Šiais metais Vilniaus rajono savivaldybės egzaminų centruose brandos egzaminus iš viso laikė 591 abiturientas.
Daugiausiai abiturientų rinkosi laikyti lietuvių kalbos ir literatūros (334), užsienio kalbos (rusų) (314), užsienio kalbos (anglų) (295) bei matematikos (278) valstybinius brandos egzaminus.
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą šiemet išlaikė daugiau mokinių nei ankstesniais metais (2023 m. – 87,43 proc., 2022 m. – 86,16 proc., 2021 m. – 80,47 proc.). Tačiau, taip, šių metų rezultatas 5 proc. nusileidžia bendram šalies išlaukusiųjų vidurkiui (92,93 proc.). Neramina tendencija, kad daug rajono mokinių renkasi laikyti ne valstybinį, o mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą (apie 43 proc. abiturientų). O Lietuvoje lietuvių kalbos mokyklinį egzaminą laiko apie 30 proc. kandidatų.
Turime suprasti, kad lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklų mokiniams nėra gimtoji, o išmoktoji kalba. Mokiniai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, negali vienodai įvaldyti kalbos kaip tie, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji. Vaikai į mokyklas ateina turėdami skirtingą žinių bagažą. Kai kurie neturi jokių lietuvių kalbos pagrindų. Lietuvių ugdomąja kalba besimokantis mokinys visų dalykų mokosi gimtąja lietuvių kalba ir bendrauja savo kalbinėje aplinkoje nuo mažų dienų, o tautinių mažumų mokyklos mokinys mokomųjų dalykų mokosi savo gimtąja kalba ir yra iš kitos kalbinės aplinkos. Todėl visi rajono vaikai turi gauti pakankamą ugdymo pagalbą.
Užsienio kalbos (rusų) valstybinį brandos egzaminą išlaikė 99,68 proc. laikiusiųjų rajono abiturientų, užsienio kalbos (anglų) – 97,29 proc. Vilniaus rajono užsienio kalbos (rusų) valstybinio brandos egzamino rezultatų vidurkis yra tolygus šalies vidurkiui (savivaldybėje išlaikė – 74,75 proc., šalyje – 74,34 proc. abiturientų). Iš minėtų užsienio kalbų valstybinių brandos egzaminų net 44 Vilniaus rajono kandidatai pelnė maksimalius įvertinimus.
Istorijos egzaminą laikyti pasirinko 127 kandidatai. Šio egzamino neišlaikė tik vienas mokinys. Tai reiškia, kad šį egzaminą rajone išlaikė net 99,21 proc. kandidatų (šalies mastu šį egzaminą išlaikė mažiau – 97,64 proc. kandidatų). Galime pasidžiaugti, kad mūsų rajono abiturientų egzamino rezultatų vidurkis yra aukštesnis už šalies vidurkį (savivaldybėje siekia 42,71, šalyje – 41,54 balo).
Vilniaus rajone pagausėjo laikančiųjų geografijos egzaminą. Šiemet jį laikė 58 kandidatai (2022 m. buvo 41 abiturientas). Geografijos egzaminą išlaikė 96,54 proc. kandidatų (praeitais metais išlaukusiųjų buvo 95,12 proc.). Visoje šalyje išlaukusiųjų skaičius siekia 98,61 proc.
Vis dėlto labiausiai neramina tiksliųjų dalykų egzaminų rezultatai. Šiemet, lyginant su praeitais metais, rajono abiturientams geriau sekėsi laikyti matematikos egzaminą (išlaikė 79,5 proc., o 2022 metais išlaikiusiųjų skaičius siekė vos 60,14 proc.). O vienas Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos abiturientas iš matematikos brandos egzamino pelnė maksimalų – šimto balų – įvertinimą. Tačiau kalbant nacionaliniu mastu rajone neišlaukusiųjų vidurkis yra didesnis (20,5 proc.) nei šalies (15,42 proc.).
Vilniaus rajono abiturientams prasčiau sekėsi laikyti ir informacinių technologijų egzaminą. Jį laikė 50 kandidatų ir 70 proc. išlaikė (praeitais metais išlaikė 73,91 proc.). Šalyje išlaukusiųjų skaičius siekia 90,7 proc.
Fizikos egzaminą laikyti pasirinko 24 rajono abiturientai, neišlaikė vos vienas mokinys. Tai sudaro 4,17 proc. neišlaukusiųjų (šalyje šio egzamino neišlaikė 4,86 proc. kandidatų). Vienas Vilniaus r. Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos abiturientas iš fizikos brandos egzamino šiemet gavo taip pat šimto balų įvertinimą.
Šiek tiek žemesnis nei šalies yra biologijos egzamino išlaikymo vidurkis. Šiemet šį egzaminą laikė 90 dvyliktokų ir 93,33 proc. kandidatų jį išlaikė (šalyje išlaikė 97,75 proc. laikiusiųjų).
Chemijos egzaminą laikė 18 Vilniaus rajono abiturientų. 94,44 proc. mokinių šį egzaminą išlaikė (2022 m. išlaikė 91,67 proc.). Šalyje išlaikė 96,94 proc. abiturientų.
Taigi mūsų užduotis aiški – daugiau dėmesio skirti tiksliesiems mokslams rajono mokyklose.
Apskritai šimtukininkus šiais metais parengė 12 Vilniaus rajono savivaldybės gimnazijų. Daugiausia šimtukų gavo Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos abiturientai – 10; Rudaminos Ferdinando Ruščico ir Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijų – po 6; Nemenčinės Gedimino gimnazijos – 5; Mickūnų gimnazijos – 4; Pagirių ir Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijų – po 3; Rudaminos „Ryto“ gimnazijos – 2; Lavoriškių Stepono Batoro, Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio, Marijampolio Meilės Lukšienės ir Zujūnų gimnazijų – po 1. Galima taip pat pasidžiaugti dėl gerų mokymosi rezultatų Pagirių, Juodšilių „Šilo“ gimnazijose.
Ir, žinoma, džiaugiuosi Maišiagalos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo gimnazijos abiturientu, gavusiu net 3 šimtukus.
Tikimasi didesnės pagalbos iš ŠMSM
Kalbant apie lietuvių kalbos mokytojus, dirbančius Vilniaus rajono tautinių mažumų mokyklose, jie susiduria su problema – nėra lietuvių kalbos vadovėlio silpnai lietuvių kalbą mokantiems ar visai jos nemokantiems 1-os klasės mokiniams (pradinukams). Taip pat stinga 1-os klasės mokiniams skirtų mokomųjų priemonių, padedančių veiksmingai įsisavinti būtiniausią aktyvųjį žodyną. Be to, 1-os klasės vadovėliai, skirti mokytis gimtosios lietuvių kalbos ir dėl pernelyg sudėtingo žodyno pradedančiajam kalbos vartotojui yra per sunkūs, ne taip lengvai pritaikomi sėkmingam lietuvių kalbos kaip negimtosios ugdymuisi.
Taip pat trūksta ir kitų mokomųjų dalykų tinkamų vadovėlių – mokiniai mokosi iš pasenusių. Matome, kad ryšį su ŠMSM reikės stiprinti, siekiant mūsų rajono vaikams suteikti tinkamas priemones ugdymuisi, taip pat neapkrauti mokytojų ir mokyklų vadovų pertekliniais procesais. Mokytojai turi kur kas svarbesnę užduotį – mokyti, ugdyti ir ruošti vaikus ne tik žinių gilinimui, suvokimo stiprinimui, bet ir padėti formuoti mokinių kūrybišką ir individualią asmenybę. Dėkoju mūsų rajono mokytojams už šį darbą.
Taigi visi kartu turime stiprinti pagalbą mūsų rajono švietimo bendruomenei, kad vaikai taptų sėkmingais Lietuvos piliečiais, puikiai mokančiais valstybinę kalbą ir kitus mokomuosius dalykus.
Vilniaus rajono savivaldybėje iš viso veikia 24 gimnazijos, kuriose vaikai mokomi įvairiomis kalbomis. Šešiose gimnazijose mokiniai ugdomi tik lietuvių kalba, keturiose – lietuvių-lenkų kalbomis, dvejose – lenkų-rusų kalbomis, vienoje gimnazijoje – tik rusų kalba. Daugiausiai yra tik lenkų kalba ugdymą vykdančių gimnazijų, jų skaičius siekia 11.