„Visų pirma, tai buvo vakar paskelbtas pareiškimas. Tai yra esmė, ką mes supratome, svarbiausia žinutė yra tai, kad šis viršūnių susitikimas tapo istoriniu dar prieš jam prasidedant“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas.
Jis teigė, jog Švedija taps pilnateise NATO nare. O tai daro įtaką ir visam Baltijos regiono saugumui
„Tiek ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šiame viršūnių susitikime sakė, kad Švedijai prisijungus prie aljanso Baltijos regiono apsauga, saugumas bus dar stipresnis, tvirtesnis ir NATO sustiprins savo pajėgas šiame regione. Tai yra istorinis momentas.
Žmonės galvoja, kad čia yra kažkokia mistika, susijusi su tuo. Bet nėra jokios mistikos. Kadangi Švedijos interesai kartu yra ir Turkijos interesai – kadangi anksčiau buvo kilusi reali grėsmė šio regione saugumui. Ir Madrido viršūnių susitikime mes kalbėjome su Turkija ir Švedija – kaip mes galime judėti pirmyn“, – teigė aljanso generalinis sekretorius.
Paklaustas, ar šiam Turkijos sprendimui įtakos galėjo padaryti ir JAV, J. Stoltenbergas pabrėžė, jog tai pačios Turkijos sprendimas.
„NATO privalo daryti tai, ką turi daryti, kad pašalintų kažkokius apribojimus tarp aljanso narių. Reikėjo išspręsti nesutarimus, ar kažkokius klausimus, tiek tarp Turkijos, JAV“, – teigė NATO gen. sekretorius.
Delfi primena, kad vėlyvą pirmadienio vakarą NATO vadovas pranešė, kad „prezidentas R. T. Erdoganas sutiko pritarti Švedijos narystei NATO“.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas sutiko perduoti Švedijos prašymą įstoti į NATO savo parlamentui patvirtinti, pranešė Aljanso vadovas po derybų Vilniuje su R. T. Erdoganu ir U. Kristerssonu.
J. Stoltenbergas sakė, kad Turkija sutiko judėti į priekį, ir paskelbė: „Tai – istorinė diena“. „Tai padarys NATO sąjungininkes stipresnes ir saugesnes“, – pridūrė jis.
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas sakė, jog premjeras ir prezidentas sukirto rankomis, o tai reiškia, kad dabar prasidės ratifikavimo procesas.
Bendrame trijų lyderių paskelbtame pranešime nenurodyta, per kiek laiko Turkijos parlamentas turi ratifikuoti Švedijos paraišką. Ją ratifikavo visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją.
Šis netikėtas pranešimas paskelbtas po to, kai R. T. Erdoganas anksčiau pirmadienį susiejo Švedijos narystę NATO su įstrigusių Turkijos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje atgaivinimu.
Po trišalių derybų paskelbtame pareiškime sakoma, kad Turkija ir Švedija glaudžiai bendradarbiaus „koordinuodamos kovą su terorizmu“ bei stiprins dvišalius prekybos ryšius.
„Švedija aktyviai rems pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą, įskaitant ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimą ir vizų liberalizavimą“, – sakoma pareiškime.
Paramos Ukrainai dydis
Po naujausių aktualijų aptarimo pokalbis su NATO gen. sekretoriumi pasisuko link aljanso skiriamos gynybos Ukrainai. Klausiamas, kodėl aljanso šalys nepatiekia Ukrainai pakankamai amunicijos, J. Stoltenbergas užsiminė apie aljanso šalių gamybos pajėgumus.
„Manau, kad visi supranta, jog paskutiniais mėnesiais šis karas tapo ne aktyvus, pasyvesnis, kuris reiškia, jog matuojasi amunicija – kiek, kas ir ko turi. Į šį procesą įtraukta labai daug pramonės šakų. Aljanso narės pradeda daugiau gaminti amunicijos, tam skiria daugiau lėšų, pajėgumų.
Karo pradžioje tų pajėgumų mes neturėjome. Tai užtrunka kurį laiką, kad jie būtų sukurti. <...> Tai buvo iššūkis visoms aljanso narėms“, – prisiminė jis.
NATO gen. sekretorius kalbėjo, jog karo pradžioje NATO šalys bendrai Ukrainai pateikė tai, ką galėjo.
„Mes suprantame, kad to jau nepakanka. Ir dabar susitinkame su įvairių pramonių atstovais ir pasirašome sutartis tarp agentūrų, gamintojų. Taip pat nustatome, deramės dėl kainos“, – pasakojo J. Stoltenbergas.
Visgi, anot jo, pagrindinis dalykas yra tas, kad trumpalaikėje perspektyvoje kyla iššūkis, kad Ukrainai pradeda trūkti amunicijos.
„Mes stengiamės suteikti jiems kiek galima daugiau amunicijos. Tačiau yra klausimas – kokios amunicijos reikia. Čia jau yra kiekvienos NATO narės asmeninis sprendimas“, – pabrėžė aljanso gen. sekretorius.
Ukrainos parlamentaro klausimas
Klausimą NATO gen. sekretoriui J. Stoltenbergui uždavė ir Ukrainos parlamentaras. Jis dėkojo už paramą Ukrainai.
„Tačiau svarbiausiu dalyku dabar yra tai, kad milijonai ukrainiečių šiandien žiūri į Vilnių su viltimi, kad mes gausime kvietimą prisijungti prie NATO. Mano klausimas – ar tai atsitiks? Kadangi tai labai padės Ukrainai. O jeigu ne – bus demoralizuojantis faktas Ukrainai“, – klausė ukrainietis.
J. Stoltenbergas teigė, jog antradienį NATO viršūnių susitikimas paskelbs komunikatą.
„Tikiu, kad ten viskas bus aišku, ten viskas bus išspręsta. Aš tik galiu pasakyti tik tiek – kad bus perduota labai pozityvi ir stipri žinia Ukrainai“, – į klausimą atsakė NATO gen. sekretorius J. Stoltebergas.
