Svarbu, kad ne tik politikai, bet ir visuomenė geriau suprastų, kodėl šis bendradarbiavimas yra reikšmingas bei kokios pasekmės gali laukti pasaulio, jeigu leisime Kinijai elgtis taip, kaip buvo ir, deja, tebėra leidžiama elgtis Rusijai.
„Covid-19“ sukeltas tiekimo grandinių lūžinėjimas parodė, kokia jautri krizėms yra šiuolaikinė gamyba, ir skaudžiai išryškino galimus pavojus, kai ištisi pramonės sektoriai yra visiškai priklausomi nuo vienos valstybės bei jos vidaus padėties ir kaip vėliau, net krizinei situacijai išsisprendus, gamybos linijos nesugeba atsigauti ir stabdo procesus visame pasaulyje.
Dėl šių priežasčių, manau, būtina ir Lietuvoje garsiai kalbėti, kad Taivano saugumas yra ir mūsų saugumo dalis. Šiomis dienomis pasirodė tikrai stiprus „Bloomberg“ straipsnis apie galimas pasekmes pasaulio ekonomikai, jeigu Kinija jėga pabandytų užgrobti Taivaną, iš kurio į pasaulį tiekiama didžioji dalis moderniausių ir pažangiausių puslaidininkių. 5,6 proc. visos pridėtinės vertės sukuriama sektoriuose, kuriuose lustai naudojami kaip tiesioginės sąnaudos – tai savo ruožtu yra beveik 6 trilijonai JAV dolerių! Ir čia kalbama tik apie tokius produktus, kaip telefonai, kompiuteriai, automobiliai, kuriuose puslaidininkiai yra tarp būtinųjų komponentų, tačiau negalime pamiršti ir milžiniško kiekio kitos mašinerijos, sudėtinių dalių bei jų gamybos staklių ir kitų sferų, kuriose puslaidininkiai, nors ir nėra taip gerai matomi, tačiau vaidina milžinišką vaidmenį kuriant pridėtinę vertę.
Daliai iš jūsų gali kilti klausimas, kodėl apie tai kalbama dabar. Atsakymas paprastas: sausio 13-ąją Taivane vyks prezidento rinkimai, ir nesvarbu, kad ir kuris kandidatas laimėtų, nuo rinkimų dienos iki naujojo prezidento inauguracijos Kinijai atsiveria galimybių langas veikti bei įvairiais būdais kenkti ar kitaip daryti įtaką Taivano demokratiniams procesams. Remiantis tiek JAV žvalgybos, tiek bendrai matomomis tendencijomis bei Kinijos veiksmais, realiausi yra du agresijos scenarijai, deja, abu jie būtų pragaištingi Tavanui, pasaulio ekonomikai ir bendrai dabartinei pasaulio tvarkai, dėl kurios tokios valstybės kaip Taivanas ir Lietuva gali ne tik egzistuoti, bet ir klestėti.
Pirmasis – Kinija „karantinuoja Taivaną“, kitaip tariant, paskelbia ekonominę jūrų ir oro blokadą, kai jokia produkcija negali palikti ir pasiekti salos, bei sutrikdo laivininkystės laisvę Pietų Kinijos jūroje. Tokie veiksmai vien per pirmus metus visiškai sužlugdytų atvirą ir eksportu pagrįsta Taivano ekonomiką, BVP kristų mažiausiai 12 proc., o Taivano eksportas iš esmės nustotų egzistuoti, kas savo ruožtu stipriai sukrėstų ir pasaulio ekonomiką. Tokios blokados padariniai per pirmuosius metus prilygtų visiems „Covid-19“ pandemijos sukeltiems neigiamiems ekonominiams padariniams. Būtina pabrėžti, kad kalba eina vien tik apie tiesioginę žalą, kuri kiltų dėl komponentų trūkumo bei akcijų kritimo, ekonominį nuosmukį dar smarkiau išaugintų ir augančios kainos, produktų trūkumas ir augantis nerimas tarp investuotojų.
Antrasis – Kinija įvykdo invaziją į salą ir ją okupuoja. Šis scenarijus reikštų, jog Taivanas kaip demokratiška, provakarietiška ir bendradarbiavimu santykius grindžianti valstybė nustotų egzistuoti. Tai sukeltų ne tik straipsnyje minimus 10 trilijonų JAV dolerių praradimus pasaulinėje ekonomikoje, bet ir destabilizuotų regioną ir pasaulinį galių balansą. Vakarų pasaulis galutinai prarastų vis dar išlaikomą technologinį pranašumą šioje sferoje, o galiausiai ir pasidarytų visiškai priklausomas nuo Kinijos su sąlyga, kad pastaroji sugebėtų perimti technologijas ir gamybos būdus, visiškai jų nesunaikinusi invazijos metu.
Ir vis dėlto, kodėl tai svarbu Lietuvai?
Atsakymas paprastas – turime daug panašumų su Taivanu. Tiek Lietuva, tiek Taivanas yra santykinai mažos atviros ekonomikos, kurios gali augti ir kurti gerovę dėl savo sukuriamos produkcijos eksporto į pasaulį, o ir abi valstybės turi imperialistinių ambicijų kupinas, ultranacionalistines šalis šalia, kurios nevengia panaudoti jėgos prieš silpnesnį, kol kitos demokratinės valstybės dvejoja, kokių veiksmų jos imsis. Svarbu suprasti, kad Taivanas nėra ir nebus ta rinka, kurios eksportui į Vokietiją, Lenkiją ar Latviją mūsų eksportas prilygs apimtimis, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, bendradarbiavimas su Taivanu mums suteikia galimybę pasigaminti raktą, kuris atrakintų duris į puslaidininkių, dirbtinio intelekto bei kitas technologijas, kurios mums ateityje garantuotų dar didesnį ekonominį klestėjimą ir galimybę auginti savo švelniąją galią.
Tiems, kuriems reikia pragmatiško ekonominio aspekto, galima tik pridurti, kad ITRI ir „Teltonikos“ bendradarbiavimas puslaidininkių technologijų srityje yra Lietuvos tiltas į daugiau kaip 7 trilijonų vertės rinką, kurios net nedidelė procentinė dalis mūsų šaliai galėtų atnešti milžinišką naudą. Kai tuo tarpu dar vienas nusileidimas diktatoriui ne tik Europos Sąjungai kainuotų beveik 10 proc. jos ekonomikos, bet tuo pačiu atneštų ir sunkiai apskaičiuojamus galimus Lietuvos ekonomikos nuostolius, kai dėl Kinijos karo pieš Taivaną ir demokratinį pasaulį kiltų ekonominė suirutė mums svarbiose rinkose. Todėl privalome pasakoti savo žmonėms apie Taivaną ir mūsų šalių draugystę, kad įvairūs populistiniai svaičiojimai galiausiai neatimtų mums mūsų pačių per pastaruosius beveik trejus metus auginto indėlio, kuris atvertų naują technologinį, ekonominį ir ekonominės gerovės laikotarpį lietuviams ir Europai.
2021-ųjų pabaigoje dalyvavau pirmojoje šios Seimo kadencijos parlamentinėje delegacijoje į Taivaną. Pastaruoju vizitu mes atvėrėme daug durų, nes supratome ne tik pragmatišką, bet ir vertybinę bendradarbiavimo prasmę. Šie du aspektai koreliuoja. Dar sausio mėnesio gale Taivane lankysis jau trečioji Seimo delegacija. Privalome tęsti tai, kas pradėta, t. y. ir po šių metų Seimo rinkimų.