aA
Pakuotės tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, tačiau taip pat ir didele aplinkosaugos problema. Net 78 proc. Baltijos valstybių vartotojų mano, kad pakuočių poveikis aplinkai pastaruoju metu tampa vis svarbesnis.
Sultys
© Shutterstock nuotr.

„Pastebimas išaugęs dėmesys medžiagoms, iš kurių yra pagaminta pakuotė, taip pat domimasi apie pakuotės gyvavimo trukmę, ar ją galima rūšiuoti, perdirbti, todėl stengiamės rasti atsakymus į visus klausimus, kurie vartotojams kelia rūpestį“, – pasakoja „Tetra Pak“ ypatingai svarbių klientų vadybininkė Baltijos šalyse Laura Latišonoka.

Vartotojų nuomonė – priežastis keistis

Ekonominiai veiksniai, anot L. Latišonokos, paveikė vartojimo tendencijas visame pasaulyje – jei anksčiau Baltijos šalyse dauguma pirkėjų pieną ar sultis rinkdavosi 1 litro pakuotėse, dabar auga ir mažesnių pakuočių vartojimo tendencija, pavyzdžiui, 250 mililitrų pakuotės: „Tai galima paaiškinti dėl besikeičiančio gyvenimo ritmo – esame užsiėmę, aktyvūs, skubame ir dažnai nespėjame laiku pavalgyti. Visa tai galima pavadinti „On The Go“ (liet. kelyje) tendencija.“

Svarbiu „varikliu“ pasikeitimams L. Latišonoka nurodė vartotojus – net 85 proc. žmonių pasaulyje mano, kad aplinkos apsaugos tema laikui bėgant taps vis svarbesnė: „Lietuviai mano lygiai taip pat. Kaip rodo mūsų kasmetinė apklausa, šiais metais 76 proc. lietuvių teigė, jog tvarumo tema tampa vis svarbesnė. Net 60 proc. lietuvių nurodė, jog įmonės taip pat užima svarbią rolę kovojant su klimato kaita – tai skatina keistis.“

Bendrauti su vartotojais, anot pašnekovės, dabar yra gana paprasta, dėl socialinių tinklų išplitimo. L. Latišonoka nurodo, kad 58 proc. žmonių visame pasaulyje pasinaudoja galimybe išsakyti savo nuomonę rašydami komentarus: „Kreipiame daug dėmesio į tai, ką žmonės sako mūsų „Facebook“ paskyroje rašydami žinutes ar komentaruose.“

Svarbi verslo strategijos kryptis

2017 metais 90 proc. įmonių patvirtino, kad aplinkos apsauga yra viena iš svarbiausių jų verslo strategijų dalių. „Tetra Pak“ įmonės vienas iš tikslų yra sumažinti klimato kaitos poveikį 2020 metais, bandant pasiekti 2010-ųjų metų lygį.

„Tai reiškia, kad išmetamų šiltnamio dujų kiekis iki 2030 turėtų sumažėti 42 proc., o iki 2040 metų 58 proc., palyginus su 2015 metų bazine linija“, – teigia L. Latišonoka.

Laura Latišonoka
Laura Latišonoka
© Asmeninio archyvo nuotr.

2016 metais „Tetra Pak“ tapo pirmąja įmone maisto pakavimo pramonėje, kuri turi savo klimato poveikio mažinimo tikslus, patvirtintus „Science Based Targets“ iniciatyvos. Tikslai yra laikomi moksliškai pagrįstais, jei jie atsižvelgia į dekarbonizavimo (CO2 mažinimo – DELFI) procesą, kuris reikalauja išlaikyti globalią temperatūrą žemiau 2 laipsnių, palyginti su ikiindustrinės temperatūros lygiu.

„Laimei, moksliškai pagrįsti tikslai jau tampa standartine verslo praktika. Tikimės sumažinti daromą poveikį aplinkai nuo gamybos pradžios iki pat pabaigos – per visą grandinę. Taip apimamos ne tik šiltnamio efektą sukeliančios dujos, bet taip pat ir išteklių panaudojimas, atliekos, vanduo ir chemikalai“, – sako pašnekovė.

Pirmaujame tarp Baltijos valstybių

Pašnekovė pasakoja, kad didžiausių pokyčių šiuo metu vis dar reikia plastiko rūšiavime. Europoje surinkti plastiko kiekiai buvo eksportuojami į Kiniją, tačiau dėl šiais metais įvestų apribojimų, šis procesas tapo tikru iššūkiu. L. Latišonoka teigia, kad dabar būtina užtikrinti dar didesnius perdirbimo pajėgumus Europoje.

Nuo 2015-ųjų „Tetra pak“ rinkai pristatė atsinaujinančią pakuotę, pagamintą iš kartono bei bioplastiko. Anot L. Latišonokos, norint tinkamai surūšiuoti tokias pakuotes, žmonėms pakaktų išmokti teisingai rūšiuoti.

„Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Lietuva turi specialų teisiškai įpareigojantį tikslą, kad 15 proc. visų kombinuotų kartoninių pakuočių turi būti perdirbtos ir tai pavyksta padaryti. Lietuva – labiausiai pažengusi pakuočių rūšiavimo bei perdirbimo srityse, palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Gėrimų pakuotės daugiausiai surūšiuojamos Lenkijoje“, – sako pašnekovė.

Tiria visas medžiagas

Anot L. Latišonokos, „Tetra Pak“ investavo į pakuočių iš kartono, skardinių ir stiklo „gyvenimo ciklų“ analizę – tai kiekvieno tipo pakuočių tyrimas nuo atsiradimo iki pabaigos: „Buvo atidžiai stebima, iš kur ateina žaliavos, kaip pakuotės yra gaminamos, kaip jas apdoroja maisto produktų gamintojai, ar vartotojams jas lengva surūšiuoti, o vėliau perdirbti.

Nors tiek kartoną, tiek stiklą galima perdirbti, maistinės kartono pakuotės per visą savo gyvavimo ciklą sukuria 5 kartus mažiau anglies dioksido nei stikliniai buteliai. Kartoninės pakuotės pienui ir sultims, palyginti su PET buteliais, vidutiniškai sukuria dvigubai mažiau anglies dioksido.

Stikliniai buteliai yra pagaminti iš neatsinaujinančių šaltinių, todėl yra labai sunkūs. Taip pat jų apvali forma transportuojant sukuria oro tarpus tarp kiekvieno butelio, taip jie užima daugiau vietos, o tai reiškia, kad reikia daugiau išteklių – sunaudojama daugiau kuro tokiai pakuotei transportuoti.“

Stiklas
Stiklas
© DELFI / Rafael Achmedov

Žaliavas, reikalingas pakuotėms gaminti, įmonė gauna iš FSCForest Stewardship Council (Miškų valdymo taryba – nepriklausoma pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, siekianti skatinti darnią miškų priežiūrą – DELFI) sertifikuotų miškų ir kitų prižiūrimų šaltinių.

Numato svarbią permainą

L. Latišonoka tikina, kad pakuotė turi turėti kaip įmanoma mažesnę įtaką klimatui. Pakuotė, kuri mažai sveria, savo sudėtyje turi daug augalinio pagrindo žaliavos bei yra lengvai rūšiuojama, laikoma pačiu geriausiu sprendimu aplinkai.

„Didiname augalinės kilmės ir atsinaujinančių žaliavų kiekius. Pavyzdžiui, naudojami plastikiniai dangteliai, kurie yra pagaminti iš bioetanolio, kuris gaminamas panaudojant cukranendres, naudojamas laminavimo plastikas, taip pat pagamintas iš bioetanolio. Dar vėliau, šiais metais, mes pristatysime popierinius šiaudelius, kurie pakeis plastikinius, pridedamus prie sulčių pakelių“, – pokyčius, kuriems įtakos turi ir sąmonėjantys vartotojai, nurodo pašnekovė.

Atsakydama, kas dar tolimesnėje ateityje laukia kombinuotų „Tetra pak“ pakuočių, galbūt jos bus net uždraustos, L. Latišonoka apgailestavo, kad rinkoje vis dar vyrauja nuomonė, kad tokias pakuotes sunku perdirbti: „Apmaudu, kad šis neteisingas mitas apie kombinuotas pakuotes yra nuolat kartojamas. Laminavimo medžiaga, kurią mes naudojame gėrimų pakuotėms, svarbi kartono stiprumui bei apsaugai.

Plonas plastikinis sluoksnis atskiria produktą bei kartono žaliavą ir užtikrina puikią apsaugą nuo deguonies ir šviesos poveikio. Taip užtikrinamas ilgas galiojimo laikas bei mažinamas maisto švaistymas. Tokią pakuotę labai lengva perdirbti, nes popieriaus pluoštas ir plastikas atsiskiria naudojant tik vandenį.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Naujasis Nausėda: Grybauskaitės pamokos, Butkevičiaus komplimentai (149)

Baigia užaugti jauna lietuvių karta, kuri nuo gimimo klausosi svarstymų apie tai, ar Gitanas...

Į laisvę išleistas Airinas ėmėsi naujos veiklos – moko, kaip tapti „bebaimiu kalėjimui“ (185)

Praėjusių metų gruodžio viduryje iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo išleistas...

Irano aviacijos pajėgų vadas: esame pasiruošę karui žada Izraelį nušluoti nuo žemės paviršiaus (112)

Irano aviacijos pajėgų vadas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis pasirengusi karui su Izraeliu...

Prezidentė vetavo konstitucinių abejonių keliantį įstatymą dėl tarnybinių butų papildyta (13)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui įstatymą, kuriuo suteikiama pirmenybė įsigyti...

Davose prasideda elitinis ekonomikos forumas, jo durys atviros ir rusų oligarchams

Pirmadienį prasideda kasmetis Pasaulio ekonomikos forumas Davose. Jame bus pristatytas tyrimas, kur...

Vilniaus „Rytas“ suspendavo Suttoną, amerikietis nevyks su komanda į Berlyną (5)

Vilniaus „Rytas“ už klubo vidaus taisyklių pažeidimus nusprendė suspenduoti 32-ejų...

Naujas feisbuko įrankis leis visuomenei spausti politikus (5)

Prie įrašų apie miestų ar šalies problemas pažymimos atsakingų politikų pavardės seniai tapo...

Skelbiama, kad Kurtinaitis netrukus gali grįžti į „Chimki“ (2)

Šį sezoną be darbo buvęs Rimas Kurtinaitis yra arti susitarimo su Maskvos srities „Chimki“...

Kai trūksta vieno gyvybiškai svarbaus elemento, padėti gali tinkama keptuvė (10)

Nors šio elemento trūkumas dažnai laikomas vegetarams bei veganams būdingu sutrikimu, jo gali...

Nustokite pirkę nereikalingus drabužius – štai kam turėtumėte negailėti pinigų per išpardavimą (12)

Nors vyraujantis greitosios mados kultas skatina pirkti daug ir pigiai, stilistė Viktorija Šaulytė...