Tokią poziciją lankydamasis DELFI interneto konferencijoje išsakė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. Anot jo, vaikai privalo laikytis dienos režimo ir išmokti nuosekliai dirbti vardan gerų akademinių rezultatų ir šviesios savo ateities.
Dabartinių vaikų kvailesniais nelaiko
Ne vienas skaitytojas domėjosi tuo, kokia yra šiuolaikinė karta – ar iš tiesų jie tokie baisūs, neturi motyvacijos mokytis ir gyvenimo siekių.
Tačiau gimnazijos direktorius su šiuo požiūriu sutikti nėra linkęs. Anot jo, dabartiniai vaikai tiesiog yra kitokie, turime juos tokius ir priimti bei išmokti su jais tinkamai dirbti.
„Manau, kad kiekvienoje kartoje yra ir labai, ir mažiau motyvuotų mokinių. Praėjusiais metais mūsų gimnazijoje pirmą kartą per mano 25 direktoriavimo metus pirmaklasiai buvo išrinkti geriausiai besimokančiais gimnazistais. Jeigu tai pasikartos ir šiemet, bus galima sakyti, kad mokinių motyvacija mokytis kasmet tik didėja. Z kartos vaikų siekiai yra visiškai kitokie – jiems neegzistuoja autoritetai, jie neskaito knygų, kitaip elgiasi ir rengiasi. Tačiau dėl to jie nėra blogesni, tiesiog – kitokie. Keičiasi jų elgesys, o ne akademiniai rezultatai.
Žinoma, kartais išgirstu, kaip mokytojai apie vieną ar kitą vaiką sako „beviltiškas“, tačiau tai dažnai priklauso ne nuo vaiko asmeninių savybių, o nuo mokyklos, kurioje jis mokosi, požiūrio į jį. Nemanau, kad mokiniai kvailėja, tačiau kai jie visus darbus atsideda 12 klasei, jų susikaupia tiek, kad ir skundų padažnėja, ir įtampa pradeda slėgti. Jeigu kasmet mokinys dirbtų sąžiningai siekdamas savo tikslo, įtampos būtų mažiau. Reikia išmokti nuosekliai dirbti“, – patarė R. Dambrauskas.
Pasisako už privalomą matematikos egzaminą
Tačiau jis nepritaria Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus kažkada išsakytai minčiai, kad pagrindinė mokymosi priemonė yra knyga, rašiklis ir sąsiuvinys, o kitos priemonės kaip filmai, skaidrės, žaidimai nėra būtinos geriems rezultatams. Anot R. Dambarausko, tokios priemonės kaip internetas, šiuolaikiniams vaikams yra priimtinesnės nei knygos, todėl turime į jų norus atsižvelgti.
Anot jo, dalis technologijų mokiniams netgi kenkia. Pavyzdžiui, jie taip įpratę naudotis skaičiavimo mašinėlėmis ar telefonais, kad nebemoka skaičiuoti mintinai. Dėl to kenčia ne tik matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų rezultatai, bet ir loginis vaikų mąstymas.
„Jei mokinys gerai mokysis matematiką, niekuomet neprapuls gyvenime. Mano vadovaujamoje gimnazijoje laikyti valstybinį matematikos egzaminą renkasi apie 90 proc. mokinių. Įgytos žinios praverčia net tokiose srityse, apie kurias nepagalvojame. Pavyzdžiui, matematinės žinios labai reikalingos muzikoje“, – pabrėžė R. Dambrauskas.
Prabilo apie mokytojų atleidimą
Skaitytojų R. Dambrauskas buvo liaupsinamas kaip pavyzdys visai švietimo sistemai. Anot šią mokyklą baigusių alumnių, direktorius visą laiką išlaiko puikia nuotaiką, pozityvumą ir meilę mokiniui bei mokyklai. Tokius komplimentus išgirdęs R. Dabrauskas patikino, kad toks įvaizdis susidaro todėl, kad jam nuoširdžiai patinka jo darbas.
„Gerus darbo rezultatus lemia ir geri tarpusavio santykiai su mokyklos bendruomene, maloni mokyklos atmosfera. Dirbu su labai brandžiu kolektyvu, kuris puikiai geba prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Mokyklai reikalingi jauni, kūrybingi, turintys pedagogo gyslelę, „išmanieji“ mokytojai. Labai stengiamės, kad pas mus dirbtų kuo daugiau tokių specialistų“, – pasakojo direktorius.
Tiesa, jis neišvengė klausimo ir apie mokytojų atleidimą. Vienas iš skaitytojų pastebėjo, kad atleisti mokytoją dabar yra praktiškai neįmanoma. Su tuo sutinka ir R. Dambrauskas. Remiantis darbo kodeksu, jei mokytojas nepažeidžia pagrindinių etikos taisyklių – laiku ateina į pamokas, nemuša ir neterorizuoja mokinių, atleisti jo negalima.
„Kokybė yra subjektyvus dalykas, tačiau mokytojas turi laikytis programos keliamų reikalavimų ir parengti vaikus egzaminams. Jeigu manoma, kad tai jis atlieka netinkamai, visada galima ir reikia kreiptis į mokyklos administraciją“, – patarė direktorius.
Užtinka ir rūkančių, ir besibučiuojančių
Tačiau jis nemano, kad kitokia situacija yra privačiose mokyklos. Jas direktorius vadina „prestižo reikalu“ ir yra įsitikinęs, kad puikių mokymosi rezultatų vaikai gali pasiekti ir viešosiose įstaigose.
„Turime savo garbės kodeksą. Norime, kad mokiniai būtų draugiški, sąžiningi, atsakingi, estetiškai ne tik elgtųsi, bet ir rengtųsi, nors tai pavyksta ir ne visuomet, stengiamės diegti vaikams tinkamas vertybes“, – atviravo direktorius.
Mokinius giria net Kembridžo universitetas
Tiesa, direktorius sulaukė ir akmenų į jo daržą – esą labai daug jo vadovaujamos gimnazijos abiturientų išvyksta į užsienį. Tačiau tokį jų apsisprendimą R. Dambrauskas aiškina kaip norą ieškoti geresnės kvalifikacijos ir mokytis įvairesnių žinių. Tiesa, dabar mokykla planuoja šiek tiek keisti savo strategiją. R. Dambrauskas išdavė paslaptį, kad Juozo Balčikonio gimnazija planuoja tapti universitetine gimnazija.
„Manau, svarbiausia ne tai, kad studentai – išvyksta, o tai – kad jie negrįžta. Neseniai sulaukėme laiško iš Kembridžo universiteto, kuriame buvo giriami mūsų mokyklos abiturientai ir prašoma, jei dar turime tokių gabių mokinių, juos išleisti studijuoti ten. Tai komplimentas visai šaliai. Tačiau tai, kad lietuviai nebegrįžta, yra valstybinė problema. Mums reikia sudaryti patrauklias sąlygas jiems grįžti, padėti įgytas svetur žinias pritaikyti Lietuvoje. Pavyzdžiui, tarpukariu Lietuvos valstybė daug gabių studentų siuntė į geriausius šalių universitetus, kurie sugrįžo ir prisidėjo prie Lietuvos valstybės kūrimo. Dabar mes 20 metų kalbame apie emigraciją, tačiau nieko nedarome. Kodėl negalime sukurti, pavyzdžiui, emigrantų verslo slėnio?“, – mintimis, kaip sustabdyti emigraciją, dalinosi R. Dambrauskas.
Mokinių mažėja, tačiau tuo nesiskundžia
Skaitytojai taip pat domėjosi, ar yra sunku patekta į vieną geriausių šalyje gimnazijų bei ar tai padaryti gali pagelbėti pažintys ar kyšiai.
„Į mūsų gimnaziją nėra sunku patekti, jeigu gerai mokaisi. Bendrą priėmimą į Panevėžio gimnazijas organizuoja savivaldybė, tačiau jeigu mokinys yra motyvuotas, žino, ko nori gyvenime, turi gerus akademinius rezultatus, įveikti konkursus nebus sunku. Gabiems mokiniams visuomet suteikiame galimybę mokytis mūsų gimnazijoje“, – pasakojo direktorius.
Jis taip pat prisiminė, kad praeityje norintieji patekti į Juozo Balčikonio gimnaziją ieškodavo tam lengvesnių kelių – į direktorių kreipdavosi asmeniškai, ieškodavo įvairių draugystės ar giminystės ryšių, pasakodavo, kad gimnazijoje iki tol mokėsi kelios jų šeimos kartos. Tačiau 25 direktoriumi dirbantis R. Dambrauskas – griežtas, jis visuomet atsižvelgdavo į mokinio rezultatus. O dabar pažintys niekuo ir negali padėti – šiuo metu mokiniai į gimnazijas priimami centralizuota tvarka.
Tačiau net ir pakeitus priėmimo tvarką, norinčių mokytis Juozo Balčikonio gimnazijoje netrūksta. Direktorius skaičiuoja, kad nors Panevėžyje praėjusiais metais rugsėjo pirmą dieną į mokyklas atėjo tūkstančiu mažiau mokinių, o šiemet – apie 500 mažiau nei ankstesniais metais, gimnazijai pavyksta sukomplektuoti pilnas klases.
Siūlo uždaryti mažas mokyklas didmiesčiuose
Tiesa, kiek kitokia situacija yra kaimo mokyklose. Skaitytojai skundėsi, kad kaimuose dirbančios mokytojos nepaprastai vargsta ir jų likimas esą niekam nerūpi. Tačiau R. Dambrauskas yra įsitikinęs, kad kaimuose mokyklos turi išlikti – „tai bene vienintelis šviesos šaltinis juose“. Vietoje jų jis siūlo naikinti didmiesčiuose esančias mažas mokyklas.
„Nėra normalu, kai didmiesčiuose iki šiol veikia mokyklos kadaise mokiusios tūkstantį vaikų, o dabar – vos porą šimtų. Tai bereikalingas lėšų naudojimas“, – įsitikinęs gimnazijos direktorius.
Rotacijos nebijo, tačiau pokyčių iki galo nesupranta
R. Dambrauskas tikino pritariantis ir daugumai šiemet Švietimo ir mokslo ministerijoje priimtų potvarkių. Ypatingai jis palaiko idėjas nuo kitų metų privalomai ugdyti šešiamečius ir skatinti mokinius save realizuoti profesinėse mokyklose.
„Vaikų kūrybiškumas pasireiškia ankstyvame amžiuje, todėl reikia juos atiduoti į geras rankas ir tinkamai ugdyti. Pritariu ir pokyčiams dėl profesinių mokyklų – jų atnaujinimui, mokinių paieškai . Inertiškai įsivaizduojama, kad tai yra kažkokia Tarybinių laikų mokykla, tačiau nežinoma, kad dabar profesinių mokyklų bazės yra geresnės nei daugelio aukštųjų. Esu mokinių žinių patikrinimų šalininkas. Manau, kad po 8 klasės patikrinimo būtų galima padėti mokiniui geriau surasti savo kelią ir, jei jam nesiseka mokslai, padėti pereiti į profesinę mokyklą. Tai elgiamasi ir Vokietijoje. Ar Vokietijos ekonomika yra klestinti, ar merdinti?“, – šyptelėjo R. Dambrauskas.
Tačiau jis tikina ne iki galo suprantąs pokyčius direktorių darbo srityje. Skaitytojų paklaustas, kaip žvelgia į direktorių rotaciją, R. Dambrauskas patikino, kad jo nuomonė šiuo klausimu yra teigiama.
„Tačiau reikėtų konkrečiai apibrėžti sąlygas. Per vieną kadenciją sunku pasiekti užsibrėžtus tikslus, tad apie rotaciją būtų galima galvoti po poros kadencijų, kelių metų. Nesuprantu, kodėl tvarka – griežtinama. Juk ir dabar direktoriai yra tikrinami, testuojami, kas penkis metus patikrinama, kaip buvo dirbama, kas buvo padaryta. Be to, nemanau, kad atsirastų daug žmonių, kurie norėtų būti mokyklų vadovai – šis darbas yra labai sunkus ir atsakingas“, – pripažino R. Dambrauskas.
