Nekilnojamojo turto (NT) specialistai suskaičiavo, kaip euro įvedimas paveikė Latvijos NT rinką per šių metų devynis mėnesius. Įvertinus turimus Estijos duomenis, galima pastebėti kelias tendencijas.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Estijoje pirmaisiais euro įvedimo metais pastebėta, kad smuko pirkėjų aktyvumas: 2011 m. šalies sostinėje nupirkta 2 proc. mažiau butų nei prieš metus. Kai 2010 m. butų pirkta 22 proc. daugiau, o 2012 m. augimas vėl buvo didelis ir siekė 23 proc.

Latvijoje pastebėta panaši tendencija, tačiau fiksuotas ne smukimas, o lėtesnis augimas. Jei 2012 m. Rygoje butų buvo perkama 23 proc. daugiau nei prieš metus, 2013 m. - 17 proc. daugiau, tai euro įvedimo metais augimas siekė 5 proc., rodo DELFI prašymu surinkti „Ober-Haus“ iš šalių statistikų departamentų duomenys.

„Rinka po euro įvedimo tampa vangesnė. Galima sakyti, kad sandorių kiekis iki euro įvedimo daugiau ar mažiau yra normalus ir rodantis atsigavimą. Galbūt po euro įvedimo žmonės stengiasi adaptuotis prie valiutos ir vengia daryti operacijas su NT ir dideliais pinigais“, - kaimyninių šalių patirtį komentavo „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Pasak jo, tai, kad prieš įvedant eurą padaugėja sandorių, rodo, kad žmonės nori įsigyti NT prieš pasikeičiant valiutai.

„Manau, Lietuvoje bus pakartojama Estijos ir Latvijos patirtis, tad rinkos dalyviams, NT plėtotojams reikia ruoštis. Tie žmonės, kurie turėjo lūkesčių ar baimių, kad NT gali brangti, veikiausiai savo sprendimus jau padarė ir juo apsirūpino, - priminė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. - Matyt, kai euras pradės cirkuliuoti, turėsime tam tikrą štilį, kol vėl atsiras poreikis naujam būstui ar statybinėms paslaugoms, renovacijai.“

DELFI skelbė, kad šiemet pavasarį laikinai padidėjo NT sandorių, taip pat ūgtelėjo ir NT kainos, vėliau situacija stabilizavosi.

Įvertino: ko laukti NT rinkoje po euro įvedimo
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pasak D. Gedvilo, pasikeitus valiutai žmonėms pirmiausia rūpės, kaip priprasti prie naujų kainų.

„Šiemet pavasarį žmonės tikėjo, kad galimas brangimas, tad lūkesčiai skatino juos pirkti. Eurui atėjus visi pratinsis prie naujo piniginio vieneto, skaičiuos, kiek duona ar pienas kainuotų litais, vertins pokyčius. Vyks aklimatizacija, kaip ir atvykus į kitą šalį: pirma apsidairai ir tik po to imi veikti. NT ne pirmo būtinumo prekė, žmonės, manau, pirmiausia norės priprasti prie pokyčių“, - mano D. Gedvilas.

Kokius kainų pokyčius pamatė

„Ober-Haus“ duomenys rodo, kad pirmaisiais euro įvedimo metais NT kainos Taline augo gana sparčiai – 2011 m. jos padidėjo 15,8 proc., kai 2010 m. augimas siekė 8,2 proc., o 2012 m. - 6,6 proc.

Rygoje kainų augimas pirmaisiais euro metais, per 2014-ųjų tris ketvirčius, siekė 2,8 proc., kai 2013 m. jis buvo didesnis ir siekė 4,1 proc.

“Talino rezultatai iki euro įvedimo ir įvedus eurą buvo įspūdingesni negu Rygos, tik reikia atsiminti, kad Estijoje euras buvo įvestas 2011 m., kai visos šalys pakankamai aktyviai atsigavo po ekonominės NT turto krizės ir kainų augimas Taline tais metais sietinas ne tiek su euru, kaip su šalies ekonomikos atsigavimu – Estijos ekonomikos rodikliai tuo metu labai pagerėjo. Tai reiškia, kad šalies ekonomika kilo iš duobės, iš žemiausio kainų lygio“, - sako S. Vagonis.

Jis atkreipia dėmesį, kad ir Rygoje 2011 m. butų kainos augo 5,8 proc. Kol kas tai yra didžiausias mieste fiksuotas butų kainų augimas nuo 2010 m.

„Galima sakyti, kad 2011 m. rinka atšoko iš duobės, nes ši taisyklė kartojasi tiek Taline, tiek Rygoje. Tik Taline butų kainų augimas vyko stipriau. Matyt, vienas iš Estijos ekonomikos atsigavimo rodiklių ir buvo euras, nes tuomet Estija buvo vienintelė Baltijos valstybė, kuri įsivedė eurą ir turėjo konkurencinį pranašumą. Latvijai ir Lietuvai euras nebėra toks pranašumas“, - svarsto S. Vagonis.

Prognozės kainoms Lietuvoje

Visgi, situacija Vilniuje kiek skiriasi palyginti su kitomis Baltijos šalių sostinėmis. Surinkti butų pardavimo duomenys rodo, kad aktyviau butų pardavimai vyko 2010 m. (+ 30 proc.), nei 2011 m. (+ 6 proc.), o kainos šiuos dvejus metus iš eilės augo labai nežymiai – iki 1 proc.

Be to, 2012 m. butų kainos Vilniuje smuko 1,4 proc., kai tiek Rygoje, tiek Taline nuo 2010 m. fiksuotas augimas.

Vilniuje butų kainos šiek tiek sparčiau ėmė augti pernai ir padidėjo 2,8 proc., kai šiemet per 9 mėnesius jos dar paaugo 5,6 proc.

Saulius Vagonis
Saulius Vagonis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Jeigu projektuoti situaciją Lietuvoje vadovaujantis Rygos ir Talino patirtimi, sandorių kiekis ir kainų lygis iš esmės turėtų nesikeisti ir kitais metais išlikti stabilus, - prognozuoja S. Vagonis. - Euras gali paveikti šalies NT rinką tiek, kiek jis gali paveikti šalies ekonomiką. Manau, Estijos ekonomikai euras davė daug, dėl to kainų požiūriu rinka stipriai kilo į viršų. Euras teigiamai paveikė Latvijos ekonomiką, teigiamai paveiks ir Lietuvos, bet ne taip sparčiai. Šalies ekonomika stipriai gali kilti tuomet, kai ja dėl euro įvedimo susidomės investuotojai, verslas ims uždirbti daugiau. Turbūt tai vyks ne pirmais metais arba bent jau jų pabaigoje.“

Tačiau pašnekovas neatmeta, kad įtakos NT rinkai turės ir paskutiniai trys šių metų mėnesiai: jeigu jie bus vangūs, tai lems, kaip atrodys 2015-ųjų statistiška dėl skaičiavimams naudojamos palyginamosios bazės.

“Patarimas gyventojams: nusiteikti, kad euras niekaip nepaveiks kainų – mes neprognozuojame jokių didesnių kainų pokyčių. Tiems, kas ieško būsto, visą laiką patariu žiūrėti ir pirkti tai, kas patinka ir reikalinga dabar. Sprendimą nukėlus vėliau gali nepavykti rasti tinkamo būsto, gali netikti kainos ir panašiai. Laimėti iš kainų kilimo ir kritimo ne visada sugeba net rinkos profesionalai“, - apibendrina S. Vagonis.

Nei visuomenei, nei NT plėtotojams pirmųjų euro metų nereikėtų baimintis, mano D. Gedvilas. Anot jo, svarbiausia, tinkamai nusiteikti.

Lietuvoje euras bus įvestas nuo 2015 m. sausio 1 d. Jo neatšaukiamas keitimo kursas yra 3,4528 lito.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po Trumpo ir Putino susitikimo – nedviprasmiškas JAV signalas Rusijai: mes jus stebime (183)

Ar Rusija, JAV prezidento nuomone, yra priešininkė? Tokio klausimo kelis sykius pastaruoju metu...

Turime dvi problemas – emigraciją į užsienį ir emigraciją į Vilnių

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos įsikūrusio Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje...

Rimvydas Valatka. Gyvenimas prie Karbauskio iki 2024 metų? (107)

Kas galėtų patikėti, kad Rusija nesikiš į mūsų rinkimus, muša būgnais kolega R....

Medikai įspėja saugotis: karštis grasina ilgalaikiu jautrumu ar net širdies smūgiu (33)

Vilnietis Paulius per karščius lauke pjovė šakas. Po kelių valandų intensyvaus darbo...

Šeši „Titaniko“ katastrofą išgyvenę žmonės ištrinti iš istorijos (2)

Šešiems kinams pavyko išgyventi „Titaniko“ katastrofą, o po paros jie jau buvo ištrinti iš...

Kauno r. avariniu būdu nutūpdytas lėktuvas, nukentėjo lietuvis instruktorius ir užsienietis papildyta 19:10 (163)

Sekmadienį 15 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

10 metų Basanavičiaus gatvėje grojantis muzikantas: lietuvių muzikinis skonis, švelniai pasakius, yra prastas (54)

Vienas iš Palangos Jono Basanavičiaus gatvės akcentų – ten susirinkę performeriai. Vieni stovi...

Rimantė Kulvinskytė sugalvojo tobulą būdą, kaip suderinti motinystę ir darbą (32)

TV laidų vedėja, žurnalistė, verslininkė, kūrybininkė Rimantė Kulvinskytė yra ir itin...

Vienus suglumina, kitus prajuokina: žvilgtelėkite į naują „Crocs“ kūrinį (24)

Kroksai buvo sukurti kaip praktiška, patogi avalynė, mylių mylias nutolusi nuo mados pasaulio. Kas...

Bokso ringe rusą pranokęs ukrainietis užfiksavo unikalų pasiekimą (30)

Šeštadienį Maskvoje vykusiame „World Boxing Super Series“ turnyro finale ukrainietis...