Lietuvoje turime keturis oficialius kurortus – Palangą, Druskininkus, Birštoną ir Neringą, tačiau eilėje rikiuojasi dar bent keletas miestų, kurie norėtų šio statuso. DELFI pakalbino dviejų miestų – Anykščių ir Zarasų rajonų merus ir uždavė jiems klausimą, kaip miestas keičiasi ir ką daro, kad kurorto svajonė vieną dieną taptų realybe.
Anykščiai ir Zarasai - kuris miestas vertesnis kurorto statuso?
© DELFI montažas

Daug save rodo

Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis DELFI tikino, kad miestas daro viską, kad tik pasiektų kurorto statusą. Jau sudaryta darbo grupė, kuri aiškinsis, ką miestas turi padaryti, kaip pagerinti savo infrastruktūrą, kad ši miesto svajonė vieną dieną taptų realybe.

„Dabar turime kurortinės teritorijos statusą, bet jis grynai sutampa su miesto riba, kai ji baigiasi, toliau eina kaimo teritorija ir prasideda Anykščių rajonas. Kad gautume kurorto statusą, yra daug reikalavimų – turi būti įvairių lygių, įvairių žvaigždučių įvertinimo ir kokybės viešbučių tam tikras skaičius, tam tikrų paslaugų kiekis, keliami kelių, triukšmo, gryno oro reikalavimai ir pan. Kiekvienais metais darome oro užterštumo tyrimus ir labai džiaugiamės, kad pas mus labai gaivus ir grynas oras“, - teigė K. Tubis.

Paklaustas, ką suteikia kurorto statusas, kodėl jo taip norima, meras aiškino, kad tuomet miestas gautų daugiau finansavimo, pavyzdžiui, gatvių tvarkymui ir kitoms reikmėms, taip pat padidėtų turistų srautai.

„Mes ir dabar kaip turizmo centras labai smarkiai eksponuojamės ir save rodome. Jau dabar turistų pas mus atvažiuoja žymiai daugiau. 2013 metais per liepos mėnesį atvažiavo 1578 turistai, registruoti turizmo ir informacijos centre, 2014 metais – 1646, o šiemet 2535 turistai. Matote, koks yra augimas”, - kalbėjo rajono meras.

Kuo labiausiai didžiuojasi Anykščiai

Turistai atvykti į Anykščius viliojami visu kompleksu priemonių – sutvarkytas kairiojo Šventosios upės kranto takas, kuriuo galima ir pasivaikščioti, ir pasivažinėti dviračiais ar riedučiais – takas eina beveik nuo Puntuko iki Niūronyse įsikūrusio Arklio muziejaus. Taip pat netrukus bus atidarytas Medžių lajų takas.

„Man šiek tiek keistas žmonių požiūris. Jeigu keičiama valiuta, žmonės kelias paras laukia prie bankų, o dabar panašiai ir prie Medžių lajų tako – atidarymas rugpjūčio 7 d., o jau prieš dvi savaites edukacinėje programoje buvo tiek užsiregistravusių, kad neliko nė vienos laisvos vietos. Žmonės nori viską pamatyti pirmieji, o juk lajų takas toks pats liks ir po mėnesio“, - juokdamasis pasakojo K. Tubis.

Meras toliau vardija turistus viliojančius objektus, kuriais miestas didžiuojasi – dviejų bokštų bažnyčia, kuri Lietuvoje yra aukščiausia (viename iš bokštų yra įrengta apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria visa miesto panorama), angelų muziejus, vasaros rogučių trasa, o žiemą - slidinėjimo trasa.

„Siūlome kultūrinį ir aktyvų turizmą. Aklio muziejuje galima pajodinėti, vyksta edukacinės programos – duonos kepimas, sviesto mušimas, puodų žiedimas, kalvystė ir pan.“, - pasakojo Anykščių rajono meras.

Norėtume, kad renginiai vyktų ne tik vasarą, bet ir žiemą. Gamyklų nepristatysime, taigi namų darbas būtų renginių miesto veiklą vystyti visus metus. Ir be abejo, miesto įvaizdį, veidą keičia infrastruktūra.
N. Gusevas

Jo teigimu, nėra užsibrėžtas tikslas, kad po trejų ar penkerių metų miestas jau turi būti pasiekęs kurorto statusą, tačiau darbą pradėjusiai darbo grupei yra keliamas uždavinys numatyti priemones, kaip šis tikslas gali būti įgyvendinamas.

„Mes suprantame, kad vien iš turizmo Anykščiai neišgyvens, turi būti ir pramonės zonos, jos jau yra numatytos. Turime vyndarystę, tokius prekinius ženklus kaip „Anykščių vynas“ ir jų „Voruta“. Pagal pardavimus šio vyno paklausa kasmet auga po dešimt procentų. Tai - vietinių uogų ir obuolių vynas, tekę girdėti, kad jis labai patrauklus žmonėms ir pagal kainą, ir pagal skonį. Taip pat turime kvarcinio smėlio gamyklą, didžiulius daržovių šiltnamius, nemažai turime baldų gamybos įmonių. Dabar vėl ateina naujas investuotojas iš Danijos „Baltic sofa“, kuris sukurs 60-70 darbo vietų“, - kalbėjo K.Tubis.

Meras juokauja, kad, subjektyviai vertinant, kovoje dėl kurorto statuso su kitomis kurortinėmis teritorijomis - Ignalina ar Zarasais, Anykščiai jaučiasi pranašesni „Gerbiame mūsų kolegas, kurie turi tokius pačius kurortinės teritorijos statusus, bet patys save vertiname ne visai kritiškai ir atrodome sau esantys šiek tiek priekyje“.

Visuomenėje daug kalbama apie tvarią miestų plėtrą ir tvarų vystymąsi, tai akcentuoja ir Anykščių rajono meras. Anot jo, Anykščiuose net 2000 ha teritorijos priklauso regioniniam parkui, didelė teritorija turi „Natura 2000” statusą, joje tausojamas miškas, vykdoma tvari žemdirbystė.

„Į šį dalyką žiūrime labai reikliai ir atsakingai. Pirmiausiai turime tausoti gamtą, kad ta gamta, kurioje mes gyvename, sukurtų mums jaukią aplinką, kad mes būtume jos dalimi“, - sakė K. Tubis.

Laikas turėti geros kokybės viešbutį

Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas, paklaustas, ar miestas vis dar siekia tapti kurortu, tai patvirtino ir teigė, kad turizmo vystymas yra vienas iš Zarasų prioritetų.

„Negaliu tiksliai atsakyti, kad po trijų ar penkių metų tapsime kurortu, be abejo to siekiame, bet turime pasidaryti ir tam tikrus namų darbus“, - atvirai kalbėjo meras.

Jo teigimu, šiuo metu Zarasų krašte veikia per 60 kaimo turizmo sodybų, kurios teikia kaimo turizmo paslaugas, tačiau vis dar trūksta aukštos kokybės viešbučio.

„Pačiame mieste turime mini motelius, tačiau Zarasams jau laikas turėjo geros kokybės viešbutį, kad būtų nemažiau kaip trijų žvaigždučių. Šiuo metu vystomas vienas projektas Vytauto gatvėje, verslininkai yra nupirkę buvusį kino teatrą „Rūta“, pateiktos paraiškos, kad šioje vietoje atsirastų 60 vietų viešbutis, būtų teikiamos SPA procedūros“, - pasakojo N. Gusevas.

Anot jo, vasarą vandens pramogomis laisvai galima mėgautis ežeruose, kurių Zarasų krašte netrūksta, tačiau štai žiemą, SPA su pirčių kompleksais tikrai galėtų tapti tam atsvara.

„Vasarą mums vandens užtenka, mūsų miestas apsuptas 7 ežerų, o aplink dar per 300. Norime, kad žmonės gautų Zarasuose geras paslaugas ir gerą kokybę. Kalbamės ir su vietos verslininkais, maisto paslaugų tiekėjais, kad jie pasirūpintų maisto produktais, kulinariniu paveldu – turime senas duonos kepimo tradicijas, įvairias edukacines programas“, - toliau vardijo Zarasų rajono meras.

Zarasų pasididžiavimas – kultūros renginiai ir žvejų rojus

Zarasai garsėja kaip renginių miestas. Tai akcentuoja ir N. Gusevas. Jis vardija, kad vasaros metu jų kraštas po savo sparnu priglaudžia net kelis muzikos festivalius - „Galapagus“, „Roko naktis“ ir „Mėnuo juodaragis“. Taip pat, mero teigimu, šešti metai organizuojamas ežerų ralis, kuris pritraukia daug šios sporto šakos mėgėjų iš viso pasaulio.

„Turėsime ir miesto šventę, kuri vyks per Žolines. Pirmą kartą Lietuvoje organizuojamas formulės F2 čempionatas su vandens motociklais. Į šiuos renginius atvažiuoja tiek sporto turistas, tiek ir kultūros“, - Zarasų išskirtinumus vardijo pašnekovas. Jo teigimu, miesto apylinkėze apstu gražių vietų, kur akis paganyti gali gamtos mylėtojas – Stelmužės ąžuolas, Šlyninkos vandens malūnas, apžvalgos žiedas ir pakrančių sutvarkymas.

Gerbiame mūsų kolegas, kurie turi tokius pačius kurortinės teritorijos statusus, bet patys save vertiname ne visai kritiškai ir atrodome sau esantys šiek tiek priekyje.
K. Tubis

Paklaustas, kurioje vietoje kovoje dėl kurorto statuso su kitomis kurortinėmis teritorijomis, jis mato Zarasus, N. Gusevas išliko kuklus ir įvertino konkurentų pranašumus: „Palanga, Druskininkai, Birštonas, Anykščiai, Ignalina, Zarasai yra skirtingi geografiniu požiūriu. Be abejo, Druskininkai ir Palanga turi jūrą, gydyklas, labai susitvarkęs ir Birštonas, o Anykščiai dabar labai stipriai dirba su SPA Vilnius. Gal neesame kaip Zarasų Z raidė pačioje pabaigoje, norėtųsi būti ne paskutiniais, manau, kad vieni turi pliusų vienur, kiti kitur. Neaplenksime Druskininkų ar Palangos, bet yra bendras tikslas, kad visos kurortinės teritorijos pasiūlytų skirtingus dalykus ir kviestų visus atvažiuoti“, - svarstė Zarasų rajono meras. Pašnekovas teigė, kad Zarasus matytų kaip kurortą, kuris galėtų pasiūlyti tris viename – kultūrą, kaimo turizmą ir sportą.

Paklaustas, ko Zarasams dar trūksta, kur reikėtų pasitempti stengiantis išsikovoti taip trokštamą kurorto statusą, pašnekovas teigė, kad mąstoma, kaip kultūrinių renginių pasiūlą užtikrinti visus metus, o ne tik vasarą.

„Norėtume, kad renginiai vyktų ne tik vasarą, bet ir žiemą. Gamyklų nepristatysime, taigi namų darbas būtų renginių miesto veiklą vystyti visus metus. Ir be abejo, miesto įvaizdį, veidą keičia infrastruktūra – turime visi pasitempti, ir gyventojai, ir kaimynai. Teko būti Nidoje, ten pagal galimybes labai gražiai susitvarkę ir patys gyventojai. Reikėtų, kad įvairias paslaugas teiktų ir bendruomenės, ir visi kiti vietiniai gyventojai – to dar šiek tiek trūksta“, - teigė N. Gusevas.

Anot jo, į miestą ateityje didesnius turistų srautus turėtų atvilioti ir jau pradėtas įgyvendinti žvejybos rojaus projektas. Nors galutinis rezultatas bus matomas tik po kokių penkerių metų, tikimasi, kad čia veiklos sau ras ir prisiekę žvejai su žmonomis, šeimos su vaikais, jaunimas.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – užtikrinti tolygią, tvarią ir į skirtumų mažinimą orientuotą regionų plėtrą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (63)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

Lyderį praradęs „Liverpool“ krito nuo Bale'o dublio: vėl Čempionų lygos taurę kėlė „Real“ ekipa (346)

Antro kėlinio viduryje aikštėje pasirodęs Garethas Bale'as po kelių minučių iš savo vietų...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (148)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (144)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Įtakingos Lietuvos didikės istorija: kodėl ją pamilę vyrai atleisdavo net išdavystę (12)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje moterų reikšmė politinėje arenoje vis dar...

Tėvų išmonė beribė: tarp rečiausių vardų Vaidrius, Džema ir Ripsimėja (155)

Tuo metu, kai vieni tėvai vaikams renka vardą iš giminėje esančių ar šalies populiariausiųjų...

Visi žino Kembridžo kunigaikštienę, bet ar esate matę pirmąją Argentinos ponią? politinio pasaulio stiliaus ikona (22)

Kai į Argentinos prezidento postą buvo išrinktas Mauricio Macri , ši pergalė reiškė...

Skanusis Italijos regionas: tik čia paragausite Paskutinės vakarienės sriubos ir teisingiausių makaronų (5)

Tai nepavyko Romos imperijos legionams, užtat tai padarė italų virtuvės karvedžiai. Jie...

Scenos karalienei „Lietuvos balse“ surado pamainą: ateinu suteikti daugiau spalvų ir aistros (15)

Muzikinis TV projektas „Lietuvos balsas“ atsinaujina. Šiemet šou gerbėjai savo ekranuose...

Garsenybės tiesiog apsėstos šios dietos: kodėl neturėtumėte sekti jų pavyzdžiu? (25)

Pastaruoju metu ne viena garsenybė ėmė laikytis vadinamosios ketoninės dietos , kurios pagrindą...