Ministrų taryboje sovietmečiu dirbęs Petras Navikas: kasmet vargome su Lietuvos planais bei biudžetu

Sovietmečiu kasmet būdavo sudaromas TSRS ekonomikos vystymo planas ir biudžetas, taip pat į TSRS įeinančių respublikų analogiški planai ir biudžetai.Taip, kaip dabar nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje sudaromas valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai. 

Žinoma, yra skirtumų tarp Lietuvos TSR ir nepriklausomos Lietuvos planų, sako pašnekovas. Dabar mūsų valstybė tvirtina tik BVP, tai yra ekonomikos vystymosi prognozę ir jos pagrindu sudaro nacionalinį biudžetą (valstybės + savivaldybių). „Man teko planuoti Lietuvos TSR maisto pramonėje numatytos pagaminti produkcijos kiekį, jos vertę ir pagaminimo kaštus (savikainą), taip pat pridėtinę vertę, kuri yra biudžeto pajamų pagrindas. Teko daug kartų minėtų kaštų sumą ginti TSRS plano komitete. Tačiau taip ir nežinau, kokia sukurtos vertės dalis patekdavo į sovietinės Lietuvos biudžetą, ar pakakdavo padengti išlaidas, ar kokia dalis patekdavo į TSRS biudžeto pajamų aruodą? Viena aišku: sąjunginio pavaldumo įmonėse sukurtos produkcijos vertė, jos gamybos kaštai ir pridėtinė vertė neįeidavo į Respublikos planus ir biudžetą. Finansų ministerija planavo Respublikos biudžeto pajamas ir išlaidas. Liaudies ūkio planas ir biudžetas buvo svarstomi ir tvirtinami Ministrų taryboje ir Aukščiausioje taryboje. Diskusijų beveik nebūdavo, išskyrus dėl gamybos ir paslaugų apimties“, – sako P. Navikas.