aA
Nors Lietuva gali teikti kokybiškas ir, palyginus su kitomis valstybėmis, nebrangias medicinines paslaugas, medicinos turizmu besidomintiems žmonėms dar tenka aiškinti, kas ta Lietuva. Tai pastebi Lietuvos medicinos turizmo klasterio vykdantysis direktorius Gražvydas Morkus.
© Shutterstock nuotr.

„Negana to, kad tenka įrodinėti, jog esame profesionalūs, teikiame kokybiškas paslaugas (ką tikrai darome), tai dar reikia pasakoti apie Lietuvą: kur ji yra, kokia tai šalis, kodėl turistams čia tikrai yra saugu, kodėl juos čia gali gerai priimti, kad čia yra gražu, nuostabi gamta ir visa kita“, – LRT Radijui sako G. Morkus.

Jam antrina ir sanatorijos „SPA Vilnius“ generalinis direktorius Valdas Trinkūnas bei „Eglės“ sanatorijos rinkodaros ir pardavimų direktorius Edgaras Briedys. Jų pastebėjimu, nėra kuriamas Lietuvos įvaizdis pasaulyje. Dėl to, nors sveikatinimo paslaugomis besidominčių turistų daugėja, V. Trinkūno teigimu, tenka įrodinėti, kad lietuviškas mineralinis vanduo ar gydomasis purvas iš tiesų yra geros kokybės.

Skirtingų šalių gyventojus domina skirtingos paslaugos

Anot G. Morkaus, medicinos turizmas – gana nauja sritis Lietuvoje. Pasaulyje, G. Morkaus teigimu, ji plėtojama jau apie 10 metų. „Ji susijusi su globalizacijos procesais. Tapo lengviau ir greičiau keliauti iš vienos šalies į kitą. Tada buvo pastebėta, kad galima tai daryti ne tik dėl poilsio, apsipirkimo, verslo, bet ir dėl gydymo“, – tvirtina LRT Radijo pašnekovas.

Pasak jo, vykdyti iš vienos šalies į kita gydymo tikslais naudinga, nes kitos šalys gali tokios pačios kokybės paslaugas teikti pigiau arba tiesiog kokybiškiau. Dėl šios priežasties atsiranda konkurencija ne tarp tas pačias paslaugas teikiančių įstaigų, o tarp valstybių. Todėl, G. Morkaus nuomone, medicinos turizmo srityje būtina pozicionuoti visą šalį.

„Pavyzdžiui, rusakalbėms Azijos rinkoms vienas „skaniausių“ produktų Lietuvoje – sanatorinis, kurortinis gydymas, reabilitacijos paslaugos, traumatologija, ortopedija. Žvelgiant į Skandinavijos rinką, jiems įdomios kitos paslaugos. Jiems labai svarbios ir patrauklios odontologijos paslaugos, kurios pas mus yra iki dešimties kartų pigesnės. [...] Taip pat – dienos chirurgijos, plastikos chirurgijos paslaugos ir kt.“, – nurodo G. Morkus.

Kadangi Lietuvos medicinos turizmo paslaugos dažniausiai teikiamos rusakalbiams turistams iš Azijos, Lietuvą patariama pozicionuoti pagal jų poreikius, tvirtina Lietuvos medicinos turizmo klasterio vykdantysis direktorius. Tai reiškia, kad norima sudaryti įvaizdį, jog Lietuva yra ortopedijos, traumatologijos ir kitų panašių medicininių paslaugų šalis.

„Kiekvienoje šalyje vyrauja specifika. Žinoma, visi žmonės serga panašiomis ligomis, bet reikia orientuotis į tai, kiek pažengusi vienos ar kitos šalies tam tikros srities medicina. Žinoma, komercinės įstaigos taip pat žiūri, kur galima daugiau uždirbti“, – aiškina G. Morkus.

Dažna problema – žinių apie Lietuvą trūkumas

Jis neslepia, kad, siekiant plėtoti medicininį turizmą Lietuvoje, tenka susidurti su daugybe problemų: trūksta tiesioginių skrydžių, neišspręstas vizų klausimas, abejojama Lietuvos teikiamų paslaugų kokybe, o kartais apie šalį iš viso nežinoma.

„Negana to, kad tenka įrodinėti, jog esame profesionalūs, teikiame kokybiškas paslaugas (ką tikrai darome), tai dar reikia pasakoti apie Lietuvą: kur ji yra, kokia tai šalis, kodėl turistams čia tikrai yra saugu, kodėl juos čia gali gerai priimti, kad čia yra gražu, nuostabi gamta ir visa kita. Yra dvi medalio pusės. Pirmoji – Lietuvos žinomumas. Antroji – pasitikėjimas jos profesionalumu, kompetencija, specialistų žiniomis“, – sako G. Morkus.

Jis patikslina, kad didelis nepasitikėjimas Lietuvos specialistų kompetencija ir teikiamų paslaugų kokybe vyrauja ir dėl Lietuvos istorijos. Esą iš Rytų atvykstantys turistai dažnai būna įsitikinę, kad dėl gana neseniai atgautos nepriklausomybės Lietuva dar nespėjo sukurti geros infrastruktūros, o vakariečiai įsitikinę, jog Lietuva dar neturi teisės savo teikiamų paslaugų ir vertybių lyginti su vakarietiškomis.

Kurortiniai miestai tarpusavyje nekonkuruoja

Kad medicinos turizmo srityje – didelė tarptautinė konkurencija sutinka ir „SPA Vilnius“ generalinis direktorius V. Trinkūnas bei „Eglės“ sanatorijos rinkodaros ir pardavimų direktorius E. Briedys. Anot V. Trinkūno, jo vadovaujamai įstaigai netenka konkuruoti su kitomis, teikiančiomis panašias paslaugas.

„Konkurencija šioje paslaugų rinkoje iš tikrųjų didelė. Birštonas, Druskininkai, Anykščiai ar Palanga nekonkuruoja. Mes konkuruojame atviroje Europos rinkoje, kur žmonės renkasi, kur ir kas yra geriau. Mano nuomone, turėtume valstybės mastu įrodyti, kad Lietuvoje šių paslaugų infrastruktūra yra aukštos kokybės“, – įsitikinęs V. Trinkūnas.

Jo nuomone, prie šios infrastruktūros gerinimo turėtų prisidėti ir valstybė, nes atskiros įmonės negali savarankiškai deklaruoti, kad jos atitinka tarptautinius standartus. „Turi būti suteikiama arba tarptautinė, arba nacionalinė paslaugų akreditacija. Žinoma, tenka įrodinėti, kad lietuviškas mineralinis vanduo, purvas, oras, specialistų kvalifikacija iš tiesų yra gero tarptautinio lygio ir kad ji garantuoja šių paslaugų kokybę“, – pastebi V. Trinkūnas.

Jam antrina ir E. Briedys. Jo tvirtinimu, šiuo metu kiekviena sritis Lietuvoje save rinkoje bando pozicionuoti individualiai ir nėra kuriamas bendras Lietuvos įvaizdis pasaulyje. „Būtų labai malonu ir smagu, kad kažkur už nugaros dar būtų pozicionuotas Lietuvos, kaip valstybės, įvaizdis – su kuo mes ateiname. Šiandien medicinos turizmas prisistato kaip medicinos turizmas. Kažkas galbūt prisistato kaip kultūros turizmas. Tiems užsieniečiams nėra labai aišku, kas mes tokie“, – įsitikinęs E. Briedys.

Apsilanko turistai iš 25–30 valstybių

Abu LRT Radijo pašnekovai tvirtina, kad kol kas specialistų, norinčių ir galinčių dirbti sanatorijose ir SPA centruose, pakanka, tačiau, E. Briedžio tvirtinimu, jų kartais pritrūksta tam tikrame mieste, todėl darbuotojai turi atvažiuoti iš toliau. V. Trinkūnas netgi pastebi, kad įsidarbinti SPA centruose ar sanatorijose nori ir emigrantai, šiuo metu dar dirbantys užsienyje, bet galvojantys sugrįžti.

„Lietuviai emigrantai atvyksta ne tik paslaugų. Žmonės grįžta dirbti. Turime pavyzdį – kai Anykščiuose atidarėme centrą, rinkome apie 70 darbuotojų. Turėjome daugiau kaip 800 pareiškimų. Iš jų apie 15–20 pareiškimų buvo dar dirbančių užsienyje, bet norinčių įsidarbinti ir sugrįžti anykštėnų“, – pasakoja V. Trinkūnas. E. Briedys priduria, kad kai kurie specialistai dėl vis kuriamų darbo vietų medicinos turizmo srityje ne tik sugrįžta, bet ir pasirenka neemigruoti.

V. Trinkūnas skaičiuoja, kad per metus „SPA Vilnius“ centre apsilanko žmonės iš 25–30 valstybių, tačiau abu LRT Radijo pašnekovai tikina, kad didžiąją dalį klientų sudaro lietuviai ir iš kaimyninių valstybių atvykę turistai: rusai, latviai, baltarusiai ir kiti. Dėl geopolitinės padėties, anot V. Trinkūno, rusų lankytojų šiek tiek sumažėjo.

„Jeigu iki tol atvykdavusius rusus įvardytume kaip 100 proc., tai jų šiandien sumažėjo apie 20–25 proc. Vasaros laikotarpiu, kaip matau pagal rezervacijas, šioks toks sumažėjimas taip pat bus, bet, manau, šiek tiek mažesnis. Daugiau važiuoja lojalūs klientai, kurie atvyksta kiekvienais metais. Jie nekreipia dėmesio į propagandą. Tie, kurie važiuoja pirmą kartą, skambina, klausia – ar tikrai mūsų nebemylite, ar mums saugu važiuoti“, – sako V. Trinkūnas.

E. Briedys akcentuoja, kad medicininį turizmą reikėtų skatinti, nes toks turistas atveža nemažai pinigų. Jo teigimu, svečiai iš užsienio sanatorijoje apsistoja 10–17 dienų, todėl net ir nelabai turtingi žmonės yra priversti pirkti įvairias paslaugas: kur nors pavalgyti, papramogauti, nuvykti į ekskursijas ir kt.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vilniuje surado ypatingą gatvę: taip, kaip žmonės ten gyvena turi pamatyti visa Lietuva (134)

Kaimynas kaimynui ne akmenį į langą meta, o komplimentą pasako. Kaimynas kaimynui ne skundą...

„Artėja paskutiniojo teismo diena“: gyventojus išgąsdino žaibiškai užtemęs miestas (59)

Dėl didžiausių atogrąžų miškų gaisrų Brazilijos istorijoje viename mieste sutemo 15 val., nes...

Verslo įtakingiausieji: politikų ciniškumas kartais pritrenkia (130)

Trečiadienį DELFI paskelbė įtakingiausių Lietuvos verslininkų ir ekonomistų sąrašą. Laidoje...

Puikus virškinimas, saldus miegas ir rami nervų sistema: išbandykite 3 ingredientų kokteilį (24)

Bananų ir cinamono kokteilis akimirksniu atgaivins organizmą ir pastatys ant kojų peršalus!

Lietaus debesys pasitrauks ir sugrįš šiluma

Ketvirtadienio dieną įžūlūs lietaus debesys iš Lietuvos pasitrauks. Jau naktį žymesnio lietaus...

FIBA atnaujintame pasaulio čempionato pajėgumo reitinge – Lietuvos rinktinės šuolis aukštyn (87)

Prieš pasaulio krepšinio čempionatą FIBA skelbia jau antrą „FIBA 2019“ turnyro dalyvių...

Veidrodinė ministerija Kaune: išvadino akių dūmimu, bet darbuotojai atgal į sostinę nebenori (54)

Balandžio pradžioje atidaryta vadinamoji veidrodinė Žemės ūkio ministerija Kaune.

Stebuklingoje Graikijos vietoje atostogavusi Vaida Skaisgirė dalijasi pavydą keliančiais kadrais (127)

Neseniai Graikijoje esančioje Mikonos saloje su sūnumi atostogavusi Vaida Skaisgirė socialiniame...

Ar seksas lėktuve yra nelegalus ir ar galima už tai sulaukti bausmės? (28)

„Mylios aukščio klubas“ – taip kartais apibūdinami žmonės, kurie yra mylėjęsi lėktuve....

Įspėja, kas nutiktų, jei tarp JAV ir Rusijos kiltų karas: Žemę ištiktų branduolinė žiema (74)

Mokslininkai atliko simuliacijas ir skelbia oficialius rezultatus: net ir šiandien branduolinis...