aA
Esu abiturientė, todėl šis klausimas man tikrai aktualus. Tik nemanykit, kad bijau patekti tarp tų neišlaikiusių. Tikrai ne. Matematika man patinka ir ją moku. Be to, jei pasiseks, tikiuosi net patekti tarp šimtukininkų.
Mokinė išsakė savo nuomonę.
Mokinė išsakė savo nuomonę.
© Shutterstock

Atrodytų, nėra ko jaudintis – egzaminą išlaikysiu ir gausiu gerą įvertinimą. Tačiau manau, kad šiuo metu prastai jaučiasi ne tik tie, kurie balansuoja ant VE išlaikymo ribos, bet ir gerai besimokantys ir motyvuoti. Būtent apie gerai besimokančių motyvaciją ir norėčiau pakalbėti. Tiksliau, apie jos nebuvimą.

Visi tikriausiai sutiks, jog tobulėti, įgyti naujų žinių turėtų visi moksleiviai kiekvienais mokslo metais: ir tie, kuriems matematika sekasi sunkiai, ir tie, kuriems bendrasis matematikos kursas nekelia problemų.

Sakysit, kam jau kam, bet gerai besimokantiems moksleiviams sudarytos visos sąlygos: organizuojamos mokyklų, miesto, Lietuvos ir net tarptautinės olimpiados, konkursai, vyksta ir užklasinė veikla. Net buvo svarstoma, o gal jau ir nuspręsta geriausiai pasirodžiusius apdovanoti rimtomis piniginėmis premijomis. Atrodytų, reikia tik noro.

Deja, kaip rodo mano patirtis, vien noro nepakanka, o mokytojai ir administratoriai, atrodytų, daro viską, kad tik sumažintų motyvaciją mokytis.

Su karčia tikrove susidūriau dar 8 klasėje: net sau, o tikriausiai ir mokytojai, netikėtai mokyklos fizikos olimpiadoje užėmiau pirmąją vietą. Aišku, džiaugiausi, tikėjausi gerai pasirodyti ir miesto olimpiadoje, ruošiausi, sprendžiau uždavinius.

Laikas ėjo, bet niekas manęs ten nekvietė. Kai sužinojau, kad olimpiada jau praėjo, paklausiau mokytojos, kodėl ji manęs neužrašė. Atsakymas buvo toks: „Nemaniau, kad tu norėjai ten dalyvauti.“

Turbūt nenustebsit, jei parašysiu, kad tai ne itin motyvavo toliau tobulėti fizikoje, juolab stojant į Vilniaus licėjų kaip tik pritrūko vieno balo, kurį galbūt būčiau gavusi toje miesto olimpiadoje.

Nors, kaip minėjau, nepatekau į Vilniaus licėjų, įstojau į kitą prestižinę Vilniaus gimnaziją. Ypač pasisekė su matematikos mokytoja – ji ne tik įdomiai vesdavo matematikos pamokas, bet ir visokeriopai skatindavo dalyvauti matematikos olimpiadose ir konkursuose.

Rezultatų nereikėjo ilgai laukti: patekau į 2019 metų Vilniaus miesto matematikos olimpiadą, kurioje gavau pagyrimo raštą, VU MIF matematikos olimpiadoje užėmiau trečią vietą ir patekau Lietuvos moksleivių matematikos olimpiados (LMMO) respublikinį etapą.

Ten taip pat sekėsi neblogai: užėmiau antrą vietą ir patekau į atranką dalyvauti tarptautinėse olimpiadose (Pasaulinę (IMO) ir Vidurio Europos (MEMO) olimpiadas). Deja, atrankoje nepasisekė, nes joje buvo pateikti man dar tuo metu nematyti tarptautinio lygio uždaviniai, o laiko pasiruošti turėjau tik dvi savaites.

Nemaloniai nustebino ir tai, kad pirmiausia buvo atrenkami dalyviai ir tik po to jau tie atrinktieji buvo mokomi spręsti tarptautinių olimpiadų uždavinius. Juk logiškiau būtų prieš atranką bent kažkiek pakonsultuoti visus atrankos dalyvius ir tik po to tikrinti jų gebėjimus. Na, bet dėl to labai nenuliūdau ir nusprendžiau savarankiškai ruoštis, tikėdamasi kitais metais vėl patekti ne tik į atranką, bet ir į MEMO ar net IMO.

Visus metus daug ir sąžiningai dirbau, išmokau spręsti daugybę sudėtingų matematikos uždavinių, 2020 metais Vilniaus miesto matematikos olimpiadoje užėmiau antrą vietą ir tikėjausi ne tik gerai pasirodyti Lietuvos mokinių matematikos olimpiados respublikiniame etape, bet ir patekti į kurią nors tarptautinę matematikos olimpiadą.

Deja, nemalonios naujienos prasidėjo dar rudenį. Pirmiausia, iš mokyklos išėjo mano matematikos mokytoja (spėju, jog gimnazijos administracijai nėra itin svarbūs mokinių pasiekimai, kad nesugeba išlaikyti ne kartą metų mokytoja išrinktos matematikės) ir beveik iškart paaiškėjo, jog ne kiekvienas mokytojas savo mokinius gali užrašyti į visus Lietuvoje vykstančius matematikos renginius.

Pasirodo, jog dažnai yra limitai, kur ir kiek mokinių gali dalyvauti, o konkrečių atrankos kriterijų nėra, todėl tai, kas dalyvaus, pradeda priklausyti nuo to, kurioje gimnazijoje moksleivis mokosi, ir kas yra jo mokytojas.

Maža to, 2020 metų pradžioje dėl visiems suprantamų priežasčių net ir tie matematikos konkursai, į kuriuos buvau užregistruota, vienas po kito buvo atšaukiami.

Viso šio proceso kulminacija buvo Švietimo ministro įsakymas visiškai atšaukti LMMO respublikinį etapą.

Pamažu susitaikiau su mintimi, jog šiais metais savo sugebėjimų negalėsiu parodyti nei atrankoje, nei tarptautinėse olimpiadose, tačiau netikėtai televizijos reportažo metu apie Valstybinio matematikos egzamino rezultatus pamačiau laimingus abiturientus, jau atrinktus dalyvauti MEMO ir IMO.

Pasirodo, šių olimpiadų dalyviai 2020 metais buvo atrinkti remiantis praėjusiais metais vykusių atrankų rezultatais, t.y. naujų atrankų net nebuvo, o tose olimpiadose vėl dalyvaus tie patys, kurie ten dalyvavo pernai. O juk tarp jų buvo ir tokių, kurie tose tarptautinėse olimpiadose surinko vos kelis taškus.

Niekaip kitaip, kaip pasityčiojimu iš sąžiningai besiruošiusių olimpiadoms moksleivių tokios atrankos negaliu pavadinti. Lyg organizatoriai nesuprastų, kad ir kiti moksleiviai ruošėsi ir atrankoms, ir tarptautinėms olimpiadoms, o jų gebėjimų lygis per metus stipriai pakito.

Tai juk tas pats, kaip į būsimas 2021 metų Tokijo olimpines žaidynes kviesti išimtinai tik 2016 metais Rio de Žaneiro olimpiadoje dalyvavusius sportininkus. Juo labiau kad ir IMO, ir MEMO bus organizuojamos nuotoliniu būdu. Tai kodėl ir LMMO, ir atrankos į tarptautines olimpiadas nebuvo galima organizuoti taip pat? Juk tiek daug gražių žodžių girdėjome apie nuotolinio mokymo privalumus.

Ko gero, Švietimo ministerija ir šių olimpiadų organizatoriai jau greitai pradės girtis, kad ir šiemet Lietuva sugebėjo nusiųsti savo atstovus į šiuos tarptautinius renginius, gal kas nors užims ir prizinių vietų. Tačiau ar tai nebus tik dalyvavimo olimpiadose parodija, niekaip neskatinanti didelės dalies gabių mokinių gilintis į matematiką?

Nemanau, kad esu vienintelė šitaip nuskriausta, tikriausiai ir kiti moksleiviai ruošėsi šioms olimpiadoms ir galiausiai liko nieko nepešę. Tai tikrai nemotyvuoja nei jų, nei kitų moksleivių gilintis į matematiką ir kitus mokslus.

Juk moksleiviai daug bendrauja tarpusavyje, todėl puikiai supranta: jei Lietuvoje toks požiūris į gerai besimokančius moksleivius, tai jis negali būti geresnis ir prasčiau matematiką besimokančių bei mokytojų atžvilgiu. Ir visos tos gražios ministro ir ministerijos atstovų kalbos apie metodikas, tobulinimą, programų keitimą ir panašius dalykus yra tik tušti žodžiai.

Vienintelis dalykas, ką tikrai sugebėjo padaryti Švietimo ministerija, buvo tik niekam nereikalingas mokslo metų prailginimas, kurio „efektyvumą“ ir rodo šių metų valstybinio matematikos egzamino rezultatai.

***

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro atstovai dėkojo moksleivei už laišką ir paaiškino olimpiadų atrankos ir organizavimo sąlygas.

„Dėkojame už išsamų laišką. Apgailestaujame, kad šiai gabiai ir stropiai mokinei teko patirti nusivylimą dėl matematikos ir fizikos olimpiadų atrankos. Tačiau šis abiturientės įdirbis, geras matematikos ir fizikos mokėjimas tikrai nenueis veltui, tikimės, kad pasiseks puikiai išlaikyti egzaminus, pasirinkti patinkančias studijas ir profesiją.

Paaiškiname matematikos ir fizikos olimpiadų atrankos ir organizavimo sąlygas. Lietuvos mokinių matematikos olimpiados sąlygas tvirtina Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktorius. Centras organizuoja mokinių matematikos olimpiados šalies etapą.

Centro direktoriaus įsakymu tvirtinamos olimpiados šalies etapo organizavimo ir vertinimo komisijos. Ši komisija rengia uždavinių sąlygas, tikrina ir įvertina dalyvių darbus, nustato olimpiados laimėtojus ir kt. Centras informuoja švietimo įstaigas, kokie mokiniai kviečiami į šalies olimpiadą.

Mokyklos etapą organizuoja ir visus organizavimo darbus vykdo konkrečios mokyklos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija. Rajono ar miesto etapas rengiamas kiekviename rajone ar mieste.

Jame dalyvauja mokiniai, laimėję mokyklos etape. Rajono (miesto) etapą organizuoja rajono įstaigų vadovų įsakymu sudaryta olimpiados rajono (miesto) etapo organizavimo komisija.

Ši komisija parengia užduotis, nustato sprendimų vertinimo kriterijus, vertina mokinių darbus ir atrenka laimėtojus. Centras jau daugiau nei penkerius metus, daugelio rajonų prašymu, pasiūlo rajono (miesto) etapui užduotis, tačiau galutinį sprendimą, ar pasinaudoti šiomis rekomendacijomis, priima rajono (miesto) organizavimo komisija.

Į matematikos olimpiados šalies etapą kviečiami miesto, rajono olimpiados laimėtojai, olimpiados sąlygose nustatyti jų skaičiai, kiek gali būti iš miesto ar rajono, pvz., iš Alytaus, Birštono, Marijampolės, Palangos, Visagino miestų – po 1 mokinį; iš Vilniaus miesto – 4, iš Kauno ir Klaipėdos miestų – po 3 ir kt.

Teisė iš karto dalyvauti šalies etape suteikiama praėjusių metų olimpiados 1–3 vietų laimėtojams. Taip pat vietų skiriama ir keliuose matematikos konkursuose, nurodytuose renginio sąlygose, geriausiai pasirodžiusiems mokiniams.

Visus mokinių sąrašus, remiantis sąlygomis, iš organizatorių (rajonų specialistų bei konkursų organizatorių) centras gauna raštu – rajonų specialistai registruoja mokinius, konkursų organizatoriai siunčia patvirtintus vertinimo komisijų geriausiųjų sąrašus. Taip suformuojamas galutinis šalies olimpiadoje dalyvausiančių mokinių sąrašas ir jis patvirtinamas centro direktoriaus.

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro sudaryta vertinimo komisija atrenka mokinius į Tarptautinę matematikos (International Mathematical Olympiad, IMO) ir Vidurio Europos matematikos olimpiadas (Middle European Mathematical Olympiad, MEMO).

Atrankos į IMO ir MEMO stovyklas kviečiami dalyvauti mokiniai iš šalies olimpiados dalyvių geriausiųjų sąrašo, tačiau gali būti kviečiami ir kiti mokiniai, atsižvelgiant į jų pasiekimus praėjusiose matematikos olimpiadose. Į IMO komandą tiesiogiai (nepriklausomai nuo atrankos rezultatų) patenka tie mokiniai, kurie praėjusiais metais IMO laimėjo prizines vietas, bei praėjusių metų IMO dalyviai, Lietuvos mokinių olimpiadoje surinkę maksimalų taškų skaičių.

Šiais metai olimpiados ir kiti renginiai kelis kartus buvo nukeldinėjami, tikintis, kad grėsmių sveikatai nebeliks. Deja, „gyvo“ renginio teko atsisakyti. Ir matematikos olimpiada buvo nukelta į kitus metus kaip ir dauguma kitų.

Buvo svarstyta ir galimybė organizuoti nuotolinę olimpiadą. Tačiau tokiam renginiui būtų reikalingos visiškai kitokios sąlygos nei patvirtintos dabartinės.

Nuotolinei olimpiadai būtų ypač svarbu numatyti ir užtikrinti uždavinių atlikimo skaidrumą, nes mokiniai negali naudotis jokia pašaline kitų žmonių pagalba, informacijos šaltiniais, kalkuliatoriais. Taip pat būtų ir visiškai kitokia mokinių atranka į šalies etapą, orientuojantis į mažesnį dalyvių skaičių (paprastai šalies etape dalyvauja apie 130 mokinių).

Kadangi olimpiada buvo nukelta į kitus metus, o būtent jos rezultatais remiantis maždaug 25–26 atrankos dalyviai kasmet kviečiami į atranką, tai, neįvykus šalies olimpiadai, nevyko ir atranka. Neįvykus minėtiems renginiams, dalyviai į IMO (Tarptautinę matematikos olimpiadą) ir MEMO (Vidurio Europos matematikos olimpiadą) buvo atrinkti remiantis 2019 metais vykusių atrankų rezultatais“, – paaiškino ministerijos atstovai.

Turite daugiau informacijos šia tema?
O gal norite pareikšti savo nuomonę?
Pasidalinkite ja su DELFI skaitytojais
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
4.4800

Lietuvio nuotykiai Europoje: „fanaras“ po akim išgąsdino aplinkinius – vieni šokinėjo aplink, kiti net kvietė į vaišes (6)

Viskam savas laikas. Laikas atostogauti, skiepytis, švęsti, dirbti ir net į akį gauti. Nutaikiau...

Karštą vasaros romaną ir bučinius prie ežero prisimena net ištekėjusi už kito: visi turime tą vienintelį žmogų (15)

Ir visgi jaunystės meilė pati saldžiausia ir įsimintiniausia. Vasarą man tie prisiminimai dar...

Išgirdus, ką pažįstama kalba prie mano vaikino, pasidarė bloga: taip elgdamosis atrodot kaip mazgotės (57)

Kartais pasakymas, kad, sustok, pasauli, noriu išlipti, įgauna kita prasmę. Kartais tam tikras...

Suorganizavo dukrai įsimintiniausią vestuvių šventę: tai buvo svajonių savaitė (16)

Tai buvo svajonių savaitė. Savaitė, praleista kartu su brangiausiais žmonėmis, atvykusiais iš...

Pabėgėlių srautus prie Prancūzijos ir Anglijos sienų matęs vyras perspėja: jokios sienos Lietuvoje jų nesustabdys (91)

Mus vis puola. Na, ką padarysi, kad esame Europos centre ir dažnai tampame, liaudiškai pasakius,...

Top naujienos

Vaidas Mikaitis | D+

Rasistiniais išpuoliais garsėjančioje šalyje lietuviams prireikė apsaugos: čia pirma gausi peilį į šoną ir tik tada bus aiškinamasi, ką turi (1)

Rašau, būdavo tekstus apie keliones kaimyninėse šalyse, džiaugiuosi, kad žmonės skaito ir iš...

Jogintė Užusienytė | D+

Šešiasdešimtmetę apstulbino per pirmąjį pasimatymą nuskambėjęs pasiūlymas: ar aš senamadiška?

Pirmasis pasimatymas iš dalies gali priminti pokalbį dėl darbo. Jis yra neatsiejama besimezgančių...

Žinomai menininkei – nemalonumai dėl agresyvaus vilkogaudžio (66)

Baro „Keulė Rūke“ bendraturčio Dominyko Českausko buvusi sutuoktinė Rūta Jankauskaitė ,...

Klaipėdos rajone verslą kuriantys Agnė ir Raimondas: daugelis konditerių desertus kepa, o mes priešingai (7)

Klaipėdos priemiestyje, Slengiuose, kur intensyviai auga gyvenvietė, noriai būstą įsigyja...

Žaidynių karštį prisijaukinęs buriuotojas pasigenda vėjo – gal padės taifūno bučinys specialiai Delfi iš Tokijo

Nuostabiu kraštovaizdžiu garsėjančioje Enošimos saloje sekmadienį savo pasirodymą Tokijo...

Vos 24 minučių skrydis virto tikru košmaru: galvas kraipo net ekspertai (65)

Bėdos prasidėjo praėjus kelioms minutėms po to, kai krovininis lėktuvas „ Boeing 737 “,...

Modesta Meškė | D+

Profesorius Eugenijus Skerstonas išaiškino vyrams, kaip reikėtų vilkėti šortus: sužinoję šias taisykles niekada nesuklysite (3)

Šiltuoju metų laiku pasirinkus vilkėti šortus ne vienam vyrui kyla dilema – kokio silueto ir...

Marso krateryje – ypatingas radinys molio nuosėdose: aptiko vietą, kur galėjo egzistuoti gyvybė (24)

Naujas NASA tyrimas parodė, kad ankstesnės gyvybės Marse pėdsakai kai kuriose planetos vietose...

Sveiki atvykę į 2035-ųjų Europą: elektriniai taksi ir vandenilio katilai (1)

Penkios vakaro, 2035 m. liepa, penktadienis. Jūs važiuojate namo iš darbo savo elektromobiliu....

Migrantų šeimoms – geros žinios iš teismų: jiems bus neribojama laisvė (911)

Lietuvoje dar tik formuojasi praktika, kaip elgtis su į Lietuvą atklydusiais migrantais. Pirmosios...