O valdantieji šiomis dienomis turi, ką slėpti. Nesikartosiu dėl jų nesąmonių, kurių jie pridarė Lietuvai per šią savo apgailėtiną kadenciją. Paliesiu tik pastarųjų dienų įvykius.
Ar kas girdėjote premjerės pareiškimą apie praloštus nacionalinio stadiono pinigus?
Tai, kad penktadienio popietę Vilniaus meras su statybų magnatu Arvydu Avuliu praneša, kad stadionas bus statomas toliau – nereiškia, kad klausimas „uždarytas“, kodėl konservatorius Vilniaus meras pastarąsias dienas buvo toks tylus ir mažai komentavo situaciją dėl „BaltCap“?
Nelabai pavyko sužinoti, ką apie tai mano ir pati konservatorių premjerė Ingrida Šimonytė – juk situacija neeilinė, kažkas, kas turi glaudžių sąsajų su G. Landsbergių šeimos verslu, pralošė didelius pinigus, už kuriuos turėjo būti statoma ne kokia kvadratinio metro žaidimų aikštelė, o pats nacionalinis stadionas – nacionalinės reikšmės, vienas brangiausių šalies objektų!
Ši istorija įdomi ir tuo, kaip ji prasidėjo: Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. nusprendė be aukciono išnuomoti sklypą nacionalinio stadiono statyboms sostinėje investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“. Beveik 23 hektarų sklypas be jokio konkurso išnuomotas įmonei iki 2047 m. spalio, numatant, jog ši toje vietoje turėtų įrengti daugiafunkcį sveikatingumo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksą.
Sklypo vertė nurodyta 9,33 mln. eurų. Savivaldybės taryba taip pat atleido bendrovę nuo žemės nuomos mokesčio iki 2025-ųjų balandžio pradžios, t. y. stadiono statybų laikotarpiu. Įdomi detalė, kurią pastebėjo finansines „BaltCap“ ataskaitas peržiūrėję specialistai – 2023 m. „BaltCap“ nuostoliams padengti galėjo turėti vos 2 mln. eurų, nebent „BaltCap“ turėjo „stebuklingus“ 2023-iuosius metus ir uždirbo labai daug pelno, apie kurį nepasigyrė jokiose ataskaitose. 2023 m. „BaltCap“ nusprendė keisti rangovą ir niekam nerūpėjo, kad bendrovės finansinė situacija gali būti labai prasta. O kam domėtis?
Juk, jei pažįsti G. Landsbergį, niekas tavęs netikrins. Nebent esi jų nedraugas, tuomet įvairios institucijos tave tikrins ir pertikrins šimtus kartų, kad rastų, prie ko prisikabinti. Jau esame rašę „Neliečiamuosiuose“, kaip „BaltCap“ fondo įmonė „BaltCap Infrastructure Fund“ yra glaudžiai susijusi su milijoninėmis investicijomis į G. Landsbergio šeimos verslą. Visur tie neliečiamieji, sąsajos, giminystės, bendri pinigai...
Bet, kadangi visiems Prezidento „kotletukai“ įdomiau, o stadioną statys „Hanner“, tikriausiai niekas apie tai daugiau ir nekalbės, net ir matydami, kad projektas vėl pabrango. Gal pora visuomenininkų ir Vilniaus tarybos narių iš opozicijos bandys kažką sakyti, bet ir tuos tuoj Landsbergiai išvadins „šmeižtologijos“ kurstytojais, komuniagomis ar pan.
Ekskursija po Rusijai technologijas sėkmingai tiekiantį Taivaną
Ne ką mažiau įdomi istorija, kaip valdantieji bando dangstyti savo ekskursiją po Taivaną, kuris, kaip skelbė Ukrainos ir kitų šalių žiniasklaida, per beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą tapo pagrindiniu metalo apdirbimo staklių tiekėju Rusijai. Beje, Taivanas turi nemažai ir kitų prekybinių santykių su Rusija.
Net ir prasidėjus karui su Ukraina, kaip rašo užsienio spauda, į Rusiją ir Baltarusiją Taivanas eksportavo mašinų dalis, aukštąsias technologijas, kurios galėjo būti naudojamos ginklams ir bendrai Rusijos karinei pramonei. Tokiu būdu Taivanas rėmė Rusijos karą su Ukraina.
Beje, tik šiomis dienomis, po Vakarų ir Ukrainos spaudimo, Taivanas pranešė, kad jie skelbia eksporto į Rusiją ir Baltarusiją kontrolės sąrašą, papildytą punktais, pirmiausia susijusiais su branduolinės energijos medžiagomis, įvairiomis prekėmis ir medžiagomis, cheminėmis medžiagomis ir staklėmis, lazeriais ir kt. Bet, kaip praneša žiniasklaida, Taivano gamybos karinei pramonei reikalingos prekės ir toliau keliauja į Rusiją, tik per kitas šalis.
Tačiau Lietuvos valdantiesiems iki šiol tai, kas demokratiniam pasauliui jau seniai badė akis ir ko jis reikalavo iš Taivano, netrukdė. Atvirkščiai – nei G. Lansdsbergis, nei kiti jo bendražygiai nieko to nematė, o gal nenorėjo matyti, nes paprastai šalys disponuoja viena kitos informacija apie prekybinius ir kitokius santykius su kitomis valstybėmis, o kai tokie įspūdingi prekybiniai skaičiai – jų nepamatyti neįmanoma.
Todėl čia jau kyla dar daugiau klausimų, kodėl valdantieji užsimerkė ir nematė Taivano draugystės su Rusija, o paaukojo Lietuvos ekonominius santykius su Kinija? Dabar suprantu, kodėl kitos Europos Sąjungos narės į mūsų užsienio politikos erelius žiūrėjo kraipydamos galvas ir sukiodamos pirštus prie smilkinių.
Bet atkreipkime dėmesį ir grįžkime prie Prezidento ir ambasadoriaus vakarienės, spektaklio bei palyginkime su šia situacija – net vienuolika Lietuvos Respublikos Seimo narių savaitę svečiavosi tolimajame Taivane, kuris dar visu savo pajėgumu tiekė metalo apdirbimo stakles Rusijai ir kitas karui reikalingas technologijas.
Politikų iš Lietuvos kelionę apmokėjo kviečiančioji pusė, tačiau nedetalizuojama, ar šio vizito išlaidas padengs Taivano parlamentas, ar vietos verslininkai. Gal tie patys Rusijos draugai? Ar toks dosnumas neatrodo kaip užsieniečių kyšis Lietuvos Seimo nariams?
Į tolimą šalį išsirengė visa Seimo futbolo komanda – net vienuolika parlamentarų. Iš jų net septyni priklauso valdančiajai daugumai: Laisvės partijos atstovai Vytautas Mitalas, Tomas Vytautas Raskevičius, konservatoriai Matas Maldeikis, Arūnas Valinskas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Dalia Asanavičiūtė ir Andrius Vyšniauskas.
Tačiau šįsyk kyšiui už nemokamus apartamentus neatsispyrė ir Seimo opozicija. Į Taivaną savaitei vyko ir socialdemokratai Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, Seimo socialdemokratų frakcijos nariai Algirdas Sysas ir Liudas Jonaitis bei Darbo partijos veikėja, Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Kodėl niekas jų neklausia ir jokie etikai netiria dėl kyšio? Jau tai tampa šiandienos konservatorių ir jų vasalų Seime politine norma?
Taigi, Prezidento „problemos“ – puiki proga valdantiesiems atitraukti visuomenės dėmesį nuo rimtesnių klausimų ir kompromituoti Prezidentą, nors jų pačių veiksmai ne tik rodo dvigubus standartus, bet ir daro didelę žalą valstybei.
Ir čia tik poros epizodų trumpa apžvalga...
O kur dar „Igničio“ akcijos, kurios priklauso konservatoriams, vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje kaip dar viena Lietuvai gresianti afera, ar kas kalba apie suskystintųjų gamtinių dujų laivą – kas yra galutinis naudos gavėjas? Kokiems dar ofšorams su konservatorių ir jų aplinkos palaiminimu teka mūsų visų pinigai ir tuština mūsų valstybės biudžetą? Su kuo ir už kokius pinigus jie valgo kotletukus? Lietuvos Prezidentas bent jau iš Lietuvos biudžeto pavalgė vakarienę ir „parsidavė“ Lietuvos žmonėms. Beje, ambasadorius pinigus grąžino.
Labai norėtųsi, kad Lietuvos žmonės žinotų kuo daugiau apie valdžios klaidas ir sąmoningus veiksmus, kurie akivaizdžiai kenkia mūsų valstybei. To žinojimo reikia ypač dabar, kada valdžia kalba apie ketinimus kelti mokesčius, įvesti visuotinį šaukimą, kalba apie grėsmes mūsų valstybei ir kiek kainuos saugumas. Nes dabar susidaro įspūdis, kad vieniems negalioja jokie įstatymai, nėra jokios moralės, jokios atsakomybės už valstybę, už visų mokesčių mokėtojų pinigus, o kiti turės užsikrauti ir atsakomybę, ir finansinę naštą už šios valdžios „darbus“. Ir viską turės padengti paprasti Lietuvos žmonės.