl įvairių akcizinių prekių rizikų, mažesnio akcizų taikymo alkoholiniams gėrimams, pajamų neįtraukimo į apskaitą, nelegalios akcizinių prekių apyvartos atlikta virš 300 kontrolės veiksmų – nustatyta apie 66 tūkst. eurų papildomai mokėtinų mokesčių (iš jų 58 tūkst. eurų – akcizai)“, – sakė D. Petrauskas.
Šešėlinės ekonomikos mastams apskaičiuoti nėra vienos metodikos, tad, skirtingais vertinimais, Lietuvos šešėlinė ekonomika sudaro nuo 14,3 iki 22,9 proc. BVP. Pavyzdžiui, profesorius. F. Schneiderio šešėlinės ekonomikos skaičiavimai rodo, jog Lietuvoje jos dydis – 22,9 proc.
„Europos Komisijos (EK) Socialinių ir ekonominių tyrimų centro, atliekančio PVM atotrūkio tyrimus, vertinimu, Lietuvoje PVM atotrūkis 2021 metais buvo mažiausias per visą skaičiavimo laikotarpį. 2020 metais jis sudarė 19,3 proc. ir, lyginant su 2019 metais, sumažėjo 1,6 procentinio punkto, o 2021 metais sudarė 14,3 proc., t. y. 5 procentiniais punktais mažiau, lyginant su 2020 metais“, – apie Lietuvos situaciją ES kontekste kalbėjo J. Kacerauskas.
Prevencinės priemonės – naudingos
Kovai su šešėline rinka bei kontrabanda pasitelkiamos ir prevencinės priemonės, kurių tikslas – atgrasyti galimus pažeidėjus ne vien taikant bausmes už jau įvykdytus nusikaltimus. Vyriausybės nustatyta, kad tam tikrų metų Valstybiniam visuomenės sveikatos stiprinimo fondui sudaryti skiriama 0,5 procento ankstesnių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Iš šių lėšų buvo finansuojamos visuomenės sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklos, įskaitant prevencinius projektus, socialinę reklamą, mokslinius tyrimus. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, per pastarąjį penkmetį valstybės lėšų buvo panaudota:
Pasak Finansų ministerijos atstovo, visos prevencinės priemonės kovojant su kontrabanda yra naudingos. Pernai rudenį Kenos geležinkelio pasienio poste pradėjo veikti rentgeno kontrolės sistema, kainavusi 5,6 mln. eurų. Pasitelkusi šią ir kitas priemones Lietuvos muitinė per pirmą šių metų pusmetį sulaikė dvigubai daugiau rūkalų kontrabandos (jos vertė apie 25,4 mln. eurų) nei pernai tuo pačiu metu.
