Trūksta politinės valios
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius aiškina, kad mūsų šalyje stinga tinkamos reguliacinės terpės, skatinančios pereiti prie netaršių transporto priemonių ir žaliųjų technologijų. Pasak jo, dar visai neseniai didžiausias Kinijos elektromobilių akumuliatorių gamintojas „YTL“ pristatė akumuliatorius, kuriems suteikiamas 15 metų garantinis laikotarpis, o toks automobilis gali nuvažiuoti pusantro milijono kilometrų. Technologinis proveržis – didžiulis, tačiau posūkis link žaliojo transporto Lietuvoje vyksta lėtai.
„Ten, kur ta reguliacinė aplinka yra aiškesnė ir labiau skatinanti transformaciją į žaliąsias technologijas, ten visos investicijos ir eina. Ten, kur ji yra bendresnė, tai ten yra truputį investuojama, bet nepakankamai. Iki šiol Lietuvoje visa ta plėtra buvo lėta dėl to, kad Lietuvoje reguliacine prasme buvo daroma viskas, kad apsimokėtų važinėti senu dyzeliniu dideliu automobiliu. Natūralu, kad atitinkamą rezultatą mes dabar ir turime: vieną iš paskutinių vietų Europos Sąjungoje.
Kiekvienais metais būna kažkokie rinkimai, šiemet taip pat. Ir politikams kartais yra sunku. Pavyzdžiui, sunku yra įvesti naujus mokesčius, padidinti akcizus dyzeliui, sakykime, įdiegti kažkokius automobilių taršos mokesčius, nes sudėtinga žmonėms išaiškinti, kodėl to reikia, kad tie pinigai niekur nedingsta, kad jie tiesiog yra panaudojami kažkokiais kitokiais būdais, pavyzdžiui, suteikti alternatyvą žmonėms – ar naudotis elektromobiliais, ar važiuoti viešuoju transportu. Paprasčiau yra tiesiog to nedaryti. Tai paprastai Lietuvoje politikai pasirenka tuos paprastesnius kelius“, – liūdnomis tendencijomis dalijasi M. Nagevičius.
Bendrovės „InBalance Grid“ vadovas Simonas Stankus priduria, kad Lietuvos žaliosios transformacijos tikslai yra ambicingi – siekiama, kad iki 2030 metų šalyje atsirastų 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo stotelių, iš kurių 54 tūkst. bus privačios, likusios – viešos, o keliuose riedėtų 200 tūkst. elektromobilių. Vis dėlto, jis abejoja, ar per penkerius metus įmanoma įgyvendinti tokius ambicingus tikslus.
„Tai iš tikslų ir ambicijos pusės viskas kaip ir yra gerai, bet kai mes kalbame apie kažkokį imperatyvumą, didesnį įsipareigojimą, kas bus, kai mes tuos skaičius pasieksim, kas bus, jeigu nepasieksim, kokie yra mūsų tikslai, kuriuos mes pasižiūrime iki tos datos, to mums šiek tiek pritrūksta. Mes turime suprasti, kad šiai dienai turime apie 20 tūkst. elektra įkraunamų automobilių, o tikslas yra 200 tūkst. po 5 metų ir mes kalbame apie vos vieną politinį ciklą – tai bus praktiškai vienos Vyriausybės darbas įgalinti elektromobilius, kad jų tiek kartų paaugtų.
Tai mūsų noras yra, kad diskusijos jau prasidėtų tiek šioje valdžioje, tiek ateinančiose koalicijose, kaip mes tuos tikslus realiai pasieksime ir kaip mes juos galime įtvirtinti įstatymu, kad tai taptų tokiu imperatyvu, kuris yra būtinas pasiekti, o ne dar vienu žaliu tikslu, kurio nepasiekus, mes nusistatysime naują tikslą“, – aiškina S. Stankus.
Kas turi atsirasti pirmiau – elektromobilių stotelės ar elektromobiliai?
Kaip pasakoja S. Stankus, per penkerius metus įkraunamų automobilių skaičius Lietuvoje jau išaugo dešimt kartų. Vis dėlto, šis augimas vyko nuo nulio, tad jei šalies tikslas nuo 20 tūkst. per penkerius metus išaugti iki 200 tūkst., tai, jo teigimu, kelia klausimų – paprasčiausiai dėl to, kad nėra tam pritaikytos infrastruktūros ir ją skatinančių finansinių paskatų.
„Ta ambicija kaip ir yra, prie tos ambicijos daugiausiai prisideda privatūs statytojai ir mes suprantame, kad elektromobiliai ir įkrovimo stotelės yra trasi višta ar kiaušinis – kas turi atsirasti pirmiau? Mes teigiame, kad pirma turi atsirasti elektromobilių įkrovimo stotelės. Natūralu, kad mes investuojame į rinką, kurios dar nėra arba kuri yra labai maža, nes iš daugiau nei milijono automobilių tik 20 tūkst. yra elektra įkraunami. Tai mes šia visa diskusija ir siekiame, kad atsirastų daugiau logikos, remiant privačius įkrovimo operatorius.
Galiu pateikti pavyzdį, kad šiai dienai parama yra suteikiama tik įkrovimo operatoriams, statantiems stoteles miestuose, kurie nėra parengę judumo planų. Kaip suprantate, visi didieji miestai, kurortai yra judumo planus paruošę ir ten jokios paramos statyti įkrovimo stotelėms jau nėra. Bet 75 proc. visų elektromobilių yra susikoncentravę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tie 75 proc. yra vis tiek ganėtinai mažas skaičius – apie keliolika tūkstančių automobilių. Tai tas tikslinis klientų ratas yra vis tiek pakankamai mažas ir parama yra būtina, norint statyti daugiau infrastruktūros miestuose ir miesteliuose, ko mes šiai dienai pasigendame ir irgi bandome kelti tą klausimą – priminti koreliaciją tarp elektromobilių skaičiaus ir įkrovimo stotelių skaičiaus“, – teigia jis.
M. Nagevičius priduria, kad Seime netrukus bus svarstoma ir dėl konkretaus įsipareigojimo – siekio 41 procentu sumažinti naftos degalų vartojimą iki 2030 metų. Vis dėlto, kaip sako jis, Vyriausybėje diskusija šiuo klausimu nėra pakankamai atkakli, kad tokį įsipareigojimą pavyktų nustatyti ir jį įgyvendinti.
„Vyriausybė lyg tai sako, kad mes esame už dekarbonizaciją, bet kai reikia kažką konkrečiai įsipareigoti įstatymu, tai jie sako: gal neįsipareigojame. Ir tada natūralu, kad verslui, kuris ruošiasi investuoti milijonus į infrastruktūrą, kyla abejonių – ar tikrai Lietuva yra geriausia vieta investuoti, kur Vyriausybė abejoja, ar reikia įsipareigoti naftos degalų vartojimo mažinimui. Galbūt reikėtų investuoti kažkur kitur, kur vyriausybės yra proaktyvesnės šioje srityje?“ – verslų požiūrį pateikia M. Nagevičius.
Tokiu būdu, kaip aiškina pašnekovai, valstybė praranda žaliuosius pinigus – investicijas, kurios būtų skiriamos žaliajai energetikai plėsti.
„Šioje transformacijoje iš tikrųjų yra labai daug iniciatyvų, naujų verslų, veikia investiciniai fondai, kurie investuoja į tokias kompanijas kaip „InBalance Grid“. Tai atitinkamai mes kaip kompanija irgi esame verčiami ieškoti palankesnių rinkų – kur būtų geresnės mokestinės lengvatos, kur būtų aiškiau įvardinti valstybės tikslai dėl elektromobilių skaičiaus, elektromobilių įkrovimo stotelių skaičiaus ir paramų.
Tai natūralu, kad mes norime, jog mūsų namų rinka rodytų tą lyderystę, kaip rodėme lyderystę nukirpti virkštelę nuo Rusijos priklausomybės su „Independance“ prieš keliolika metų. Taip turime rodyti lyderystę ir žaliojoje transformacijoje, elektrifikacijoje. Ir yra tikrai jau nemaža bendruomenė gamintojų, stotelių gamintojų, operatorių, kurie yra pasiruošę Lietuvą padaryti pavyzdine šalimi, tik natūralu, kad čia turi dalyvauti ir kitas elementas – valstybė“, – aiškina S. Stankus.
