Posakis „visos ligos iš streso“ – ne iš piršto laužtas: mokslų daktarės siūlo prisiminti keletą paprastų dalykų

Rečiau ar dažniau, kiekvienas iš mūsų atsiduriame stresinėse situacijose. Tačiau net ir į identišką situaciją galime reaguoti labai skirtingai – tai, kas vieniems sukels daug streso, kitiems nesukels didesnių rūpesčių. O kur dar visiems puikiai žinomas pasakymas, kad „visos ligos iš streso“, kuris verčia blogai jaustis dėl to, kaip dažnai stresuojame. Vis dėlto, gydytojai pažymi, kad išmokti valdyti stresą gali kiekvienas, o geriausius vaistus, pasirodo, galime patys pasigaminti savo organizme.

Kartais stresas gali būti naudingas, tačiau yra riba, nuo kurios jis sekina organizmą

Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytoja dr. Vida Uzelienė pastebi, kad, kalbėdami apie stresą, dažniausiai turime galvoje jo blogąją reputaciją, tačiau stresas, kaip atsakas į mus netikėtai užklupusią būklę, turi įvairių atspalvių ir nėra vienintele ligų priežastimi.

Gydytoja pažymi, kad gyventi be streso nėra gerai, nes mažėja mūsų adaptacinės galimybės: sunkiau prisitaikome ir blogiau suvaldome net labai paprastas situacijas.

„Trumpai trunkantis stresas tarsi supurto mus iš vidaus: pagerina mūsų reakciją į aplinką, pagyvina pažintines funkcijas, palaiko budrumą ir mus mobilizuoja veikti, ieškoti, keistis, kurti. Tuo tarpu vidutinės trukmės stresas, kuris tęsiasi kelias savaites ar net mėnesius, yra pavojingas. Stresas, palaikomas alinančio faktoriaus, kurio negalima išvengti, skatina nuolat išsiskirti aktyvias medžiagas, kurios mus veikia – jaučiamas nuolatinis širdies plakimas, nerimas, kyla kraujospūdis, padidėja prakaitavimas, sutrinka miegas – jaučiamės pavargę, neramūs ir irzlūs, sunku susikaupti ir atsipalaiduoti“, – teigia V. Uzelienė.

Jos teigimu, ilgalaikis stresas yra alinanti būklė, kai neišvengiamą įtampą palaikantis faktorius lydi kasdien ir ilgą laiką, nuo kelių mėnesių ar kelių metų.

„Tokiu atveju streso hormonų kiekis dienos metu stipriai svyruoja ir nebesumažėja iki toleruotino lygio. Ilgai užsitęsusi tokia būklė sumažina darbingumą, produktyvumą, sutrinka miegas, gali atsirasti fiziniai negalavimai – galvos skausmas, padidėja kraujospūdis, sutrinka apetitas, pasikeičia emocijos, įsivyrauja apatija ar net depresija“, – sako V. Uzelienė.

Gydytoja išskiria, kad mūsų patiriamas stresas yra labai įvairus – jis gali būti fizinis arba psichologinis.

„Psichologinį stresą patiriame tada, kai staiga stipriai išsigąstame – pavyzdžiui, puolančio šuns. Toks stresas aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, kuri signalizuoja smegenims, kad susitikome su pavojumi ir reikia veikti nedelsiant. Dėl to dalis greitai išsiskyrusių medžiagų, tokių kaip epinefrinas ir adrenalinas, sutraukia vyzdžius, pagreitina širdies veiklą, pakyla kraujospūdis, gilėja kvėpavimas – koncentruojamės į labai konkretų stresorių – organizmas mus paruošia gintis“, – aiškina V. Uzelienė.

Ji tęsia, kad tuo pat metu šių aktyvių medžiagų poveikyje kai kurios sistemos beveik visai „atjungiamos“, kad netrukdytų gynybai – sustoja virškinimas, reprodukcinės sistemos veikla, sumažėja seilių gamyba, darosi sunku kalbėti, tarsi surakinami žandikauliai ir galiausia atjungiamas protas. Anot gydytojos, kaip organizmas veiks – bėgs arba žus – priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Nors šiuo atveju veikiame beveik instinktyviai, gydytoja pažymi, kad toks stresas yra naudingas organizmui.

„Yra ir fizinis stresas – kai kūnas patiria šaltį, karštį, skausmą, virusinę ar bakterinę infekciją ar labai didelį darbo krūvį. Tokių būklių metu aktyvinama imuninė sistema, paleidžiamos įvairios imuninę sistemą veikiančios medžiagos ir ląstelės. Čia adrenalinas daro teigiamą poveikį – skatina organizmą veikti taip, kad jis kuo greičiau išvengtų nepalankios situacijos. Tai ne vienas esame patyrę, kai, pagaliau užbaigę intensyvų darbą, pradedame atostogauti – imame ir, atrodo, be jokios priežasties susergame. Tai įvyksta todėl, kad organizmas nebepalaiko aktyvaus imuninio atsako“, – teigia V. Uzelienė.

Gydytojos teigimu, tiek fizinis, tiek psichologinis stresai, jei jie veikia trumpą laikotarpį, yra naudingi organizmui. O kaip suprasti, kad jau organizmas sekinamas?

„Dažniausia nuvargintą streso organizmą išduoda emocijos – liūdesys, nusivylimas, baimė, taip pat sumažėja savivertė, nesinori bendrauti, žmogus tampa uždaras, apatiškas ir gali išsivystyti depresija. Keičiasi ir įpročiai – dėl miego sutrikimo žmogus nuolat pavargęs, padažnėja alkoholio vartojimas ir rūkymas, nes didėja poreikis atsipalaiduoti, susilpnėja libido. Vieniems sutrinka alkio pojūtis, kitiems, atvirkščiai, netenkama sotumo jausmo. O galiausiai į visa tai reaguoja ir kūnas. Padažnėja galvos, pečių skausmai, dėl per didelio nuovargio ir neišsimiegojimo alinama imuninė sistema, todėl kartojasi infekcijos, vieniems ima trūkti oro, kitus lydi raumenų trūkčiojimai ar lėtinis nuovargis, jau nekalbant apie padidėjusi kraujospūdį“, – nuo streso išsekusio organizmo požymius vardija V. Uzelienė.

Anot jos, atidžiai klausant savo kūno galima aiškiai matyti tą ribą, kai organizmas šiais simptomais mums signalizuoja, kad laikas sustoti. Tačiau, kaip pastebi gydytoja, retais atvejais įjungiame savo stabdžius. Dažniau pastebėsime kolegą ar savo artimąjį, bet save – vėliausiai.

Išmokti valdyti stresą gali visi: padėti gali patys paprasčiausi dalykai

Tikriausiai esame pastebėję, kad vieni žmonės patiria daug streso tokiose situacijose, kuriose kiti sugeba išlikti atsipalaidavę ir ramūs. Ar įmanoma didinti savo atsparumą stresui, keisti savo reakciją į stresines situacijas? Kaip aiškina gydytoja, mūsų streso hormonai gaminami antinksčiuose – kad ir kiek stresas sekintų juos, pasak mokslininkų, mūsų antinksčiai hormonų atsargų turi 200 streso metų. Taigi, belieka išmokti stresą suvaldyti.

„Trumpos stresinės situacijos yra naudingos mums, nes taip save grūdiname ir ruošiame gyvenimo netikėtumams. Svarbu, kad mūsų būklė atitiktų dabartinę situaciją, į kurią pakliuvome, ir suprastume savo emocijas, kurias išgyvename tos situacijos metu. Statistika rodo, kad žmogus iki 35 metų amžiaus stresą dar mokosi suvaldyti. O peržengęs šią ribą su juo turėtų susidoroti be didesnių pasekmių sveikatai. Tačiau tai labai individualu. Kiekvienas turime skirtingą gyvenimišką patirtį, emocinį atsparumą, todėl šių duomenų bagažas ir apsprendžia, kaip reaguosime į stresą. Tačiau išmokti valdyti stresą galime visi“, – įsitikinusi V. Uzelienė.

Gydytoja pažymi, kad pirmiausia žmogus yra sociali būtybė, jai reikia bendrauti.

„Nustatyta, kad socialiniai ryšiai, bendravimas malonioje aplinkoje, taip pat ir virtualioje, yra vienas geriausių streso valdymo būdų. Nesvarbu, ar tai bendravimas su pažįstamais, bičiuliais, draugais. Bendravimas su augintiniais turi tokią pat reikšmę. Abiem bičiulystės atvejais jis turi būti malonus, nes tik tada gaminasi laimės hormonas serotoninas ir dopaminas, kurie mus atpalaiduoja ir įkvepia“, – sako gydytoja.

Anot jos, ne kartą girdėtas „ko čia stresuoji?“ niekam nėra suveikęs.

„Ne vienas, kuris jau tai išbandęs, pasakytų, kad esant ilgaalaikiam stresui fizinis aktyvumas, sportas yra būtina priemonė. Aktyviai fiziškai judant, sportuojant aktyvuojasi kitos smegenų dalys nei dirbant darbe, jos tarsi persikrauna ir pailsi, atsipalaiduoja raumenys, pagerėja kraujotaka – lengvas fizinis nuovargis atpalaiduoja nuo patirtos įtampos dienos metu, nes įsijungia parasimpatinė sistema. Jos dėka sumažėja streso hormonų poveikis“, – sako V. Uzelienė.

Gydytoja prideda, kad gilus nepertraukiamas miegas taip pat yra labai svarbi priemonė streso sumažinimui. Anot jos, svarbu miego ritmas, pakankamas miego laikas, miego higiena ir ritualai. Tokia pat svarbi yra ir mityba.

„Kaip kiekvienas individualiai įvaldome šiuos streso mažinimo būdus, taip skirtingai sugebame jį ir kontroliuoti. Didelė dalis streso įveikos priklauso nuo mūsų charakterio, kultūrinės aplinkos ypatybių, auklėjimo, patirties ir noro. Yra tik vienas receptas, kaip nepasiduoti stresui – susirasti sau priimtiną atsipalaidavimo būdą, kuris mus priverstų bent trumpam laikui išjungti protą ir pasidžiaugti buvimu realiame veiksme“, – teigia V. Uzelienė.

Mūsų psichologinė būsena dažnai tampa įvairių ligų priežastimi

Farmacijos įmonės „Aconitum“ generalinė direktorė dr. Rima Balanaškienė pastebi, kad pastaraisiais dešimtmečiais visuomenė itin susikoncentravo į žodį „stresas“, jog jis tapo kasdieniu žodžiu žmogaus gyvenime. Anot jos, dažnai mūsų rytas prasideda nuo minties, kad mūsų laukia stresinė diena, kad buvo stresinė naktis – tokiu būdu mes tiesiog „užprogramuojame save stresui“.

„Manau, pirmiausia reikėtų žodį „stresas“ apskritai ištrinti iš mūsų atminties ir pakeisti jį švelnesniais žodžiais. Na, gal ne ypatingai gera diena buvo, man šiandien kažkas nepasisekė. Juk nėra taip, kaip mes esame pratę sakyti, kad buvo stresinė diena. Iš tikrųjų, tai buvo vienas momentas: kolega tave supykdė, viršininkas ar skyriaus vadovas buvo ne visai korektiškas. Bet dėl vienos smulkmenos mes tarsi apjuodiname visą dieną, nors diena juk buvo puiki, graži, saulėta. Turėjome tokią puikią vasarą, dabar turime tokį puikų rudenį. Mes negalime kalbėti apie stresą – jo nėra“, – sako R. Balanaškienė.

Vis dėlto, tai, ką šiandien esame įpratę vadinti stresu, mediciniškai skirstoma į trumpalaikį ir ilgalaikį stresą. Anot R. Balanaškienės, trumpalaikis stresas yra nedidelis organizmo susipurtymas, kurį kartais pajausti mums yra gerai.

„Trumpalaikis stresas yra organizmo sujudinimas, mažas adrenalino pliūpsnis, tarsi palindimas po šaltu dušu. Tai mums yra labai gerai, nes adrenalinas neužveda kortizolio, to blogiečio, kurio mūsų organizmui nereikia, išsiskyrimo. Kai Aleksandras Makedonietis rinkdavosi savo karius, jis sustatydavo jaunus vyrukus arenoje, išleisdavo tigrą ir žiūrėdavo, kaip vyrai reaguoja. Vieni pabaldavo ir iškart nugriūdavo, kiti užrausdavo ir pasiruošdavo mūšiui. Pas juos greitai išsiskirdavo didelis kiekis adrenalino ir prisipumpuodavo raumenys, širdis pradėdavo greičiau plakti, pakildavo kraujospūdis ir išsiplėsdavo vyzdžiai. Viskas, organizmas pasiruošęs – jis kovos. Tik dabar, ačiū Dievui, gyvename ne Makedoniečio laikais“, – pavyzdį pateikia R. Balanaškienė.

Dažną stresavimą R. Balanaškienė vadina netinkamu psichologinės būsenos pasirinkimu, dėl kurio organizmas greičiau praranda tam tikras medžiagas. Pavyzdžiui, būdami stresinėje situacijoje „suvalgome“ tokius vitaminus kaip B1, B3, B2, mineralus magnį, cinką ir dar daug kitų medžiagų. Anot jos, tokį efektą ir lemia mūsų pačių pasirinkta psichologinė būsena, kuri dažnai tampa ir įvairių ligų priežastimi.

„Neseniai Amerikoje buvo atliktas didelio masto klinikinis tyrimas, kuriame nustatyta, kad 3 pacientai iš 5 serga širdies ir kraujagyslių ligomis, virškinimo ligomis ar jaučia sąnarių skausmus visiškai ne dėl to, kad jiems iš tikrųjų ten kažkas vyksta, bet dėl to, kad ta būsena įvertinama per psichosomatinius sutrikimus. Tai reiškia, kad, norėdami būti sveiki, pirmiausia turime susitvarkyti savo hormoninę būseną, kurią veikia adrenalinas, noradrenalinas, kortizolis, dopaminas. Ir tada mes galime suprasti, kad jokių fizinių pokyčių mums nėra“, – sako R. Balanaškienė.

Geriausius vaistus galime pasigaminti patys: kuo ypatingas oksitocinas ir dopaminas?

Anot jos, patys geriausi vaistai, kokius tik galime sau suteikti, yra tie, kuriuos kiekvienas galime pasigaminti savo organizme. Tai gerieji mūsų hormonai – oksitocinas ir dopaminas. R. Balanaškienė pateikia pavyzdžių, iš kur jų gauname.

„Kodėl mūsų vaikai, netgi visai mažyčiai, taip nori telefono ar planšetės, kad galėtų žaisti žaidimus? Į juos labai įninka ne tik vaikai, bet net ir suaugę vyrai – todėl nes žaidime greitai praeini tam tikrą lygį ir gauni pergalę. Dopaminas yra pergalės hormonas, Pergalė gali būti ir visai maža. Pavyzdžiui, užsimanei kažkokio skanaus patiekalo, nuėjai ir nusipirkai jį. Pavalgęs jauti vidinę palaimą, nes gavai dopamino. Visi streso hormonai, kurie buvo anksčiau – kortizolis, adrenalinas – viskas neutralizuojama“, – teigia R. Balanaškienė.

Ji pažymi, kad tiek dopaminas, tiek oksitocinas yra blogųjų streso hormonų priešprieša. O gauti oksitocino žmogui taip pat yra labai paprasta.

„Oksitociną labai lengva gauti – apsikabinkime mylimą žmogų. Tereikia apsikabinti, prisiliesti prie jo ir mūsų organizme pasigamins tiek oksitocino, kad visas adrenalinas ir kortizolis bus neutralizuoti. Nebijokime apsikabinti, nes nuo to atpratome. Apsikabinkime mamą, tėtį, brolį, sesę, draugą ar draugę, vyrą ar žmoną, vaikus – tai yra pats sveikiausias dalykas. Taip pat oksitocino galime gauti darydami gerus darbus. Pavyzdžiui, jei pastebėjai, kad kaimynei sunku, ji vieniša, vyras kažkur išvažiavęs – pabūk vieną vakarą su jos vaikais ir leisk jai kur nors išeiti su draugėmis“, – sako R. Balanaškienė.

Ji pastebi, kad ne tik vieniši vyresnieji, bet ir daugybė jaunų žmonių šiandien noriai rūpinasi šuniukais, nes rūpestis mažesniu už save taip pat skatina oksitocino gamybą. Svarbu tai, kad oksitocinas ne tik neutralizuoja streso hormonus, bet veikia ir kur kas gilesniame lygmenyje – jis ilgina mūsų gyvenimą.

„Ir nepamirškime, kad didžiulis pliūpsnis oksitacino ir dopamino hormonų išsiskiria intymių santykių metu. Mylėkimės ir tiesiog mylėkime vienas kitą – tai labai svarbu ir to neatstos niekas. Didžiausią vitaminų bombą mes gauname per meilės aktą. Apie švytintį žmogų dažnai sakoma – turbūt jis įsimylėjo. Tai nuostabi būsena, bandykime ją kuo ilgiau išlaikyti. Nors ilgainiui ji nuslūgsta, moksliniai tyrimai rodo, kad pastovūs ilgalaikiai žmonių santykiai suteikia gerųjų hormonų balansą. Niekada tas blogasis kortizolis mums nieko blogo nepadarys, kol šalia turėsime brangių žmonių“, – pabrėžia R. Balanaškienė.