Studentai nori ironiškai, parodijos pagrindu parodyti, kaip atrodo žmogus, besąlygiškai priklausantis nuo televizijoje skelbiamos informacijos. Rengiamais vaidinimais bus siekiama kritiškai pažvelgti būtent į tą žmogų, kurio nuomonė, požiūris, pasaulėžiūra yra stipriai ar net visapusiškai konstruojama žiniasklaidos priemonių.
Su gausiomis žiniasklaidos pateikiamomis naujienomis, įvairia reklama susiduriama kone kasdien, todėl nenuostabu, kad šie reiškiniai daro tam tikrą įtaką žmogui. Tos įtakos mastas gali varijuoti priklausomai nuo to, kiek kritiškai ir kiek besąlygiškai žmogus priima informaciją iš šalies. Deja, neretai yra pasikliaujama vos vienu naujienų šaltiniu ir jo skleidžiamos žinios priimamos kaip būtinai teisingos ir patikimos.
Tas pats galioja reklamai, kuri sėkmingai veikia kritiškumo stokojančio žmogaus mąstymą ir sukuria iliuziją, kad būtent reklamuojamas produktas ar paslauga yra neabejotinai geriausias pasirinkimas. Negana to, dauguma tyrinėtojų vieningai sutinka su nuomone, kad stereotipus (taip pat ir lyties) galima sėkmingai „įbrukti” visuomenei per masines komunikacijos priemones, turint omenyje tai, kad stereotipai yra kasdienio gyvenimo dalis, o ne medijos kūriniai.
Lyčių stereotipai įvairiais pavidalais varijuoja ir reklamoje, kaip supaprastinta, suprimityvinta ir schematizuota nuomonė apie lytis. Kaip itin kondensuotas komunikacijos aktas, reklama dažnai pasitelkia stereotipus, kuo universalesnius motyvus ir vertybes, tikslingai siekdama kolektyvinės pasąmonės įvaizdžiais apeliuoti į kuo platesnę vartotojų auditoriją ir pasiekti tikslą – gauti vietą mūsų sąmonėje.
Antra vertus, reklama nebūtinai atspindi „tikrovę“. Kartais reklamoje vyrauja ir žaidybinis, groteskiškas, parodijinis elementas. Reklamos diskurse vyksta savotiškas žaidimas visuomeninėmis stereotipinėmis reikšmėmis, varijavimas ir manipuliavimas bendra visos bendruomenės patirtimi ir jausmais.
Dažnai žmogui to užtenka ir jis gavęs atitinkamą informaciją iš reklamos ja besąlygiškai patiki ir vengia savarankiškai pasidomėti nereklamuojamomis alternatyvomis. Tokia savarankiško, kritiško mąstymo stoka žmoguje leidžia jį atitinkamomis naujienomis, reklama sukonstruoti būtent tokį, koks jis reikalingas kaip vartotojas ar pilietis, diktuoti tam tikrus poreikius, kurie įprastai nepasireikštų, jei ne žiniasklaidos, reklamos įtaka.
Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto studentai maloniai Jus kviečia, didelius ir mažus, apsilankyti šioje akcijoje.