aA
Lietuvoje imtis verslo išdrįsta tik patys drąsiausieji, tačiau ne visiems lemta ištverti iškylančius sunkumus. Tautvydo Valančiausko vaizdo klipų ir reklamos verslo pradžia nebuvo išimtis – nors šiandien baisiausia jau praeityje, tačiau sėkmę vaikinas ketina gaudyti užsienyje.
© Asm. albumo nuotr.

Apie verslą ėmė svajoti dar vaikystėje

Tautvydas Valančiauskas dar nuo mažens troško turėti kažką savo, o tai sakydamas galvoje turėdavo verslą. „Mano veikla iš tiesų prasidėjo net ne nuo filmavimo. Vaikystėje daug laiko praleisdavau prie kompiuterio, daug domėjausi informacinėmis technologijomis ir nemažai jau buvau pramokęs šioje srityje.

Būdamas 16 metų jau galėjau kurti profesionalias internetines svetaines. Mano polinkis į verslą nuo to ir prasidėjo, turėjau keletą užsakymų internetinėms svetainėms kurti, tačiau pastebėjau, jog tai labai plati sritis ir joje pernelyg daug konkurentų, todėl nusprendžiau pabandyti kažką naujo“, – pasakoja vaikinas.

Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo svarstomas įstatymas, leidžiantis pagal terminuotą darbo sutartį dirbančias nėščias moteris tam tikromis sąlygomis atleisti iš darbo. Taip pat neseniai išėjo įstatymas, kad norint nusipirkti alkoholio gaminius reikia parodyti pažymėjimą nepaisant amžiaus. O jei žmogus pagyvenęs ir jam yra virš 70 metų, jis nepasiėmė pažymėjimo ir jam ir taip sunku nueiti iki parduotuvės?
T. Valančiauskas

Vėliau T. Valančiauskas įstojo į universitetą ir tikėjosi ateitį sieti su statyba. „Nuo vaikystės svajojau apie savo statybos įmonę, kuriai turėdamas pakankamai žinių galėčiau vadovauti. Į šią sritį paskatino stoti ir mintis, kad nemaža pažįstamų ir giminaičių dalis dirbo bei vis dar dirba statybose, tiek pagalbiniais darbuotojais, tiek statybos įmonės vadovais. Kiek vėliau, gyvenimiškose situacijose susidūręs su reklamos filmavimu, užsimaniau savo jėgas išbandyti ir čia. Ši sritis mane tiesiog įsiurbė“, – tikina jaunasis verslininkas.

Nuomonę vaikinas pakeitė tuomet, kai studijoms prasidėjus susitiko su multimediją studijuojančiais draugais. Filmavimai pakerėjo jaunuolį ir jis suprato, jog būtent tai jam skirta. „Pradėjau tuo domėtis ir su kolega sugalvojom imtis filmavimų verslo, rinkti savo srities specialistus, operatorius, scenaristus ir režisierius“, – vardina T. Valančiauskas.

Jaunas verslininkas sprunka iš Lietuvos: atvira išpažintis apie užklupusius sunkumus ir rojų Prancūzijoje
© Asmeninio albumo nuotr.

Idėja kurti video klipus ir reklamas kilo pačiam T. Valančiauskui, kuris kartu su draugu subūrė 8 žmonių komandą ir savo projektą pavadino „Kuriam“ vardu. Šiandien jaunuolis komandoje – energija trykštantis prodiuseris, ieškantis žmonių, derinantis užsakymus, nuomojantis įrangą ir viską paruošiantis kiekvieno projekto darbo pradžiai.

Komandos nariai ir pinigų trūkumas smukdė verslą

Jaunasis verslininkas pripažįsta, jog iš pradžių ne viskas buvo paprasta. Sudėtingiausia buvo suburti patikimą komandą, o tai truko bene amžinybę – kas norės prisijunti prie tik ką šviežiai įsikūrusio projekto? „Galiausiai pavyko surinkti tam tikrus žmones ir pradėti kurti. Stengiamės patys eiti pas įmonių atstovus bei siūlyti savo paslaugas už centus, kad bent šiek tiek įgautume patirties bei žinomumo“, – prisipažįsta T. Valančiauskas.

Pirmieji kartai nebuvo labai sklandūs ir sėkmingi, tačiau laikui bėgant prie komandos prisijungė ir profesionalių žmonių, kurie savo srityje dirbo ne vienerius metus ir, pasak pašnekovo, šiandien viskas juda teigiama linkme.

Jam pradėjus dirbti Monake, per kelerius metus šefas jau ne vieną kartą pakėlė atlyginimą, pareigas darbe, negailėjo pagyrimų už gerai atliktą darbą. Akivaizdu, kad užsienyje darbuotojai yra tikrai vertinami. Patys žmonės atrodo paprastesni, mažiau to alkoholio ir muštynių lyginant su Lietuva, žmonės daugiau sportuoja ir yra mandagesni.
T. Valančiauskas

Vaikinas net neabejoja, kad verslo sėkmė priklauso nuo komandoje esančių žmonių, kaip jie elgiasi ir koks jų požiūris į darbą, ar jie nori tobulėti, ar jiems tiesiog norisi pinigų, materialinės gerovės ir nieko daugiau.

„Kuriant komandą teko atsisakyti keleto žmonių, kurie visus smukdė žemyn. Buvo netgi taip, jog pasitikėjome vienu prodiuseriu, filmavome bendrus projektus, bet staiga šis žmogus dingo su atliktais užsakymais. Tiesiog buvo gaila investuoto laiko ir pinigų. Galiausiai po nemažo laikotarpio paaiškėjo, kad šis žmogus jau pradėjo dirbti su kita įmone“, – nemalonią patirtį prisimena pašnekovas.

Jaunas verslininkas sprunka iš Lietuvos: atvira išpažintis apie užklupusius sunkumus ir rojų Prancūzijoje
© Asmeninio albumo nuotr.

Pasak T. Valančiausko, visos nesėkmės iš pradžių labai slėgė ir ne kartą kilo mintis viską baigti. „Daug kartų esu degęs, daug kartų nesisekė ir norėjau uždaryti projektą. Skambinau draugui ir sakiau, jog viskas, nebegaliu daugiau. Iš pradžių buvo tik daug darbo ir daug investicijų, bet jokio rezultato. Šiandien džiaugiuosi, kad nenuleidau rankų sunkiu metu ir kolega nuvijo visas neigiamas mintis šalin“, – teigia vaikinas.

Pasak jaunojo verslininko, viena iš kliūčių pradedant verslą buvo ir pinigų stygius. „Vis dėlto su kolega pavyko užsidirbti reikiamą pinigų sumą projekto vystymui. Esame du akcininkai, ketinantys per kelerius metus steigti ir UAB, tad viską planuojame ir investuojame kartu, kas labai palengvina visą darbą. Jis multimedijos srities profesionalas, ypač grafinio dizaino srityje, tad tai labai gelbsti mūsų darbe“ – pasakoja T. Valančiauskas.

Žavisi Prancūzija: alga nuo 1100 eurų, mažiau alkoholio ir muštynių

Jaunasis verslininkas atkleidžia, kad neseniai vykusiame trumpametražių filmų projekte „Užmesk akį“ užėmė 2-ą vietą, o prieš metus vykusiame tarptautiniame „My Rode Reel“ konkurse iš daugybės dalyvavusių pateko į geriausiųjų dešimtuką. Vaikinas džiaugiasi, kad neseniai komandai teko filmuoti ir garsųjį Mantą Stonkų – visi šie ženklai T. Valančiauskui reiškia idėjos augimą ir lydinčią sėkmę.

Daug kartų esu degęs, daug kartų nesisekė ir norėjau uždaryti projektą. Skambinau draugui ir sakiau, jog viskas, nebegaliu daugiau. Iš pradžių buvo tik daug darbo ir daug investicijų, bet jokio rezultato.
T. Valančiauskas

Vienas iš vaikino kolegų gyvena Nicoje ir dirba Monake – jį aplankęs T. Valančiauskas nusprendė bendrus projektus ir dalį filmavimų perkelti ten. „Šiuo metu jis ieško ten užsakymų ir planuojame veiklą tęsti užsienyje. Nors mokesčiai pietinėje Prancūzijos dalyje nemaži, tačiau darbo užmokestis net tris kartus didesnis nei Lietuvoje, o ir pati šalis man atrodo kur kas malonesnė.“

T. Valančiauską dirbti svetur vilioja ir didesnis atlyginimas. „Prancūzijoje minimalus atlyginimas yra 1100 eurų. Maistas šalyje gal šiek tiek brangesnis, tačiau bendras pragyvenimas yra geresnis. Autobusų bilietai pilna kaina kainuoja irgi tiek pat, kiek Vilniuje – po 1 eurą. Šis bilietas važiuojant viena kryptimi galioja 72 valandas, tad tokiu atveju galima persėsti į kitą autobusą ir nereikia vėl mokėti už bilietą“, – pasakoja pašnekovas.

Jaunas verslininkas sprunka iš Lietuvos: atvira išpažintis apie užklupusius sunkumus ir rojų Prancūzijoje
© Shutterstock nuotr.

Jaunasis verslininkas pastebi, jog kolegos gyvenimas per porą metų svetur klostosi vis geriau ir geriau. „Jam pradėjus dirbti Monake, per kelerius metus šefas jau ne vieną kartą pakėlė atlyginimą, pareigas darbe, negailėjo pagyrimų už gerai atliktą darbą. Akivaizdu, kad užsienyje darbuotojai yra tikrai vertinami. Patys žmonės atrodo paprastesni, mažiau to alkoholio ir muštynių lyginant su Lietuva, žmonės daugiau sportuoja ir yra mandagesni“, – aiškina vaikinas.

Lietuvoje gąsdina dideli mokesčiai ir įstatymai

T. Valančiauskas tiki, kad Lietuvoje jaunuoliams imtis verslo labiausiai kiša koją dideli mokesčiai. „Tik pažiūrėkite – registruojant individualią veiklą net 40 proc. uždarbio atskaitoma mokesčių. Galbūt Lietuvoje labiausiai apsimoka kurti UAB, bet vien įkūrimui reikia 2,5 tūkst. eurų įstatinio kapitalo, o už steigimą pakloti dar 500 eurų. Viskas reikalauja didelių išlaidų“, – teigia pašnekovas.

Jaunąjį verslininką gąsdina ir Lietuvoje svarstomi ir leidžiami įstatymai. „Pavyzdžiui, Lietuvoje buvo svarstomas įstatymas, leidžiantis pagal terminuotą darbo sutartį dirbančias nėščias moteris tam tikromis sąlygomis atleisti iš darbo. Taip pat neseniai išėjo įstatymas, kad norint nusipirkti alkoholio gaminius reikia parodyti pažymėjimą nepaisant amžiaus. O jei žmogus pagyvenęs ir jam yra virš 70 metų, jis nepasiėmė pažymėjimo ir jam ir taip sunku nueiti iki parduotuvės?“, – piktinasi T. Valančiauskas.

Priešingai, į Lietuvą atvykę užsieniečiai pasako, jog čia yra daugybė nišų verslui daryti. Negaliu būti teisėju, bet reikia turėti galvoje ir tai, jog užsienyje, ypač vakaruose, tikrai didelė paslaugų įvairovė ir perteklius, todėl nišą ten rasti sunku
R. Lazutka

Vaikino teigimu reklamų filmavimas yra labai paklausi sritis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Šalyje galima rasti ne vieną pažengusią firmą, kuri apsirūpinusi dešimtimis tūkstančių kainuojančiomis filmavimo įrangomis.

„Jei turi užsakymų, filmavimas bei video reklamų kūrimas tikrai yra pelninga veikla, tačiau daugumoje Europos šalių už tą patį darbą galima drąsiai prašyti mažiausiai dvigubai didesnio atlygio. Juolab tai nėra dviejų dienų darbas, kol viską kokybiškai nufilmuoji, sumontuoji. Už reklaminį klipą prašome nuo 150 eurų, viskas priklauso nuo trukmės ir sudėtingumo“, – pasakoja jaunasis verslininkas.

Blogą žmonių gyvenimo kokybę išgelbėti gali ir verslas

Viename iš žiūrovų pamėgtų ir konkursuose pripažintų T. Valančiausko filmukų apie judėjimo laisvę „I Am Alive“ filmavęsis Tomas Gudėnas tiki, jog Lietuvoje užsiimti verslu apsimoka tik tiems žmonėms, kurie tikrai to nori. „Kurie turi idėjų ir kuriems įdomus pats procesas, o atsakomybė negąsdina. Jeigu žmogus galvoja tik apie pelną, tai daugiau streso negu naudos iš tokio verslo“, – teigia pašnekovas.

Jaunas verslininkas sprunka iš Lietuvos: atvira išpažintis apie užklupusius sunkumus ir rojų Prancūzijoje
© DELFI / Karolina Pansevič

T. Gudėno manymu, nišų verslui visada yra – juk verslo esmė yra gerinti žmonių gyvenimo kokybę. „Ar Lietuvoje mes gyvename tobulą gyvenimą? Ar viskas gerai, sveikatos, pramogų ir išsilavinimo srityse? Ne? Žinai, kaip pagerinti? Gal turi produktą ar gali teikti paslaugas, kurios sprendžia kitų žmonių problemas ar pildo jų svajones? Jei taip, tai pirmyn!”, – motyvacija verslui dalinasi T. Gudėnas.

Pasak vaikino, Lietuvoje tikrai reikia jaunų žmonių, kurie kuria prasmingus ir socialiai atsakingus verslus, nes nuo to priklauso mūsų visų gerovė.

T. Valančiausko draugas Liutauras Ūselis nemano, jog Lietuvoje yra beviltiška imtis verslo. „Tikrai galima pamėginti kažką vystyti Lietuvoje ir tik tuomet, kai nepasiseka, skristi ieškoti laimės kitoje šalyje. Tai kiekvieno iš mūsų pasirinkimas, kiekvienas turi savo nuomonę, bet tikrai negalima sakyti, jog Lietuvoje vien mažas atlyginimas“, – tiki L. Ūselis.

Ekonomistas nemano, kad užsienyje lengviau

Paklaustas, kokiam verslui mato nišas Lietuvoje, ekonomistas Romas Lazutka juokiasi ir teigia, jog to negalima pasakyti. „Verslo logika yra tokia, kad jeigu kas tą nišą pamato, tai to verslo ir imasi – niekas tuo nesidalina. Bet jei kas tuo ir dalinasi, tai elgiasi taip pat, lyg duotų išsitraukęs iš kišenės pluoštą pinigų“, – tikina ekonomistas.

Tik pažiūrėkite – registruojant individualią veiklą net 40 proc. uždarbio atskaitoma mokesčių. Galbūt Lietuvoje labiausiai apsimoka kurti UAB, bet vien įkūrimui reikia 2,5 tūkst. eurų įstatinio kapitalo, o už steigimą pakloti dar 500 eurų. Viskas reikalauja didelių išlaidų

Besiimantiems verslo jaunuoliams R. Lazutka rekomenduoja atidžiai apsvarstyt verslo planą. „Prieš imantis verslo svarbiausia ištirti rinką: nusistatyti, kam to reikia, kokios maždaug apimtys, kiek tų klientų gali būti per tam tikrą laiką. Paskui pažiūrėti, šiuo atveju, už kokią kainą galima parduoti klipukus ir taip pat pažiūrėti kaštus, kiek kainuos klipukų kūrimas. Tuomet galima matyti, bus pelnas ar ne.

Kai kurie žmonės to nežiūri ir elgiasi taip, lyg mestų monetą – imtis to ar ne? Po to ima paskolą, užstato būstą. Dėl to svarbu darytis verslo planą“, – aiškina R. Lazutka.

Ekonomistas negali teigti, jog užsienyje imtis verslo yra lengviau. „Priešingai, į Lietuvą atvykę užsieniečiai pasako, jog čia yra daugybė nišų verslui daryti. Negaliu būti teisėju, bet reikia turėti galvoje ir tai, jog užsienyje, ypač vakaruose, tikrai didelė paslaugų įvairovė ir perteklius, todėl nišą ten rasti sunku“, – pastebi R. Lazutka.

Pasak ekonomisto, šiandien verslininkui aktualiausia Lietuvoje imtis tokios paslaugos, kuri žmonėms kainuotų kuo mažiau ir būtų pakankamai reikalinga, kad mažai uždirbantiems tautiečiams nebūtų gaila atiduoti savo paskutinio euro. R. Lazutka tiki, kad užsienyje sėkmė gali sulaukti tik tų, kurie siūlo labai originalią verslo idėją, galinčią prasiskverbti pro siūlomų paslaugų perteklių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Parduotuvės, kurias keliaudami aplanko visi lietuviai: galima apsipirkti vos už 1 eurą (30)

Ar kurs nors regėjote naujus drabužius kainuojančius po 1, 2 ar 5 eurus? Tokias, kosmines kainas...

Kručinskų byla: motinai pareikštas dar vienas kaltinimas (597)

Prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą garsiojoje istorijoje, kuomet iš Eglės ir Gintaro Kručinskų...

Theresai May – skaudūs smūgiai: pasitraukė jau penki ministrai nuolat atnaujinama (26)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May ketvirtadienį patyrė itin skaudų smūgį,...

Reidas darželiuose atvėrė tikrąsias žaizdas: grupės perpildytos, o vaikus ugdo logistikos ir grožio specialistai (15)

Perpildytos grupės, darželiai , dirbantys be leidimų-higienos pasų ar nesilaikantys juose...

Klaipėdiškiams greičio mėgėjams juokai baigėsi – išmanieji radarai jau veikia

Šią savaitę pradėjo veikti nauji išmanieji radarai Mokyklos g. ir Liepų g. ties Svajonės g.,...

Grigonis įvertino „Barcelona“ ekipą: atrodo geriau nei praėjusiame sezone (1)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai šį penktadienį „Žalgirio“ arenoje dėl ketvirtosios...

4 mitai apie baterijų įkrovimą, kuriuos vertėtų pamiršti

Nors telefono įkrovimas tapo kasdieniu procesu kaip dantų valymas, jis vis dar tebėra apipintas...

Dujų ataka Šalčininkuose – iš gimnazijos išvesta apie 700 vaikų (51)

Ketvirtadienį, 11.04 val., ugniagesiams gelbėtojams pranešta apie incidentą Šalčininkuose -...

Diena su tais, kurie klysta tik vieną kartą: daug geriau už darbą žuvų fabrike kur nors Norvegijoje (66)

Išminuotojai - kariai, apie kuriuos sukurta bene daugiausiai istorijų bei pokštų. Tačiau...

Susikibo dėl plynųjų kirtimų: miško niokojimas ar civilizuotas verslas? (15)

Dėl plynųjų kirtimų visuomenėje jau kurį laiką kunkuliuoja emocijos, tačiau daugiau nei per...