NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tęsiasi.
Trečiadienio pavakarę Didžiojo septyneto valstybės (JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kanada ir Japonija) paskelbė pareiškimą dėl ilgalaikės Ukrainos apsaugos, pagalbos jai nugalėti Rusiją ir atgrasyti nuo bet kokios naujos agresijos ateinančiais metais.
Teigiama, kad šios deklaracijos pagrindu atskiros valstybės su Ukraina priims dvišalius susitarimus dėl konkrečios ginkluotės.
(Detaliau apie G7 įsipareigojimus – čia).
Antradienį savo santykį su Ukraina aljansas apibrėžė viršūnių susitikimo komunikate. Jame nurodoma, kad Ukrainos įstojimui į NATO nebus taikomas narystės veiksmų planas, tačiau tekste neminimi konkretūs terminai, kada Ukraina galėtų tikėtis įstoti į NATO ir kokiomis sąlygomis,
„Mes galėsime pateikti pakvietimą Ukrainai įstoti į aljansą, kai sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos“, – dėstoma komunikate.
„Mes visiškai remiame Ukrainos teisę pasirinkti savo saugumo planus. Ukrainos ateitis yra NATO. Mes dar kartą patvirtiname įsipareigojimą, kurį prisiėmėme per viršūnių susitikimą 2008 metais Bukarešte, kad Ukraina taps NATO nare, ir šiandien pripažįstame, kad Ukrainos kelias į visišką euroatlantinę integraciją nereikalauja Narystės Veiksmų Plano“, – pažymima dokumente.
Komunikate taip pat reiškiama parama Ukrainai vykdant reformas kelyje į NATO:
„Ukraina tampa vis labiau sąveikaujanti ir politiškai integruota į Aljansą ir padarė reikšmingą pažangą reformų kelyje. Sąjungininkės ir toliau rems ir peržiūrės Ukrainos karinio suderinamumo pažangą bei būtinas papildomas reformas demokratijos ir saugumo sektoriuje. Pažangą nuolat vertins NATO užsienio reikalų ministrai. Aljansas rems Ukrainą vykdant šias reformas jos kelyje į būsimą narystę.“
Jakniūnaitė: to buvo galima tikėtis
Daug kas Lietuvoje reiškia nusivylimą dėl komunikate išdėstytų formuluočių apie Ukrainą. Bet ar yra tam pagrindo? Ar buvo galima tikėtis kitokio teksto iš aljanso, kuris nenori tiesiogiai įsitraukti į karą su Rusija?
Delfi kalbintos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) mokslininkės Dovilės Jakniūnaitės vertinimu, jau anksčiau buvo ženklų, kad NATO nekalbės apie Ukrainos narystę aljanse konkrečiai.
„Negaliu sakyti, kad tikėjausi būtent tokios formuluotės, bet iš principo pagal tai, kas buvo girdima ir pastarąsias dienas, ir pastarąjį pusmetį, aš manau, tai yra maždaug tai, ko ir buvo galima tikėtis. Aišku, su tuo, kad Lietuvos diplomatai, pati Ukraina išsikėlė ambicingus tikslus, viskas tvarkoje, bet nebuvo jokių ženklų, kad bus aiškiai nustatytos datos ar besąlyginis priėmimas. Tiesiog keletas sąjungininkių, kurių kai kurios žinomos, bet dalis nereiškė savo pozicijos viešai, iš tikrųjų atsargiai vertino konkretaus pažado suteikimą“, – teigė pašnekovė.
Tiesa, ji pažymėjo, kad dar 2008 metais įtvirtintas aljanso įsipareigojimas, nors ir abstraktus, kad Ukraina taps NATO nare, niekur nedingo.
„Aišku, čia klausimas dėl interpretacijos: ar čia yra atidėjimas neribotam laikui, ar tai yra pakvietimas, kuris kažkada turi įvykti, – pasvarstė D. Jakniūnaitė. – Bet man atrodo, kad NATO, pagal tai, kaip dėliojasi nuostatos, kaip dėliojasi nuomonės apie tai, kas yra aljansas ir kas yra Ukraina šitame kontekste, nieko kol kas daugiau negali padaryti. Daliai atrodė, kad kažkokios aiškesnės formuluotės sukuria tam tikrą automatizmą, kurio, aišku, pavyzdžiui, kiti nori, bet kiti baiminasi, kad tas automatizmas leis Ukrainai daryti maždaug bet ką demokratijos, valstybės kūrimo kontekste, ir jie nebeturės jokių svertų. O iš tikrųjų norima pasilikti svertus Ukrainai.“
Ragina nenuvertinti postūmio dėl paramos
Aljansas viršūnių susitikimo komunikatą ir nuostatas dėl Ukrainos patvirtino dar prieš tai, kai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atvyko į Vilnių.
Tačiau, kaip pabrėžė mokslininkė, niekada nebuvo daroma prielaida, jog Ukraina dalyvaus komunikato formulavime.
„Jokia valstybė ne narė nedalyvauja tame <...>. Galima dalyvauti derybose, kalbėtis, bet viršūnių susitikimo kontekste tai nevyksta“, – pažymėjo D. Jakniūnaitė ir ragino komunikato tvirtinimo ir V. Zelenskio atvykimo tarpusavyje nesieti.
Trečiadienį, tvirtinant deklaraciją dėl ilgalaikės Ukrainos apsaugos ir pagalbos jai, D. Jakniūnaitės matymu, bus bandoma atsverti tą, kai NATO įtvirtino dėl Ukrainos narystės aljanse.
„Manau, šitos dalies neverta nuvertinti, reikėtų į ją kreipti dėmesį, nes tai svarbūs postūmis“, – teigė politologė.
Jurkonis: lūkesčiai buvo aukštai sukelti
Apie Ukrainos integraciją į NATO Delfi kalbintas VU TSPMI lektorius Vytis Jurkonis teigė, jog lūkesčiai šiuo klausimu buvo gerokai didesni, kita vertus, priimti sprendimai, anot jo, yra žingsnis į priekį.
„Sprendimai, kurie yra priimti, yra žingsnis į priekį – neabejotinai. Gal tai ne toks žingsnis, koks buvo kai kurių žmonių lūkestis ir mes matome dalį nusivylimo, matome ekspertų pasisakymus. Bet reikia suprasti, kad tai yra derybų proceso rezultatas. Yra konkrečios svarbios valstybės, kurios turi nuogąstavimų dėl didesnio, tampresnio bendradarbiavimo, <...> dėl tų aukštai sukeltų sukeltų lūkesčių“, – kalbėjo V. Jurkonis.
„Visi supranta ir, man atrodo, sutarimas yra vieningas, kad Ukrainos narystė NATO yra laiko klausimas. Suprantama, kad Ukraina tikėjosi daugiau apibrėžtumo laike, kažkokių konkrečių garantijų, bet nuimtas veiksmų planas yra žingsnis į priekį ir jis rodo, kad tai daugiau – politinės valios klausimas, ne tiek techninis klausimas, nors apie reformas Baltieji rūmai irgi kalbėjo“, – pridūrė politologas.
Antradienį Prancūzija pranešė, jog Ukrainai perduoda ilgojo nuotolio raketų „Scalp“, kurių pirmosios jau pasiekė kariaujančią šalį.
Australija pažadėjo suteikti 30 šarvuočių „Bushmaster“, Norvegija – didinti karinę paramą Ukrainai ir papildomai skirti 2,5 mlrd. kronų (240 mln. JAV dolerių), Vokietija numatė papildomai skirti 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, 25 „Leopard 1A5“ tipo tankus, penkias šarvuotąsias remonto ir evakavimo mašinas bei du „Patriot“ priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginius, taip pat – 20 tūkst. artilerijos šaudmenų, taip pat žvalgybinių dronų ir priemonių dronams atremti.
Tikėtina, kad tai – dar ne viskas.
Taigi, dalis neįgyvendintų lūkesčių, susijusių su Ukrainos naryste aljanse, kompensuojami praktine parama, pažymėjo V. Jurkonis.
Praktinių sprendimų svarba
„Dalis tų neįgyvendintų lūkesčių bus kompensuojami kita forma, visų pirma, ginklų tiekimu ir finansine parama, apie ką dar vakar jau pareiškė prezidentas E. Macronas. Manau, kad to matysime daugiau <...>. Ir tam tikra prasme kariams, ypač fronte, šitas dalykas turbūt dar svarbesnis, kad ginklų tiekimas būtų, kad būtų spartus, nuoseklus, pastovus. Tai irgi skambėjo ne kartą: karą Ukrainai reikia padėti laimėti kuo greičiau ir tik po to bus galima kalbėti apie Ukrainos narystę Šiaurės aljanse“, – kalbėjo jis.
Trečiadienį NATO viršūnių susitikime dalyvauja V. Zelenkis, kuris turės dvišalius susitikimus su aljanso lyderiais, tarp kurių ir JAV prezidentas Joe Bidenas, vyks aljanso ir Ukrainos tarybos posėdis. Pasak V. Jurkonio, tikėtina, kad po šių susitikimų išgirsime gerų žinių, o V. Zelenskis „namo grįš ne tuščiomis“.
„Nematau daug priežasčių milžiniškam pesimizmui. Atvirkščiai – reikia pasiraitoti rankoves ir dar daugiau dirbti, kad esamoje situacijoje būtų priimta kuo daugiau praktinių sprendimų, kurie Ukrainai padėtų laimėti kuo greičiau, kurie sustiprintų NATO aljansą“, – teigė VU TSPMI lektorius.
Kalbėdamas apie komunikatą ir tai, kad jis buvo patvirtintas dar prieš V. Zelenskiui atvykstant į Vilnių, V. Jurkonis tikino, jog komunikato tekstas tikrai buvo derinamas su Ukraina, tačiau galutinis sprendimas, kaip pažymėjo jis, – aljanso.
„Žinome, kad bendradarbiavimas buvo ir formuluotės buvo derinamos. Suprantama, kodėl komunikatas buvo paskelbtas atvykus prezidentui V. Zelenskiui. Nes jeigu jis atvyktų ir būtų paskelbtas toks, koks paskelbtas, tai galėtų leisti piktiems liežuviams plakti, kad nebuvo padaryta pakankamai, atsirastų kitų spekuliacijų. Galų gale pats komunikatas yra NATO narių susitarimas“, – pabrėžė pašnekovas.
Zelenskis: paliekama galimybė Rusijai
Dar prieš Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas buvo pareiškęs, jog Ukrainos pakvietimo į aljansą klausimas jo metu nebus svarstomas.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, prieš atvykdamas į Vilnių, reiškė apmaudą, jog formuluotės apie Ukrainos narystę NATO svarstomos be jos, V. Zelenskis abstrakčius pažadus įvertino itin kritiškai.
„Dabar, pakeliui į Vilnių, gavome signalų, kad tam tikros formuluotės svarstomos be Ukrainos. Ir aš norėčiau pabrėžti, kad ši formuluotė susijusi su kvietimu tapti NATO nare, o ne su Ukrainos naryste.
Tai beprecedentis ir absurdiškas dalykas, kai nenustatytas nei kvietimo, nei Ukrainos narystės laikas. Ir tuo pat metu pridedama miglota formuluotė apie „sąlygas“ net dėl Ukrainos pakvietimo.
Atrodo, kad nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei padaryti ją aljanso nare. Tai reiškia, kad paliekama galimybė derybose su Rusija derėtis dėl Ukrainos narystės NATO. O Rusijai tai reiškia motyvaciją tęsti terorą.
Netikrumas yra silpnumas. Apie tai atvirai kalbėsiu aukščiausiojo lygio susitikime“, – tviteryje rašė V. Zelenskis.
Po susitikimo su aljanso lyderiais retorika pakito
Trečiadienį dalyvaudamas spaudos konferencijoje „Litexpo“ V. Zelenskis dėkojo, kad aljansas dėl Ukrainos atsisakė narystės veiksmų plano. Jis tikino išgirdęs teigiamų žinių iš partnerių dėl naujojo gynybos paramos paketo ir žadėjo toliau įgyvendinti reformas, siekti euroatlantinės narystės.
Valstybės vadovas tikino matantis konkrečius žingsnius, kurie Ukrainą artina prie NATO.
„Suprantama, kad yra baugu kalbėti apie mūsų narystę šiandien, nes niekas nenori, kad kiltų pasaulinis karas – tai yra logiška ir suprantama. Aš tik noriu, kad visi suprastų, jog mes esame civilizuoti ir adekvatūs žmonės. Ukraina kovoja ir puikiai supranta, kad negali tapti NATO nare tol, kol mūsų teritorijoje vyksta karas – tai visiškai suprantama, tačiau svarbu signalai, kurie yra siunčiami“, – kalbėjo prezidentas V. Zelenskis ir tikino taip pat suprantantis, kad Ukraina prisijungs prie aljanso, kai jos teritorijoje bus saugu.
Skelbta, jog NATO viršūnių susitikimo komunikate įtvirtintas sakinys apie galimybę pakviesti Ukrainą į aljansą tik tada, kai sąjungininkės pritars ir bus įvykdytos sąlygos, atitinka JAV ir Vokietijos matymą. Esą šios valstybės laikėsi tokio požiūrio: pernelyg tvirtas įsipareigojimas galėtų paskatinti Rusijos veiksmų eskalaciją, o jei Ukrainai į NATO būtų leista įstoti tebesitęsiant karui su Rusija, tai į karą galėtų įtraukti ir NATO.
VISOS NAUJIENOS IŠ VILNIUJE VYKSTANČIO NATO VIRŠŪNIŲ SUSITIKIMO – ČIA.
