Buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras ir premjeras G. Kirkilas antradienį Delfi teigė, kad Švedijos klausimo išsprendimas yra svarbus visam Baltijos regionui.
„Šiuo momentu labai svarbu, kad yra galutinai išspręstas klausimas dėl Švedijos narystės, tai yra dviejų NATO narių parlamentų ratifikavimu. Tai svarbu visam Baltijos regionui, dabar jau reikia pradėti galvoti, kaip, saugumo požiūriu, kooperuosis visos valstybės, esančios aplinkui Baltijos jūrą. Čia galimybės yra gana plačios“, – kalbėjo G. Kirkilas.
Svarbų vaidmenį suvaidino Bidenas
Komentuodamas Turkijos sprendimą nebesudaryti kliūčių Švedijos narystei politologas R. Vilpišauskas svarstė, kad čia svarbų vaidmenį suvaidino JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Po šios žinios paskelbtas trumpas JAV atstovų pranešimas, kuriame prezidentas J. Bidenas sveikina šį Turkijos prezidento sprendimą, ir kalba apie tolesnį euroatlantinį bendradarbiavimą gynybos srityje, manau, rodo, jog vis dėlto šitas klausimas, kaip ir buvo spėta, yra susijęs su ginkluotės iš JAV įsigijimu, konkrečiai – F-16 naikintuvų, nors tai dar priklauso ir nuo Kongreso sprendimų“, – teigė pašnekovas.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad klausimas galutinai bus išspręstas tik tada, kai Turkijos parlamentas ratifikuos Švedijos priėmimą į NATO.
R. Vilpišauskas teigė, kad jį nustebino ne Turkijos prezidento pritarimas, o Švedijos narystės NATO kausimo susiejimas su Turkijos derybomis dėl narystės Europos Sąjungoje (ES).
„Juk ir mes esame anksčiau kalbėję, kad NATO vadovų susitikimas Vilniuje gali tapti paskata surasti sprendimą šiuo klausimu – tai ir įvyko“, – pabrėžė jis.
Tuo metu, pasak jo, derybos dėl Turkijos narystės ES yra sustojusios dėl pačios šios šalies situacijos, įtampų Kipro, jos santykių su Graikija klausimuose bei vidaus padėties Turkijoje.
„Tai ES institucijos vadina demokratijos krize. Tai – problemos, susijusios su teisės viršenybe, teismų nepriklausomumo trūkumas, valdžios centralizacija ir įvairūs kiti trūkumai, apie kuriuos galima pasiskaityti pernai paskelbtoje Europos Komisijos nuomonėje“, – kalbėjo jis.
R. Vilpišausko teigimu, Europos institucijos greičiausiai grįš prie šių klausimų ir greičiausiai pakartos tai, kas jau buvo akcentuojama reguliariai rengiamose EK nuomonėse.
Kirkilas: taip suveikė jų diplomatija
Turkijai duotas pažadas atgaivinti jos stojimo į ES procesą, G. Kirkilo matymu, buvo vienas esminių veiksnių, paskatinusių ją pritarti Švedijos narystei.
„Aš manau, kad tai yra pagrindinis dalykas, – svarstė jis. – Tai yra Turkijos diplomatinis pavyzdys. Ji bet kuriuo atveju stengiasi pasinaudoti proga ir laimėti ką nors. Manau, jų diplomatija taip suveikė, kad sukūrė konfliktą su Švedija <...> ir šitas dalykas jiems ir pavyko.“
Kita vertus, pašnekovas suabejojo, ar Turkijos laimėjimas duos ilgalaikių vaisių – esą derybos dėl narystės ES gali vėl įstrigti.
„Sakyčiau, kad ES derybų su Turkija atnaujinimas vis tiek vėl prives prie tų pačių klausimų, dėl kurių tos derybos sustojo, tai yra žmogaus teisės, kaip žinote, – daugiausia moterų teisės“, – teigė G. Kirkilas.
Visgi Turkijos prezidentas, suprasdamas, kad šalyje ekonominė padėtis ne pati geriausia, derybas dėl narystės bando atnaujinti, o tuo pačiu – paskatinti europines investicijas į savo šalį, kalbėjo G. Kirkilas.
Ar nėra taip, kad pažadas dėl stojimo į ES derybų ir buvo duotas žinant, kad derybos įstrigs, ar visgi R.T. Erdoganas tokiais pažadais nepatikėtų?
Erdoganas yra atsargus politikas
Asmeniškai Turkijos prezidentą pažįstantis G. Kirkilas tikino, kad jis – atsargus politikas.
„Aišku, galbūt ir kai kuo nepasitiki. Bet šiuo atveju, atvėrus derybų etapą, Turkijai atsiranda tam tikros galimybės. Manau, kad dabar R. T. Erdoganas laimėjo šią kadenciją kaip prezidentas, jam jau, galbūt, reikia mažiau kažkokio populizmo. Aš tikiuosi, kad Turkija žengs keliu ir įteisins tuos reikalavimus, kuriuos ES reikalauja iš visų savo narių“, – kalbėjo pašnekovas.
Panašu, kad Švedijos narystės aljanse po Turkijos sprendimo nebeblokuos ir Vengrija: šios šalies užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto antradienį paskelbė, jog ratifikavimas dabar yra „tik techninis klausimas“.
Gynyba prasidėtų iškart
Pirmadienio vakarą buvo pranešta apie tai, kad NATO samito išvakarėse buvo patvirtinti nauji gynybos nuo Rusijos planai.
„Tai reiškia įsipareigojimą ir sustiprinti NATO valstybių pajėgumus, kurie dislokuojami rytinio sparno šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, kartu geriau numatyti pasirengimą, kaip būtų veikiama konflikto sąlygomis. Čia svarbiausia yra tai, kad gynyba prasidėtų iškart, jei tik kiltų agresija prieš NATO valstybę ar valstybes – akcentas jau būtų ne tiek atgrasymas, kiek realus pasirengimas gynybai nuo pirmų agresijos minučių“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Jis pridūrė, kad būtent dėl to mes ir girdime nuolat kartojamą frazę, kad NATO gins kiekvieną savo teritorijos colį.
Jis akcentavo, kad anksčiau buvo tikimasi, jog oro policija ar su įsipareigojimais siejamos priemonės, bet ne fizinis pajėgumų dislokavimas turėtų veikti kaip pakankamas atgrasymas.
„Dabar šis požiūris kinta ir tie regioniniai gynybos planai ir įprasmina tą pokytį, kuris visų pirma reiškia, kad turi būti padidinti NATO gynybiniai pajėgumai rytinio sparno šalyse ir papildomai pritaikyti reagavimo mechanizmai kaip turėtų būti iš karto veikiama“, – pabrėžė jis.
Kirkilas: pereisime į kitą lygį
G. Kirkilo nuomone, kai rytų flango gynimo planai bus realizuoti, mes pereisim į visiškai kitą apginamumo lygį.
„Tai jau nebus tik greito reagavimo pajėgos, kurios kada nors atvyks po konflikto pradžios. Mes jau dabar turėsime tas pajėgas ir lyg ne tik mes, bet ir Latvija, Estija, lenkai. Čia yra tikrai labai gera žinia ir labai svarbi mums“, – pabrėžė G. Kirkilas.
Derybos dėl Ukrainos integracijos į NATO, dėl saugumo garantijų šiai šaliai dar tęsiasi. G. Kirkilo įsitikinimu, šios derybos bus karštos.
