Be abejo, ginklų visada trūks, bet be JAV ir Europos pagalbos Ukrainai jau būtų buvę žymiai blogiau. Taip pat turime nepamiršti, kad jei ne Amerika ir NATO, tai Lietuva ir kitos Baltijos šalys būtų užpultos anksčiau nei Ukraina. Tad burbėdami ant Vakarų, neperlenkime lazdos, nes jei liksime vieni, iš karto iš baimės nutilsime.
Ukrainai neįmanoma laimėti karo net su geriausiais Vakarų ginklais, jei vieni be poilsio kausis fronte, o kiti – sportuos šiltuose užnugario salėse ir vakarieniaus brangiose Kyjivo restoranuose. Šizofrenija karo metu turi baigtis: visi dirba frontui (vieni tiesiogiai kariauja, kiti – padeda užnugaryje), tačiau neturi būti tų, kurie vengia darbo šalies gynybai. Ukrainos kariai skundžiasi, kad fronte sunkoka 50–mečiui, jis greičiau uždūsta, pavargsta, turi ligų. Tačiau politikai žaidžia savo žaidimus ir vengia priimti sprendimą dėl pervargusių fronte karių pakeitimo jaunesniais, nors armija to prašo. Taip galima prisižaisti ir iki liūdnų padarinių. O tada, ką? – Vėl kaltins tik Vakarus, kad laiku nepateikė povandeninių laivų ir lėktuvnešių, ir tylės, jog fronte trūksta karių, nors potencialas žmonių yra didelis.
O kodėl vis dar stovi okupuoto Krymo tiltas.
Ukraina šiandien turi visas galimybes, visas reikalingas priemones sunaikinti diktatoriaus putino ypač jautrų „kūdikį“ – Krymo tiltą, reikia tik politinės drąsos. Krymo tilto sunaikinimas – ne tik būtų maksimaliai moralinis smūgis Maskvai, bet ir turėtų ypač didelės karinės reikšmės, nes tiltas intensyviai naudojamas rusų kariuomenės poreikiams. Tilto sunaikinimas pakeltų ukrainiečių tautos karinę dvasią po užstrigusio kontrpuolimo bei paskatintų JAV ir Europą dar labiau remti Ukrainos kovą, nes būtų aptildyti pesimistų balsai. Krymo tilto nesunaikinimas sukeltų negerų minčių, kad rusų šantažas veikia, o rusų penktoji kolona turi įtakos kai kuriems kariniams ir politiniams sprendimams. Kol kas Krymo tiltas yra tik laikas nuo laiko apdaužomas. Tilto visiškas sunaikinimas taptų Ukrainos persilaužimo į pergalę svarbiausiu momentu. Tačiau, kad tiltas būtų sunaikintas reikia ypatingos drąsos ir neužkibti ant Maskvos klastingo kabliuko – jūs nenaikinate Krymo tilto, mes nebombarduojame tam tikrų jūsų objektų.
Legendinis Azovo lyderis pasakė ukrainiečiams: laikas apsispręsti, ar jūs ginkluotosiose pajėgose, ar šiltame užnugaryje. Denisas „Redis“ Prokopenko sukritikavo tuos, kurie galvoja, kad viskas savaime pasibaigs ir bando karo pabaigos išlaukti užsienyje arba patikimame užnugaryje. Jis kviečia visus stoti į šalies gynybą, nekalbėti apie taikos derybas, nes rusai visada puls ir visada apgaus.
Šį karą laimės tas, kas daugiau mobilizuos pėstininkų. Jokie Vakarų ginklai nepadės (kaip nepadėjo Afganistano vyriausybės kariuomenei, kurią sutriuškino prastai ginkluotas Talibanas), jei fronte trūks eilinių kareivių. Tačiau niekas nenori būti pėstininku, nes tai didžiausia rizika žūti. Geriau būti artileristu, dronų operatoriumi, nei pėstininku. Bet be pėstininkų neįmanoma deokupuoti savų žemių. Ukrainiečių kariai sako, kad šiuo metu fronte ypač trūksta eilinių kovotojų. Todėl Ukrainos karinė vadovybė ir prašo prezidento Zelenskio mobilizuoti bent 500 tūkst. naujų karių. Zelenskis delsia ir teigia, kad jam trūksta argumentų šiuo klausimu. Jis nenori būti nepopuliarus tarp savo rinkėjų – jaunimo, nes fronte šiuo metu ukrainiečių karių amžiaus vidurkis apie 45-47 metai. Tačiau su „senukais“ šio karo, kaip ir Olimpinių žaidynių, nelaimėsi. Vyresnis karys turi daugiau ligų, mažesnį greitį, greičiau uždūsta. Visais laikais visuose karuose kariuomenės pagrindą sudarė jaunimas. Plika akimi matyti, jog būtina net ne 500 tūkst., o kelis milijonus mobilizuoti. Delsimas gali lemti pralaimėjimą, jei okupantai rusai sugalvos įvykdyti savo milijoninę mobilizaciją.
Tik visuotinė mobilizacija ir karinė išmonė gali lemti pergalę. Primityvus užsiciklinimas tik ties Vakarų ginklais, nuveda nuo esminės problemos – karių ir karinės išmonės trūkumo. Be abejo, Vakarų ginklai – būtina sąlyga laimėti, bet tik sąlyga. O pergalės laidas – tai visos tautos pakilimas į kovą ir karinė išmonė, ne vadovėliniai, o originalūs sprendimai. Laiko lieka labai nedaug. Ukrainai reikia rasti savo Manerheimą.
