Siekiant Lietuvą paversti valstybe novatore, 2007 – 2013 m. ES finansavimo laikotarpiu buvo kuriami tyrimų centrai, mokslo ir technologijų parkai, technologijų perdavimo centrai ir nupirkta būtina laboratorinė įranga. Taip Lietuvoje buvo pastatyti penki verslo ir mokslo slėniai „Saulėtekio“ ir „SantarosVilniuje, „Santakos“ ir „NemunoKaune, taip pat „Jūrinis“ Klaipėdoje.
Saulėtekio slėnis
© DELFI / Tomas Vinickas

DELFI apsilankė „Saulėtekio“ slėnyje, kurį galima būtų apibūdinti kaip palankią aplinką mokslo ir studijų įstaigų, verslo įmonių bei šalies ir vietos valdžios institucijų dinamiškai partnerystei. Tiesa, pats slėnis kol kas funkcionuoja ne iki galo: čia veikia vos kelios laboratorijos, o didžiąją dalį patalpų nuomojasi įvairios įmonės.

Paties slėnio paskirtis – skatinti universitetų studentų, mokslininkų ir tyrėjų verslumą, kurti palankias sąlygas naujų sparčiai augančių įmonių atsiradimui ir jų plėtrai tarptautinėse rinkose, be to, siekti, kad moksliniai tyrimai būtų komercializuoti, kitaip tariant, kad verslas norėtų ir investuotų į mokslinių tyrimų plėtrą.

Šiuo metu čia veikia keturi moksliniai centrai: VU: Jungtinis gyvybės mokslų centras, Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, Lazerinių tyrimų centro atviros prieigos centras „Naglis" ir VGTU: Civilinės inžinerijos mokslo centras. Į dvi iš šių laboratorijų mums pavyko patekti ir pasijausti tarsi fantastiniame filme.

Pirmoji aplankyta laboratorija įsikūrusi Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre, o antroji – Lazerinių tyrimų centro atviros prieigos centre „Naglis“.

2010 metais įkurto Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro tikslas sukurti jungtinę infrastruktūrą tarp Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Šiuo projektu siekiama aktyviai vystyti lazerių, šviesos technologijų, medžiagotyros, nanotechnologijų, puslaidininkių fizikos ir elektronikos bei susijusių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus ir sustiprinti šiems darbams skirtą jungtinę viešąją bazę.

Šiame centre turėtų būti įsteigtos 24 laboratorijos, nors jau šiuo metu yra įsigyta didesnė dalis mokslinės aparatūros, kuri laikinai pastatyta dabartinėse struktūrinių padalinių buvimo vietose.

Prieš pusmetį Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centre atidarytas tarpnacionalinės prieigos lazerių kompleksas „Naglis“ – tikras traukos centras mokslininkams ir jauniems talentams. Komplekso laboratorijose instaliuotos didelės energijos ir didelės vidutinės galios lazerinės sistemos bei šiuolaikiška plataus spektrinio diapazono diagnostikos įranga, naudojama naujų perspektyvių lazerių ir šviesos technologijų mokslinių sričių plėtojimui.

Lazeriniame komplekse „Naglis“ kuriami ypač didelės galios lazeriai, kurie generuoja labai trumpus impulsus. Nieko neišmanantiems apie lazerius mokslininkai paaiškina, kad trumpi impulsai reikalingi fundamentiniam mokslui: išsiaiškinti, kaip vyksta ypač greiti procesai. Femtosekundinių impulsų lazeriai pritaikomi ir pramonėje, ir medicinoje: medžiagų apdirbimui, mažų darinių formavimui, akių chirurgijai ir kitur.

Lazeriniame komplekse „Naglis“ kuriami ypač didelės galios lazeriai turi parametrinius stiprintuvus, kurie leidžia keisti lazerio spinduliuojamos šviesos spalvą. Nuo šviesos spalvos priklauso kokį poveikį medžiagai lazeris darys.

Mokslininkai aiškina, kad pavyzdžiui, raudona šviesa gana giliai įsiskverbia į audinius, todėl yra naudojama terapijoje, o žalia šviesa į audinius visiškai neprasiskverbia.

Centre kuriamus lazerių kompleksus perka stambūs užsienio šalių lazerių centrai, įsikūrę Vengrijoje, Čekijoje, Prancūzijoje.

VU Lazerinių tyrimų centro statybos užtruko penkerius metus ir kainavo 12 mln. litų (3,478 mln. eurų).

Tikimasi, kad „Saulėtekio“ slėnyje susikaups didžiausias Lietuvos mokslo potencialas.

Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas pabrėžė, kad pagrindinė „Saulėtekio“ slėnio idėja – sukurti integruotą mokslo, studijų ir verslo struktūrą. „Kaip universitetas, šiuos nuostabius pastatus turime užpildyti studentais. Kai jauni žmonės susipažins su technologijomis, kūrybos džiaugsmą pajus ne vien publikavę straipsnį, bet savo rankomis ką nors sukūrę verslo įmonėms juos įdarbinus, jie bus tie, kurie inicijuos didžiąsias inovacijas“, – sakė jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškų detektyvas: archeologus bandė paklaidinti veikėjai iš praeities (111)

Ne visi norėjo, kad Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai būtų atrasti....

Paslaptingo ukrainiečio „vartai į Europą“: vieno darbuotojo įmonė su įspūdinga apyvarta (15)

2016 m. didžiausią apyvartą turėjo ir nebuvo nuostolingos, įspūdingiausiomis pajamomis – 112,7...

Planą „B“ be Jasikevičiaus turintis Motiejūnas įvertino išvykstančius: važiuoja, kur uždirbs daugiau (27)

Kauno „Žalgirio“ generalinis direktorius Paulius Motiejūnas tik iš žiniasklaidos sužinojo,...

Kuo radikalėjančios Europos kontekste išsiskiria Iberijos pusiasalis (6)

Kai daugumoje Europos šalių valdžia krypsta į dešinę, Ispanija ir Portugalija siūlo...

Orai: atkeliauja lietus, griaustinis ir vėsa (14)

Antroje savaitės pusėje pagaliau sulauksime lietaus. Ketvirtadienį šalį dar spės užlieti 30...

Psichologė įvardijo, kas lemia jūsų mitybą: kodėl sunku keisti įpročius ir juos išlaikyti? (32)

Ar kada nors susimąstėte, kas lemia mūsų maisto pasirinkimus? Psichologai teigia, jog kiekvieną...

Pergalė prieš kazino: lošimų bendrovė privalės grąžinti vyrui 6,5 tūkst. praloštų eurų (69)

Teisminis ginčas Klaipėdos miesto teisme išnagrinėtas priklausomybę įrodžiusio vyro naudai....

Sausmedis – kaip auginti vienas ankstyviausių uogų vedantį krūmą

Skirtingai nei galbūt galite manyti, vasaros pradžią skelbia ir pirmosios uždera ne braškės, o...

Kaip auginti ir prižiūrėti alijošių – vaistą nuo daugybės ligų

Apie alijošiaus naudą žinome nuo vaikystės, kai mama ir močiutės ant palangės augindavo...

Įspėja Joninių laužus degint atsargiai: nesilaikant šių taisyklių, šventė baigsis liūdnai (1)

Dauguma Lietuvos gyventojų vasaros savaitgalius leidžia ne namuose, o soduose, pajūryje, sodybose...