Baltijos šalyse lietuviai yra vieni iš apkūniausių
Įsitikinimas, kad nutukimas tėra vakariečių problema, esanti toli nuo Lietuvos, – jau nebėra teisingas. Kaip aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvensenos medicinos studijų programos vadovas dr. Tomas Vaičiūnas, tai tapo globaliniu iššūkiu, keliančiu pavojų ir Lietuvai.
„Tikrai tai nebėra tik Vakarų pasaulio problema. Galų gale, juk mes suvakarėjom lygiai tiek pat arba stengiamės vytis tą traukinį. Tai iš tiesų tai yra globalinė ir vis plintanti problema – Lietuva nėra išimtis: mus lygiai taip pat liečia situacijos su antsvorio formavimusi ir nutukimu.
Pastebime ir dar vieną tendenciją. Lietuvoje vaikų, mokinių antsvorio problema vis linkusi didėti ir šiandien preliminariai bent trečdalis vaikų Lietuvoje tikrai turi iššūkių su svorio kontrole. Suaugusieji lygiai taip pat. Teko matyti įdomų statistinį palyginimą – Baltijos šalyse lietuviai yra vieni iš apkūniausių, nepriklausomai nuo lyties – tiek vyrai, tiek moterys. Taip kad tikrai turime iššūkių su svorio kontrole ir antsvoriu, taip pat ir liga – nutukimu“, – aiškina jis.
Mokslas ir geroji praktika, pasak pašnekovo, rodo, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp svorio kontrolės praradimo ir kitų lėtinių ligų – antsvoris ir nutukimas didina riziką susirgti rimtomis ligomis. Štai, pavyzdžiui, nors paveldimumas turi įtakos cukrinio diabeto vystymuisi, pastebima, kad 90 procentų atvejų nutukimas yra pagrindinė šios ligos priežastis. O Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Europos gyventojų, besilaikančių sveikos gyvensenos ir vėžio prevencijos rekomendacijų, vėžio rizika yra apie 18 procentų mažesnė negu gyventojų, kurių gyvenimo būdas ir kūnos svoris šių rekomendacijų neatitinka.
„Labai dažnai nutukimą įvardijame kaip antro tipo cukrinio diabeto pagrindinį rizikos veiksnį arba pagrindinį onkologinių ligų rizikos veiksnį, bet nutukimas pats būdamas liga predisponuoja kitos ligos atsiradimą, tai jis nėra tiesioginis rizikos veiksnys. Reikėtų žiūrėti šaknis, kodėl atsirado antsvoris ir vėliau nutukimas. Panaikinus arba užkardžius šį pagrindinį rizikos veiksnį arba priežastį, kodėl formavosi antsvoris ir nutukimas, galime natūraliai turėti ir geresnes pasekmes, mažinant rizikas susirgti antro tipo cukriniu diabetu ir onkologinėmis ligomis. Jų tarpusavio ryšys yra labai glaudus ir tai yra taip vadinami susisiekiantys indai.
Asmenys, turintys nutukimą, visuomet turi didesnę riziką į antro tipo cukrinį diabetą ir, be abejo, šitie du lėtiniai sutrikimai kartu didina tiek storojo žarnyno onkologinių ligų riziką, tiek reprodukcinės sistemos onkologinių ligų riziką, tiek prostatos onkologinių ligų riziką. Iš esmės – didelio spektro lokalizacijos onkologinių ligų riziką“, – sako dr. T. Vaičiūnas.
Aktualu ne tik prevencijai, bet ir ligos eigai
Antro tipo cukrinis diabetas, kaip aiškina sveikos gyvensenos ekspertas, yra XXI amžiaus rykštė. Norint jos išvengti, reikėtų užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą, psichoemocinę higieną ir, visų svarbiausia, – tinkamą svorio kontrolę, teisingai ir subalansuotai maitinantis.
„Aš drįsčiau sakyti, kad kai šnekame apie antro tipo cukrinį diabetą, mitybos korekcijos arba mitybos įpročiai lemia per 90 procentų sėkmės arba nesėkmės atvejų. Tai didžiąją dalimi atvejų antro tipo cukrinio diabeto valdymo arba netgi reversijos sėkmė priklauso nuo mūsų lėkštės turinio.
Jeigu kasdienės mitybos racione dominuoja sotieji riebalai arba tie vadinami blogieji riebalai, kurie egzistuoja tik gyvulinės kilmės produktuose – riebaluose ir baltyminėse struktūrose, ir paprastasis cukrus, kuris yra dažniausiai sutinkamas mūsų rafinuotose, perdirbtuose augaliniuose produktuose, įvairiausiuose susintetintuose junginiuose, jie tarpusavyje ateina kompiliacijoje kaip tikra uždelsto veikimo bomba. Tada tikrai labai stipriai didiname antro tipo cukrinio diabeto riziką. Antra vertus, jeigu jau turime insulino rezistenciją ir turime nustatytą antro tipo cukrinį diabetą, šitų dviejų komponentų gausus vartojimas tik blogina ligos eigą“, – teigia ekspertas.
Kadangi, kaip sako jis, turimos žinios neretai nekeičia žmogaus elgsenos, pašnekovas dalijasi patarimu: „Aš siūlyčiau atkreipti visiems dėmesį ne į tai, ką turim eliminuoti, ką uždrausti sau, o į tai, ką įtraukti į savo kasdienės mitybos racioną, galbūt pradžioje po truputį, o vėliau didinant, kas turi tą vadinamą teigiamą buferinį efektą, kuris mažina jūsų ligos eigą, simptomatiką, o atskirais atvejais ilgainiui gali padėti, derinant su medikamentiniu gydymu, turėti geresnes įmanomas antro tipo cukrinio diabeto išeitis.
Ir čia šioje vietoje labai svarbu įtraukti tokius junginius, kurie gausūs polifenolių, betagliukanų, fitosterolio, tirpiosios ir netirpiosios ląstelienos, o gamtoje ir mūsų lėkštėje jie atsiranda per pilnos struktūros augalinio pagrindo produktus. Mokslas ir geroji klinkinė praktika rodo, kad reikėtų kartais į mitybos racioną įtraukti ir pagalbinių priemonių. Jeigu jūs stokojate tam tikrų mikro ar makro elementų, verta pasižiūrėti ir pasitarti su gydytoju, galbūt jų reikia iš išorės maisto papildų pagalba, galbūt padidinti tam tikrų maisto produktų kiekį“, – pataria dr. T. Vaičiūnas.