NT rinkoje - lūžis

 (284)
Šiemet rugpjūtį gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinka sparčiai smuko: daugiau nei pusantrų metų trukęs pardavimų augimas baigėsi, rodo Registrų centro duomenys. NT specialistai paaiškina, jog atsirūgo šiemet pavasarį fiksuotas pardavimų šuolis - turto nusipirko ir tie, kuriems reikėjo, ir tie, kurie dvejojo.
NT rinkoje - lūžis
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Rugpjūtį visoje Lietuvoje gyvenamųjų namų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2013 m. sausio, jų per mėnesį parduota 780, ir tai yra 11 proc. mažiau nei pernai tuo pat metu. Iki šių metų rugpjūčio kas mėnesį individualių namų pardavimai nors ir pamažu, bet augo.

Butų pardavimai smuko pirmą kartą nuo 2012 m. rugsėjo. Šių metų paskutinį vasaros mėnesį parduoti 2 454 butai, o tai yra 6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Tai nėra pirmas toks butų ir apskritai būsto pardavimų smukimas, tačiau jis ypatingas tuo, kad pastaruosius trejus metus Lietuvos NT rinka pasižymėjo dideliu optimizmu, t.y. nuolat ir sparčiai augusiu parduotų būstų skaičiumi, šiemet priartėjusiu prie ikikrizinių aukštumų“, - specialiai DELFI prašymu pateiktus duomenis komentavo Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Toks pokytis rinkoje gali būti paaiškinamas dvejopai: arba netipiškai ryškiu sezoniškumu, kuris bus kompensuotas kitais mėnesiais, arba išsikvėpusiu rinkos dalyvių optimizmu.

Mindaugas Kulbokas
Mindaugas Kulbokas
© Bendrovės nuotr.

Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas sako, jog šiemet turėjusį vykti pardavimų augimą jau „suvalgė“ žmonių baimės: pirkėjai suskubo apsipirkti pavasarį.

„Mūsų specialistų vertinimų, šiemet išskirtiniais mėnesiais buvo kovas – birželis, tada buvo investuojama daugiausiai sukauptų grynųjų pinigų. Sunku įvertinti, ar tai - šešėliniai pinigai, ar sunkiai uždirbti, bet nelaikyti bankuose, tačiau tuo metu gana aktyviai buvo kalbama apie euro įtaką NT kainoms. Patvirtintus oficialų lito ir euro keitimo kursą, visi mitai išnyko, dėl to, manau, pasikeitė ir žmonių elgesys, kuris dabar atitinka ilgalaikes rinkos tendencijas“, - sako jis.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas vardija, jog rugpjūčio rezultatams įtakos turėjo ir daugiau veiksnių.

„Rugpjūčio statistiką reikėtų vertinti kaip rezultatų kompleksą: po ilgos krizės ir diržų veržimo politikos, visi taupėme, o kai prieš metus įmonės ir gyventojai pajuto, kad turi daugiau pinigų, pagerėjo jų lūkesčiai ir padidėjo investicijos į NT. Be to, padaugėjo jaunų žmonių, gavusių darbo užsienio bendrovėse ir ėmusių būsto paskolas, ypatingai Vilniuje. Dabar, manau, pajutome, kad baigėsi užsienio bendrovių vykdoma darbuotojų paieška, euro įvedimui taip pat pasiruošta, tad nepuolama investuoti į NT“, - komentuoja D. Gedvilas.

Dar viena priežastis, paskatinusi investuoti į NT, yra palyginti nedidelės indėlių palūkanos. Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėlių portfelis pamažu traukiasi. Šiemet liepą jis sudarė 28,36 mlrd. Lt, kai pernai tuo pat metu – 30,36 mlrd. Lt.

Blogiausia, kas nutiks statytojams: teks mažinti kainas

Jei šių metų NT pardavimo statistika toliau rodys sumenkusį gyventojų susidomėjimą šiuo turtu, NT statytojų gali laukti liūdnos dienos, nes už pastatytus, bet neparduotus butus bei namus reikės mokėti NT mokestį. Atitinkamai, tai reikštų neplanuotas išlaidas ir spaudimą mažinti kainas.

Pusę lupų butų NT specialistai užsimena, kad butų rezervacijos vyksta vangiau, tačiau tai patvirtinti vengia.

„Reikėtų kalbėti ne puse lūpų, o pilna burna: kai po krizės NT rinka ėmė stabilizuotis, 2012 -2013 m. plėtotojai sakydavo, mes per mėnesį parduodame 5 butus ir tai buvo geras rezultatas. Pastaruoju metu jie parduodavo po 15 butų iš to paties projekto, tad akivaizdu, kad tiek užaugus, o vėliau vėl apimtims sumažėjus, kyla noras susimąstyti, kas gi atsitiko. Aš tai aiškinu paprastai, žmonės, kurie skubėjo apsipirkti, tai padarė“, - paaiškina M. Kulbokas.

Pasak jo, naujai pastatytų butų rezervacijų gali mažėti ir dėl didėjančios konkurencijos: ypač Vilniuje padaugėjo naujų NT projektų. Kai daugiau projektų, atitinkamai, kiekvienas jų sulaukia mažiau pirkėjų.

Bendrovės „Newsec“ duomenimis, sostinėje išplėtotuose projektuose yra daugiau nei 500 neparduotų butų, plėtojamuose projektuose - dar apie 2,5 tūkst.

„Šiems butams parduoti reikės apie 1,5 metų, kai naujai ruošiamuose projektuose planuojama pastatyti dar apie 2,7 tūkst. butų, - skaičiuoja M. Kulbokas. - Dabar reikia labai atidžiai vertinti, ką ir kur statyti. Išskirčiau du plėtotojų tipus: vieni yra profesionalūs, iš kurių nei pusę lūpų, nei pilna burna neišgirsite panikos elemento, nes jie patys deklaravo, kad prieš pusmetį rinkoje buvo nenormali situacija, kiti yra pirmojo projekto plėtotojai, čia matyčiau daugiau pavojaus.“

Specialistas mano, kad Vilniuje yra 10-15 padidintos rizikos projektų. Iš viso sostinėje vykdomi 33 NT projektai.

Tokią nuomonę patvirtina „Resolution“ gyvenamojo nekilnojamojo turto grupės vadovas Darius Ringaitis: „Manau, kad apie 30 proc. Vilniuje vykdomų projektų gali būti neužbaigti arba baigti nesėkmingai“.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas ramina, jog nerimo dėl neparduotų butų yra visuomet, tačiau verslo rizikos yra įvertintos.

„Paprastai NT projektai yra vykdomi su bankiniais resursais, tad tiek statytojai, tiek bankai yra pasimokę. Manau, kad skaudžių pamokų nebus. Baimių ar rizikų yra visuomet: galima politinė krizė ar energetinis šokas, kai žmonės ims keltis iš didelių butų į mažesnius, nes negalės sumokėti šildymo sąskaitų. Abejoju, kad net ir pačiu blogiausiu atveju NT krizė galėtų pasikartoti“, - teigė jis.

NT rinkoje - lūžis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Panašios pozicijos laikosi ir Registrų centro analitikai.

„Turimi duomenys leidžia pakankamai užtikrintai teigti, jog žemų NT kainų medžiotojai net ir pesimistiškiausio scenarijaus išsipildymo atveju neturėtų tikėtis žymaus būsto kainų smukimo. Pesimistinėmis prognozėmis grindžiami būsto kainų raidos scenarijai numato trumpalaikius kainų svyravimus, tačiau kur kas labiau tikėtinas pakankamai stabilių kainų ir pastebimai mažesnės pasiūlos scenarijus, iš kurio pirkėjai vargu ar laimėtų“, - komentavo A. Petrošius.

NT specialistai ragina atidžiai stebėti artimiausių mėnesių NT rinką ir tolesnes prognozes grįsti sandorių duomenimis, o ne baimėmis.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Nekilnojamasis turtas

Vilniaus valdantieji išbraukė klausimą dėl arenų NT mokesčio

Vilniaus taryba trečiadienį nesvarstė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų arenoms ir koncertų salėms klausimo. Opozicija tvirtino, kad atleisti nuo mokesčio numatyta tik vieną iš 10-ties objektų - „MG Baltic“ akcininkų valdomą Vito Gerulaičio teniso akademiją. Vilniaus meras Remigijus Šimašius tai pavadino technine klaida.

Specialistai pataria, kaip tvarkytis su valstybiniu nekilnojamuoju turtu (1)

Naujausiais Valstybės turto informacinės paieškos sistemos (VTIPS) duomenimis, valstybė turi daugiau nei 30 000 nekilnojamojo turto objektų, kurių bendras plotas siekia beveik 17 mln. kv. m. Įsibėgėjus valstybinio nekilnojamojo turto (NT) registravimui tapo akivaizdu, kad valstybė patiria nuostolių dėl neefektyvaus jo valdymo. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, sprendžiant šią problemą, pirmiausia reikia inventorizuoti visą turtą, parduoti perteklinį, o likusiam taikyti nuomos principą. Tokiu būdu valstybinės institucijos būtų skatinamos atsakingai naudoti nekilnojamąjį turtą, rašoma "Newsec" pranešime spaudai.

Lapkritį augo NT pardavimai (2)

Nekilnojamojo turto (NT) rinka rudens pabaigoje išliko rami – pagal pirkimo sandoriais perleistų objektų skaičių lapkritis 3,4 proc. nusileido spaliui. Visgi net ir po pasyvaus lapkričio šiemet būsto rinkos rodikliai jau spėjo aplenkti visų 2015 m. rezultatus.

Lazdynų baseino idėja iš vizijos pradeda virsti darbais (1)

Antradienį Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro rangos konkursą. Praėjusiais metais pristatyta architektūrinė idėja virsta baseino statybomis – parengus baseino projektą ir gavus visus leidimus, pradėtas rangos darbų konkursas. Naujas plaukimo baseinas Vilniuje nebuvo statomas jau tris dešimtis metų, rašoma savivaldybės pranešime spaudai.

Sostinėje iškils naujas gyvenamųjų namų kvartalas (15)

Daugelį metų apleista teritorija sostinės Lazdynų mikrorajone netrukus bus prikelta naujam gyvenimui. Sutvarkius aplinką čia jau kitąmet iškils pirmieji nauji daugiabučiai. Lazdynėlių gatvėje, 4 hektarų plote, planuojama pastatyti mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalą. Tai vienas didžiausių nekilnojamojo turto plėtros projektų Vilniuje, skelbiama pranešime spaudai.