2017 m. žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad statistiškai per metus vienam šalies gyventojui tenka 88 kilogramai mėsos. Per pastaruosius trejus metus šis kiekis padidėjo 11 kilogramų. Specialistai sutinka, kad labiausiai neramina suvartojamos kiaulienos kiekis.
Iš minėtųjų 88 kilogramų, daugiau nė pusė – 50 kilogramų – suvalgoma kiaulienos, kiek mažiau – 29 kilogramai paukštienos bei – 5 kilogramai jautienos.
Geriausia rinktis baltą mėsą
Dietologai tikina, kad bėgant metams lietuvių valgymo įpročiai mažai tepakito – kaip mėgo, taip ir mėgsta kiaulienos sprandinę. Dėl to siūlo rinktis kitą, kur kas sveikesnę bei mažiau kaloringą, šios mėsos dalį.
„Iš tiesų, esmė yra bendras mitybos kontekstas – jei mes kartais suvalgysime riebios mėsos, gerai ją sukramtysime – nieko blogo nenutiks. Tiems, kurie turi antsvorio problemų, vertėtų atsižvelgti į porcijų dydį, kadangi mėsos kaloringumas gali skirtis ir tris kartus. Mėgstantiems kiaulieną, rekomenduočiau rinktis išpjovą, tai liesiausia kiaulienos dalis: minkšta, greitai pagaminama. Kalbant apie paukštieną, žmonės mano, kad jei valgo vištieną, maitinasi sveikai – nieko panašaus. Sparneliai – labai riebūs, todėl reikia žiūrėti, kurią dalį pasirinkti. Be to, malta mėsa yra lengvai pasisavinama“, – tvirtina sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.
Pasak V. Kurpienės, siūloma valgyti žvėrieną, tačiau ji ne visiems prieinama. Vis dažniau ant pietų ar vakarienės stalo galime rasti ir triušieną, kuri taip pat kupina naudingų medžiagų.
Klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė pažymi, jog mėsa žmogaus organizmui nėra būtina kasdien, kadangi su ja pasisavinamų maisto medžiagų – geležies, cinko – pakanka ir renkantis šį produktą rečiau.
„Žmogaus mitybos racione turėtų dominuoti balta mėsa – vištiena, kalakutiena, triušiena. Raudoną mėsą, tokią kaip jautiena ir kiauliena patartina rinktis 1–2 kartus per savaitę. Apskritai mėsos valgyti užtenka 2–3 k. per savaitę, nes organizmui pakanka su ja gaunamų maistinių medžiagų“, – komentuoja dietologė K. Jasmontienė.
Mėsos paruošimo būdas
Karštuoju metų laiku dietologai rekomenduoja atkreipti dėmesį ne kiek į valgomos mėsos rūšį, bet į jos paruošimo būdą. Nors vasarą itin mėgstama maistą gaminti lauke – kepti šašlyką, dešreles, kepsnius, vis dėlto, kai kurių produktų vartojimą reikėtų sumažinti, o gal jų visai atsisakyti.
Specialistė V. Kurpienė pabrėžia: „Vasaros metu rekomenduojama vengti perdirbtos mėsos gaminių, tokių kaip dešrelės, kumpiai. Reguliariai vartojant, jie gali sukelti vėžinių susirgimų. Taip pat reikia vengti perkepimo, kai mėsa tampa labai sausa. Tokiu atveju, ji blogai sukramtoma, sutrinka maisto pasisavinimas, virškinimas, pablogėja savijauta. Be to, sveikatą blogina ir skrudėsiai, kuriuos žmonės iš tiesų mėgsta.“
Gydytoja dietologė K. Jasmontienė taip pat akcentuoja, jog, kepant ant grilio, reikia stengtis nesudeginti ir neapskrudinti mėsos. Pasak specialistės: „netinka kepimas riebaluose, todėl reikėtų rinktis virimą, troškinimą, ruošimą orkaitėje ar ant garų – šie būdai yra priimtini ir sveiki“.
Karštomis dienomis dažniausiai žmonių apetitas sumažėja, norisi gaivaus bei lengvai virškinamo maisto. Dietologai siūlo rinktis alternatyvas, kurios neapkrautų skrandžio ir kompensuotų tam tikrų medžiagų, kurios randamos mėsoje, poreikį.
„Mėsa – vienas pagrindinių baltymų šaltinių, tačiau jų yra kur kas daugiau. Kaip alternatyva rekomenduojama žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, augalinės kilmės baltymų šaltiniai, pavyzdžiui, ankštinės daržovės. Naudinga bent kartą per savaitę vietoj mėsos rinktis šiuos produktus. Kuo didesnė baltymų įvairovė, tuo sveikiau žmogui“, – kalba K. Jasmontienė.
Mitybos specialistė V. Kurpienė taip pat išskiria ankštinių daržovių svarbą, tačiau tikina, kad „reikėtų valgyti daugiau ir netgi ne vienos rūšies įprastų daržovių: pomidorų, agurkų, morkų, kopūstų salotų ir pan. Dalį mėsos rekomenduočiau keisti į žuvį, kurią taip pat galima kepti grilyje: iškepa labai greitai, organizmas pasisavina lengviau bei mažiau apkrauna virškinimo traktą. Daug kas galvoja, kad minėdama žuvį, galvoje turiu lašišą. Kalba eina apie baltą jūrinę žuvį iš Šiaurės Atlanto“.
