Saugaus eismo mokytojui Dariui Kanapinskui teko pareigingo vairuotojo vaidmuo, o instruktoriui Gintarui Širvinskui reikėjo skubėti tiek, kiek leidžia Kelių eismo taisyklės. Specialistai pasirinko ganėtinai trumpą, bet sudėtingą maždaug 5 kilometrų atstumą sostinės gatvėmis.
Pareigingai turėjęs vairuoti Darius viso eksperimento metu riedėjo pirmoje eismo juostoje ir buvo pasirinkęs 45km/val greitį. Negana to, specialistas bandė taikyti vadinamąjį eko vairavimo stilių, kuriuo sudeginama žymiai mažiau kuro.
Skubančiojo vaidmenį gavusiam Gintarui teko sudėtingesnė užduotis. Vairavimo instruktorius turėjo manevruoti tarp automobilių, staigiau stabdyti. Vairuotojas buvo pasirinkęs 55km/val greitį.
Jau pirmomis eksperimento akimirkomis, į priekį išsiveržia skubantysis vairuotojas. Vis dėlto, prie raudono šviesoforo signalo abu vairuotojai vėl susitinka.
Maždaug 5 kilometrų atstumą skubantis vairuotojas įveikė per 6 minutes 3 sekundes. Tuo tarpu instruktoriui, važiavusiam lėčiau ir vengiant staigaus stabdymo, pavojingų manevrų tą patį atstumą, esant toms pačioms eismo sąlygoms pavyko įveikti per 6 minutes 30 sekundžių. Tai reiškia, jog skubantysis atstumą įveikė vos 27 sekundėmis greičiau.
„Šis eksperimentas akivaizdžiai parodo, kaip skiriasi du vairavimo būdai. Aš, važiuodamas lėčiau ne tik jaučiausi saugiau, bet ir sutaupiau degalų. Skubančiajam prie kelių šviesoforų teko sustoti,o man, taikant eko vairavimo stilių to padaryti net nereikėjo. Pareigingajam gavosi ir saugiau, ir taupiau. Maršrutą reikia planuoti ir jokiais būdais neskubėti, nes tai tiesiog elementari saviapgaulė”, - po eksperimento įspūdžiais dalijosi gerojo vairuotojo vaidmenį gavęs saugaus eismo mokytojas D. Kanapinskas.
Nežymiu greitumu nusivylęs buvo ir skubančiojo vaidmenį gavęs specialistas. „Žiemos metu, kada labai slidus kelias, staigūs judesiai, staigus pajudėjimas iš vietos, staigus stabdymas mašina labai greitai gali tapti nevaldoma. O viso to pasekmės tikrai bus skaudžios. Kaip įsitikinimo eksperimentu, skubantysis sutaupo tik kelias sekundes, kurios realiai beveik nieko nereiškia”, - sakė vairavimo instruktorius G. Širvinskas.
Specialistai pastebi, kad vairuotojai žiemą linkę labiau skubėti, nes neįvertina oro ir eismo sąlygų. Ryte tenka valyti užsalusius automobilio langus, todėl sugaištą laiką vėluojantys bando bando kompensuoti viršydami greitį kelyje. Tiesa, tai tampa daugelio avarijų priežastimi. Tokių pamokančių skubėjimo atvejų apstu.
Saugaus eismo mokytojas D. Kanapinskas prisimena keletą skaudžiai turėjusių pasimokyti vairuotojų iš savo praktikos. „Vienas vairuotojas, važiuodamas iš Vilniaus į Kauną viršijo greitį solidžiai, virš 70 km. Jis vairuotojo pažymėjimą prarado trims mėnesiams. Galų gale, vairuotojas susivokė ir paskaičiavo, kad kelią Vilnius-Kaunas būtų įveikęs 18 min greičiau. Bet šį sustabdė policijos pareigūnai jam vien protokolą surašinėjo 28 min", - pasakojo specialitas. Negana to, minėtas vairuotojas patyrė ne tik laiko, bet ir finansnių nuostolių, nes jam teko mokėti baudą bei eiti į papildomus vairavimo kursus.
Eksperimento dalyvių teigimu, skubėti dėl kelių minučių visiškai neverta, mat dėl to gali tekti patirti ne tik finansinių išlaidų baudoms, padidėjusioms degalų sąnaudoms bei automobilio taisymams, bet ir nukentėti fiziškai, sukėlus avariją. Saugus vairavimas apsimoka visomis prasmėmis!
