Klaida kuriant ugnį šašlykinėje vyrui kainavo barzdą
Netinkamo ugnies įkūrimo pasekmes neseniai pajutusi Julija teigia, kad bandymas sodyboje pasikepti mėsos vos per plauką nesibaigė nelaime. Dalindamasi savo patirtimi, moteris pabrėžia, kad išmoko svarbią pamoką, kuria nori pasidalinti ir su kitais.
„Savaitgalį buvome su draugais sodyboje. Švietė saulė, ir pavakare sugalvojome pasikepti šašlykų. Pora vaikinų sugalvojo užpilti šiek tiek degaus skysčio, kad įsidegtų. Įpylus vieną kartą, šašlykinėje driokstelėjo nedidelė liepsnelė, tačiau jiems atrodė, kad ai, čia nieko tokio, ir antrą kartą degaus skysčio įpylė jau daugiau. Iškilo toks ugnies kamuolys – vaikinui, kuris pylė tą skystį, nudegino antakį, blakstienas ir barzdą. Iš veido labai matėsi, kad negera čia ta idėja buvo“, – prisimena Julija.
Tą kartą išsigandusi moteris suprato, kad viskas galėjo baigtis ir kur kas blogiau. Laimei, netoliese buvę draugai spėjo laiku pasitraukti, o ugnis nepasiekė visai prie pat buvusio sodo namelio.
„Šalia sėdėjo draugė palaidais plaukais, gerai, kad spėjo pašokti ir nieko jai nenutiko. Be to, šašlykinė buvo padėta visai šalia medinio sodo namelio. Jis tikrai būtų supleškėjęs, jei iššokęs ugnies kamuolys būtų jį pasiekęs. Kaip bebūtų, pamoka išmokta“, – sako ji.
Prasidėjus sezonui, kuomet dažnas lauke mėgins kažką pasikepti, Julija teigia norinti visiems priminti, kaip svarbu būti atsargiems.
„Pirmas patarimas – prieš naudodami, paskaitykite degaus skysčio saugaus naudojimo instrukciją, perspėjimus. Ir nelaikykite šašlykinės taip arti namų. Sekundės dalis, ir ugnis gali ant namo persinešti“, – perspėja ji.
Laužo įkūrimas turi savas taisykles: ką svarbiausia žinoti?
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, vien šiais metais dėl neatsargaus elgesio su ugnimi kilo daugiau kaip 578 gaisrai.
Kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas, dėl laužų kūrenimo ir grilių ar kepsninių naudojimo kilusių gaisrų atskiri statistikos duomenys nėra renkami, tačiau tokių atvejų būna.
„Laužų kūrenimą ir grilių ar kepsninių naudojimą reglamentuoja skirtingos teisės aktų nuostatos. Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 18 punktas skelbia, jog laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų atstumu nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama, o smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti“, – pabrėžia A. Gudžiauskas.
O kuriant laužus ne nuosavoje teritorijoje, o gamtoje, privaloma laikytis Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų. Juose nurodoma, kad „gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu.
Kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 metrus nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta) juosta. Baigus kūrenti laužą, reikia jį kruopščiai užpilti žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.“
„Nesilaikant šių reikalavimų, iš laužaviečių (grilių, kepsninių) išlėkusios kibirkštys, patekusios ant degių konstrukcijų, gali uždegti pastatus ir statinius, užsiliepsnojus aplink laužavietę esančiai degiai paklotei ugnis gali išplisti į durpynų, miškų gaisrus ir pan. Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies nukenčia ir žmonės“, – perspėja A. Gudžiauskas.
Taisyklių nesilaikymas gali brangiai kainuoti
Laikytis atsargumo padeda ir žinojimas, kad tokios nelaimės kainuoja išties brangiai. Tai patvirtina ir „Lietuvos draudimo“ duomenys, pagal kuriuos sumos svyruoja priklausomai nuo turimo turto ir apgadinimų – vidutinė žala gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
Pasak draudimo specialistų, šių nelaimių priežastimi dažniausiai tampa gyventojų neapdairumas, užsimiršimas ar ne net nepagalvojimas, kad nelaimę iššaukti gali vėjo nupūsti pelenai ar ne vietoje stovinti kepsninė.
„Ne paslaptis, kad ugnies padaryta žala savininkams yra viena brangiausių ir nešanti didžiausius nuostolius, todėl itin svarbu saugoti savo turtą ir būti atsargiems. 2020 metais gaisrų terasose padaryta žala siekė 88 tūkst eurų, nes bendrovė fiksavo vieną itin didelį nutikimą, kuomet nuostolis terasai siekė net 54 tūkst. eurų. Konkrečiu atveju gaisrą sukėlė terasoje paliktas kibiras su pelenais iš židinio“, – sako „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Todėl prasidėjus grilio sezonui draudikai itin akcentuoja kepsinių terasose saugumą ir primena, kad:
• Kepsninės ir laužai saugiai gali būti kūrenami tik 6 metrų atstumu nuo pastato.
• Jei naudojama kepsninė ant medinių paviršių, pagrindas po kepsnine turi būti nedegus
• Baigus kepti, žarijas ir anglis reikia išpilti iš kepsninės į metalinį konteinerį ar tam skirtą vietą, užgesinti žarijas vandeniu ar smėliu.
