aA
Nevyriausybinės organizacijos siūlo pakeisti maisto atliekų tvarkymo taisykles maisto produktais prekiaujančiuose prekybos centruose. Taip norima sumažinti tinkamų vartoti maisto produktų išmetimą bei didinti tokių atliekų perdirbimą. DELFI domisi, kas keistųsi, jei būtų šiai idėjai pritarta.
Maisto prekės
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vasario 8-ąją VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ir susivienijimas „Žali.lt“ pateikė pasiūlymą Aplinkos ministerijai ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl maisto atliekų mažinimo ir tvarkymo. Pasiūlyme atkreipiamas dėmesys į maisto atliekų susidarymą prekybos centruose, didesniuose nei 400 kvadratinių metrų.

Duonos kilogramui reikalingi ištekliai

„Mes ir mūsų kolegos iš „Žali.lt“ matome, kiek daug yra išmetama maisto produktų, kurie vis dar yra tinkami vartojimui. Pavyzdžiui, 1 kilogramui duonos pagaminti, reikia apie 650 gramų grūdų, kurių užauginimui reikia apie 1500 litrų vandens, 2–3 kvadratinių metrų dirvos, taip pat mineralinių trąšų, kurių gamyba išskiria daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Įdedama ir ūkininkų darbo, laiko, ir kuro apdorojant dirvą ir auginant grūdus, po to būna grūdų nukūlimas, transportavimas ir malimas, duonos gamyba ir galiausiai, produktui naudojama plastikinė pakuotė. Išeina taip, kad išmetant tokius produktus taip pat išmetama ir daugybė gamtinių resursų ir darbo.

Manau, tą geriausiai supranta ūkininkai, kurių didelių pastangų dėka duona atkeliauja ant mūsų stalo. Taip pat yra žmonės, kurie sunkiai verčiasi ir pagalba maisto produktais per įvairias organizacijas leidžia užtikrinti, kad bent dalis jų sotūs eis miegoti. Vienas sprendimas leistų mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir skurdą“, – apie maisto atliekų vengimą kalba VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius.

Aplinkos ministerijai ir VMVT teiktame pasiūlyme minėtosios organizacijos siūlo į Lietuvos atliekų tvarkymo taisykles įtraukti punktą, nurodantį aiškią maisto atliekų tvarkymo hierarchiją ir privalomą jos laikymąsi visiems maisto produktų prekybos centras, didesniems nei 400 kvadratinių metrų.

„Manome, kad didieji prekybos centrai turi pakankamai resursų, kad galėtų, visų pirma, sumažinti maisto atliekų kiekį, o jeigu jų susidarė, užtikrinti, jog žmonėms tinkantys produktai būtų atskirti nuo netinkamų ir nukeliautų į labdaringas organizacijas. Taip pat, kad stiprėtų bendradarbiavimas su ūkininkais, kurie galėtų maisto produktus panaudoti kaip pašarą, taip grąžindami juos atgal į mitybos grandinę“, – tikina D. Tracevičius.

Maisto prekės
Maisto prekės
© DELFI / Karolina Pansevič

Prekybos centrai pasirenka patys

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė patikino, jog atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad prekybos įmonės, kurių komercinėje veikloje susidaro biologiškai skaidžios atliekos, įskaitant ir netinkamus vartoti maisto produktus, turi būti išrūšiuojamos ir renkamos atskirai, jų nemaišant su kitomis atliekomis.

Išrūšiuotos biologiškai skaidžios atliekos perdirbamos arba perduodamos kitiems atliekų tvarkytojams, turi būti tvarkomos pirmenybę teikiant kompostavimui arba biodujų gamybai ir likutinio substrato kompostavimui.

„Verta paminėti, jog maisto atliekos, kaip ir kitos atliekos, vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniuose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, turi būti tvarkomos laikantis atliekų hierarchijos eiliškumo. Kalbant apie maisto atliekas, pirmiausiai reikėtų vengti jų susidarymo, jei yra galimybės atiduoti gyvūnams maitinti. Jei to padaryti neįmanoma, tuomet tokios atliekos turi būti perdirbamos, pavyzdžiui, kompostuojamos, kitaip naudojamos – gaminant biodujas, o ne šalinamos sąvartynuose“, – teigia J. Gaižiūnienė.

Aplinkos ministerija skatina prekybos centrus maisto atliekas tvarkyti vadovaujantis aukščiausiais atliekų hierarchijos tvarkymo prioritetais – prevencija, kitas panaudojimas. Tačiau prekybos centrai visgi gali pasirinkti jiems priimtiniausią maisto atliekų tvarkymo būdą.

Atsakingas vartojimas – nėra svetimas

Maxima“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė patikino, jog „Maxima“ prekybos tinkle veikia daugiau nei 150 parduotuvių, didesnių nei 400 kvadratinių metrų.

Atliekų tvarkymo procesas „Maxima“ maisto prekių parduotuvėse organizuojamas vadovaujantis galiojančiais LR įstatymais, o surinkti atliekų kiekiai registruojami Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos duomenų elektroninio teikimo sistemoje. Visas atliekas surenka ir tvarko „Maxima“ samdomi išoriniai partneriai.

„Prieš įgyvendinant bet kokius pokyčius, reikia išanalizuoti, kuris atliekų tvarkymo būdas – įprastas utilizavimas, palyginti su siūlomomis atliekų tvarkymo alternatyvomis, yra efektyvesnis. Pavyzdžiui, nedidelių atliekų kiekių rūšiavimas į skirtingas grupes, pasirūpinimas tinkamu jų laikymu, transportavimu ir t. t., gali sudaryti daugiau kaštų – medžiagų, laiko, finansų – nei suteikti naudos aplinkai ar žmonėms“, – apie siūlomas permainas kalbėjo E. Dapkienė.

Prekybos centras
Prekybos centras
© DELFI / Domantas Pipas

Atsakingas vartojimas, E. Dapkienės teigimu, „Maxima“ parduotuvių tinklui nėra svetimas: „15 metų bendradarbiaujame su labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“ – teikiame finansinę paramą, organizuojame labdaros akcijas. O nuo 2014 m. tris kartus per savaitę fondui atiduodame bakalėjos produktus ir duonos gaminius, kurie dėl mūsų prekybos tinkle taikomų aukštų kokybės standartų nepasiekia parduotuvių lentynų.“

VMVT Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Mačytė tikina, jog „Maisto banko“ skelbiamais duomenimis, iš prekybos centrų labdarai surenkami gana dideli maisto produktų kiekiai. Be to, nuo 2014-ųjų dalis negyvūninio maisto iš parduotuvių dažnai yra atiduodama gyvūnams šerti.

Pasiūlymus turi įvertinti

Tiek su Aplinkos Ministerija, tiek su VMVT, D. Tracevičiaus teigimu, vyksta konstruktyvūs dialogai šia tema, tačiau atsakymas į šį kreipimąsi dar negautas: „Europos Komisija taip pat išskiria maisto švaistymo mažinimą kaip vieną iš prioritetinių sričių aplinkosaugoje. Tad, tikimės, kad artimiausiu metu bus pradėtas tokio klausimo svarstymas, į kurį bus įtrauktos ir įvairios visuomeninės organizacijos, ir prekybos įmonių atstovai.“

Pasiteiravus, ar bus atsižvelgta į nevyriausybinių organizacijų teiktą pasiūlymą, J. Gaižiūnienė patikino, jog atliekų tvarkymo hierarchija jau yra įtvirtinta Atliekų tvarkymo įstatyme bei kituose atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir atsižvelgiant į aplinkosauginius, ekonominius ir techninius aspektus, taikoma visiems atliekų srautams, įskaitant ir biologiškai skaidžias atliekas.

„Nevyriausybinių organizacijų teiktus pasiūlymus turi įvertinti visos šiuo klausimu dirbančios institucijos ir pateikti bendrą poziciją, kokios nacionalinės strategijos artimiausioje ateityje ketina laikytis Lietuva.

VMVT pagal savo kompetenciją jau artimiausiu metu yra numačiusi pateikti visuomenei derinti labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašo pakeitimo projektą. Projektu numatoma išplėsti maisto produktų rūšių, kuriuos galima atiduoti labdarai, sąrašą. Atitinkamai bus papildytas ir negyvūninio maisto naudojimo gyvūnams šerti tvarkos aprašas“, – apie siūlomas permainas ir ateities planus kalbėjo L. Mačytė.

Daržovės
Daržovės
© DELFI / Karolina Pansevič

Pirmieji žingsniai jau žengti

Maisto atliekos nėra kenksmingos, bet patekusios į sąvartyną, puvimo metu išskiria metaną – šiltnamio efektą sukeliančias dujas. J. Gaižiūnienė tikina, jog metano įnašas į šiltnamio efektą yra 25 kartus didesnis nei anglies dioksido: „Tačiau tinkamai tvarkant, kompostuojant ar anaerobiškai pūdant išgaunant dujas, maisto atliekos gali tapti vertingu kompostu, o biodujos gali būti panaudojamos šilumos ar elektros energijos gamybai.“

D. Tracevičius teigia, jog galima pasidžiaugti, kad po stiprių ES remiamų projektų, Lietuvoje maisto atliekos jau nebekeliauja į sąvartynus: „Kai kuriuose regionuose iš maisto atliekų išgaunamos biodujos ir gaunamas kompostas, kai kuriose tik kompostuojama. Nemažą dalį maisto atliekų sutvarko ir kailinių žvėrelių augintojai.

Biodujų išgavimas ir kompostavimas – jau yra geri žingsniai žengiant link žiedinės ekonomikos. Bet didesnė prevencija leistų sumažinti maisto švaistymą, o įpareigojimas išmetamus tinkamus žmonėms vartoti maisto produktus paaukoti organizacijoms, leistų išsaugoti daugiau resursų.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Didžiųjų miestų merams palikus Liberalų sąjūdį Gentvilas žada keisti partijos pavadinimą ir lyderį (196)

Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos paramos. Kad...

Mama gavo rekomendaciją per streiką vaiko nevesti į darželį: klausimas, ar dar nereikės ir susimokėti (137)

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Prie jo kasdien...

Orai: plikledis primins apie artėjančią žiemą (1)

Artėjantis savaitgalis bus žiemiškai vėsus, tačiau termometro stulpelis į minuso pusę persiris...

Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių (24)

Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praeiname pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos...

Slaugytojas tarsi iš siaubo filmo įtariamas sąmoningai numarinęs virtinę pacientų kai nebeturėjo, ko vogti, ieškojo naujų aukų (18)

Ne vienerius metus slaugos namuose Vokietijoje dirbęs lenkų tautybės slaugytojas pražudė...

Į Kauną grįžęs Pangosas atskleidė, ko išmoko iš Šaro ir perspėjo savo naujuosius komandos draugus (13)

Buvęs Kauno „Žalgirio“ vedlys Kevinas Pangosas ketvirtadienio vakarą su „Barcelona“ ekipa...

Tritaškėmis bombomis varžovų kovingumą užgesinę „dizaineriai“ išplėšė pergalę Stambule „Budočnost“ rekordas (7)

Milano „AX Armani Olimpia“ (5-2) su dviem lietuviais ketvirtadienį įveikė vieną iš Eurolygos...

Baisias ligas ir įvairias vėžio formas sukelia tik vienas įprotis (98)

Lietuvoje rūko apie 30 proc. vyrų, tai yra labai daug palyginus su Skandinavijos šalimis arba JAV,...

Trileris Zagrebe baigėsi kroatų triumfu – ispanus įveikė per teisėjo pridėtą laiką

UEFA Tautų lygos pagrindinis mačas ketvirtadienį vyko Zagrebe, kur pasaulio vicečempionai...

Stiliaus tragedija: į karališkosios šeimos puotą atvyko su permatoma suknele ir be liemenėlės (36)

Praėjusią naktį vykusios princo Charleso 70-ojo gimtadienio iškilmės neabejotinai tapo vienu...