11 metų sūnų ir 4-erių dukrą auginantis daugkartinis Lietuvos vienviečių ir dviviečių baidarių irklavimo čempionas, Europos ir pasaulio čempionatų bei ketverių olimpinių žaidynių dalyvis sako pats mankštos svarbą geriausiai įvertino baigęs sportininko karjerą. Užtat dabar jis stengiasi vaikams sveikos gyvensenos principus diegti nuo mažens.

Dažnai vaikai ir paaugliai juda žaisdami, tačiau, anot E. Balčiūno, šiuolaikinėje visuomenėje jaunimo mėgstamos veiklos tampa vis labiau pasyvios. Apie vaikų fizinio aktyvumo ir mankštos svarbą E. Balčiūnas pasakoja šiame interviu.

- Kokiame amžiuje vaikui reiktų pradėti mankštintis?

- Mankšta aktuali jau nuo gimimo. Kūdikius turi mankštinti tėvai, o paaugę vaikai, prižiūrimi suaugusiųjų, gali judėti ir mankštintis patys. Savo sūnų ir dukrą pats mankštinau nuo mažens, skatinu juos judėti ir dabar.

- Papasakokite plačiau. Kaip ugdote atžaloms įprotį mankštintis?

- Su vaikais nuolat einame pasivaikščioti. Dažnai su sūnumi nueiname į žaidimų aikštelę, paraginu jį pasikarstyti ant skersinio. Dukros žaidimų aikštelėje taip pat nepalieku likimo valiai – nuolat raginu padaryti vieną ar kitą pratimą, kur nors užlipti ar pakabėti.

Be to, mūsų šeimoje ribojamas laikas prie kompiuterio. Stengiamės vaikams diegti supratimą, kad fizinis aktyvumas yra neatsiejama kiekvienos dienos dalis. Manau, kad būtent dėl aktyvaus laisvalaikio mano vaikai yra stipresni, geresnė ir jų imuninė sistema. Nors, žinoma, kartais bakterijos neaplenkia ir jų.

- Akivaizdu, kad turite daug patirties. Tad patarkite kitiems tėvams: kaip turėtų pradėti mankštintis jų vaikai ir kaip turi keistis mankšta vaikams augant?

- Mankštintis reikia pradėti nuo paprastų judesių – ėjimo, pasilenkimų, pasisukimų ir panašiai. Vaikams augant, mankšta turi darytis sudėtingesnė, gali atsirasti pratimai su suoliukais, judesiai ant nestabilių platformų su papildomais įrankiais, kamuoliais ir t.t. Sportuoti galima naudojant lazdas, gumas ar TRX diržų sistemas, leidžiančias atlikti įvairius jėgos pratimus.

Labai svarbus ir pačių tėvų kasdien rodomas pavyzdys. Tėvai turėtų patys judėti ir įtraukti į aktyvų gyvenimą savo vaikus pasiimdami juos pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiu.

- O koks ugdymo įstaigų vaidmuo skiepijant sveikos gyvensenos įpročius vaikui?

- Žinoma, tokius įpročius vaikui įdiegti gali ne tik tėvai, bet ir mokykla – tiek per kūno kultūros pamokas, tiek per užklasinę sportinę veiklą. Tačiau tėvai bet kokiu atveju turėtų domėtis, kaip kūno kultūros pamokose sekasi vaikams, ką jie ten veikia, ar pakankamai mankštinasi.

Rugsėjo pabaigoje visoje Lietuvoje vyks „Judėjimo savaitė“ – renginys, skirtas atkreipti vaikų ir tėvų dėmesį į sveiką gyvenseną. Šios savaitės metu vyks mankštos ir bėgimai stadionuose, aikštynuose, parkuose ir kitose Lietuvos miestų ir rajonų vietose. Norėčiau pakviesti tėvus paskatinti savo vaikus dalyvauti šiame renginyje ir patiems ateiti jų palaikyti.

- Apie kokias rizikas turėtų susimąstyti fiziškai neaktyvūs žmonės?

- Fiziškai neaktyvus žmogus tampa nerangus, gali sutrikti jo sveikata, blogėja bendra savijauta. Be to, tokio asmens judesiai tampa riboti, dažnai auga kūno svoris. Todėl vėl noriu grįžti prie „Judėjimo savaitės“– tėvai neturi manyti, kad tokie projektai yra skirti tik vaikams, o jiems tereikia ateiti pasižiūrėti. Tėvai turėtų aktyviai įsitraukti ir judėti kartu su vaikais.

Prisipažinsiu: pats mankštinimosi svarbą suvokiau tik baigęs aktyviai sportuoti. Kol profesionaliai sportavau, papildomai mankštintis nereikėjo, bet pradėjęs gyventi pasyviau supratau, kad tik reguliari mankšta padeda organizmui normaliai funkcionuoti. Fiziškai aktyvūs žmonės yra stipresni ir sveikesni. Tam, kad gerai jaustumeisi, nebūtina sportuoti profesionaliai.