– Grįžote į Kyjivą sulig pirmuoju apšaudymu spalio pradžioje?

– Tiesiog išvakarėse. Mes gyvename miesto centre, ir, atvirai sakau, – buvo labai sunku, nes absoliučiai nesupranti, kas tai, kur tai. Kai karo pradžioje bombardavo Kyjivą, sprogimai aidėjo kas porą minučių, o dabar sprogimai buvo labai garsūs, labai dažni ir labai arti. Nuo jų tiesiogine šio žodžio prasme sudrebėdavo žemė. Po namais, kuriems – penkiasdešimt metų, vibruodavo. Išgyvenę spalio 10-ąją visi bijojome kito pirmadienio.