Šie ir panašūs klausimai jau ne kartą buvo svarstyti Seimo Energetikos komisijoje, kuriai vadovauja buvęs ūkio ministras, Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys, kuris ir atsako į pateiktus klausimus.
- Kodėl dar prieš SGD terminalo statybą buvo nutarta, kad tam tikrą kiekį dujų iš jo vartojai privalės pirkti privalomai?
- Kadangi terminalą reikia išlaikyti, todėl privalomai iš jo dujas perka tie dujų vartotojai, kurie reguliuojami – didžioji dalis šilumos gamintojų, elektrą gaminanti Lietuvos elektrinė ir kogeneracinės elektrinės.
- Vadinasi, tokiu būdu sukuriamas valstybinis dujų monopolis?
- Gal reikėtų sakyti, jog dėl dujų tiekimo garantijų ir, siekiant energetinės nepriklausomybės, buvo pastatytas terminalas. Nors per terminalą tiekiamos dujos šią žiemą bus brangesnės, nei šiuo metu jų galima būtų įsigyti iš Rusijos.
- Jau kuris laikas politiniuose kuluaruose netyla kalbos, kad nuo kitų metų pradžios dujos ženkliai brangs. Tai labiausiai jaudina socialiai pažeidžiamus žmones. Kaip bus iš tikrųjų? Ar jau reikia ruoštis dujų, o tuo pačiu ir šildymo kainų šuoliui?
- Pagal dabartines prognozes dujos iš terminalo bus brangesnės, nei Rusijos monopolininko „Gazprom“. Tačiau bendro dujų pabrangimo nepajusime dėl gautų kompensacijų už dujas dėl permokos už jas 2013-2014 m. Tačiau ne tiek, kiek būtume galėję pajusti, jei nebūtų permokos už dujas iš terminalo.
1000 kubinių metrų dujų kitais metais kainuos maždaug 100 litų pigiau. Kiek už dujas mokėsime dar po metų, šiuo metu ko gero niekas negalėtų atsakyti.
- O kaip nuo kitų metų sausio bus su šildymo kainomis?
- Jeigu šilumos tiekėjams dėl rusiškų dujų kainos Lietuvai sumažinimo bus išmokėtos kompensacijos, tai šiluma šiek tiek atpigs. O, jei – ne, sąskaitos už šildymą nemažės.
Tačiau, jeigu šilumos tiekėjams nereikėtų privalomai pirkti dujų iš SGDT, tai šildymas gyventojams dar labiau atpigtų.
- Kiek?
- 10-15 procentų.
- Terminalui dujas tiekiantį laivą Lietuva iš norvegų nuomos dešimt metų. Ar tai reiškia, kad dėl nuomos kaštų visą dešimtmetį Lietuva mokės brangiau, nei kaimyninės šalys, kurios su Rusija susiderėjo dėl mažesnių dujų kainų?
- Šiuo metu niekas nežino, nes neaišku, kokia bus dujų rinkos kaina. Dabar žinome tik, kiek dujos kainuos pastarąjį pusmetį ir kad jos bus brangesnės, nei „Gazprom“ tiekiamos dujos.
Taip pat dujų kaina Lietuvoje priklausys ir nuo to, kokia situacija rinkoje susiklostys po to, kai JAV skalūnines dujas pradės eksportuoti į užsienį. Gal skalūninės dujos iš Amerikos pasieks ir Lietuvą?
Kalbant apie dujų kainas ateityje, būtų sąžininga prieš visą Lietuvą prisipažinti, kad tas terminalo laivas, kurį įsigijome, mums – ir per didelis, ir per brangus.
Be to, jei per penkerius metus bus renovuota tiek namų, kiek šiuo metu planuojama, tai šilumos suvartojimas Lietuvoje sumažės dar 10 proc., o dalį šilumos gaminsime ir iš atsinaujinančių energetikos šaltinių. Vadinasi, dujų mums reikės dar mažiau.
Šiuo metu Lietuva suvartoja 2,7 mlrd. kubinių metrų dujų, iš kurių 1,5 mlrd. kubinių metrų dujų suvartoja trąšų gamintoja „Achema“, iš „Gazprom“ gaunanti dujas pagal specialią sutartį.
Terminalo galingumas 4 mlrd. kubinių metrų. Tiek Lietuvai dujų nereikia. Be to, dujas pabrangins terminalo išlaikymas, kuris mums bent jau pastarąjį dešimtmetį kasmet atseis apie 200 mln. litų.
- Ar yra koks nors planas ar strategiją, kuri leistų terminalui dirbti jei ne pelningai, tai bent jau nenuostolingai?
- Privalėsime ją parengti, nes priešingu atveju valstybė patirs milžiniškus nuostolius.
Dabar su žiburiu ieškome 5 ar 10 mln. litų, kai reikia renovuoti kokią mokyklą, ligoninę arba padengti kokių nors nelaimingų įvykių nuostolius, o štai terminalo nuoma kasmet atseis apie 200 mln. litų.
Todėl teks pasukti galvą, kaip per terminalą įsigyti pigesnių dujų, kokiose saugyklose jas saugoti.
- Dar prieš mėnesį jūsų vadovaujamoje Seimo Energetikos komisijoje buvo prašoma, kad įmonė „Lietuvos energija“ parengtų planą ar nuostatas, pagal kurias šilumos gamintojams bus kompensuojama permoka už dujas. Tačiau iki šiol neaišku, kaip tai bus daroma. Kodėl delsiama?
- Aš ir pats labai norėčiau kuo greičiau sulaukti aiškų atsakymą. Todėl į kitą komisijos posėdį kviesime finansų ministrą Rimantą Šadžių, nes Finansų ministerija yra „Lietuvos energijos“ steigėja.
Kol kas žinome tik tai, kad šilumos gamintojams priklausančios kompensacijos už per brangiai pirktas dujas iš „Gazprom“ siekia 281,1 mln. litų.
Taip pat jau buvo kalbėta, jog kompensacijas gaus tie šilumos gamintojai, kurie ir ateityje vartos dujas. Tie, kas vartos biokurą, kompensacijų gali nesitikėti.
- Vadinasi, dalis šilumos gamintojų bus apgauti?
- Dalis šilumos gamintojų iš tikrųjų patirs apgaulę ir nuostolius. Keista, švelniai tariant, ir dar viena nuostata – tie dujų vartotojai, kurie niekada nepirko dujų iš „Lietuvos dujų“, tačiau nuo kitų metų sausio 1 d. pradės dujas iš valstybinės įmonės pirkti, kompensacijas gaus.
Pavyzdžiui, jei Lietuvos trąšų gigantas „Achema“ nuspręs dujas pirkti iš „Lietuvos dujų“, tai ir jai bus išmokėtos kompensacijos!
Ir nieko nepadarysi – tokią tvarką nustatė Vyriausybė. Teisingumo joje mažai, tačiau tokiu būdu, matyt, siekiama amortizuoti didesnę gaunamų per terminalą dujų kainą.
- Ar neužprogramuota SGD terminalo veiklai problema dar ir dėl to, kad Lietuvoje vis daugiau vartojama biokuro, taip pat planuojama daugiau šilumos gauti ir iš šiukšlių deginimo?
- Pasikartosiu – Lietuvai reikėjo terminalo, bet – ne tokio didelio, ne tokio brangaus ir – ne su nuomos sutartimi dešimčiai metų. O terminalas, kurį įsigijome, prilygsta prabangiems rūmams, kai mūsų kišenei derėjo įsigyti nelabai didelį ekonomišką namą.
- Kaip jums atrodo, ar Latvijai ir Estijai dar rūpi Lietuvos SGD terminalas?
- Jeigu mūsų artimiausiems kaimynams Klaipėdos SGD terminalas būtų rūpėjęs, jos jau seniai būtų prisijungę prie šio projekto.
Estijos kuro balanse dujos iš „Gazprom“ sudaro tik 10 proc. Visus kitus dujų poreikius kompensuoja estų naudojama skalūnų alyva.
Be to, šiomis dienomis buvo panešta, kad Estija kartu su Suomija nutarė statyti savus SGD rerminalus.
Latviai dujų poreikį kompensuoja savo pasigaminama elektra. Be to, Inčiukalnyje turi dujų saugyklą, kurioje gali kaupti pigiau įsigytas dujas.
- Negi su savo prabangiuoju terminalu Lietuva, lyg turtinga nuotaka, liks viena?
- Kol kas viskas atsimuša į viltingus papostringavimus – jeigu gausim pigesnių dujų, tai gal latviai jas sutiks pasaugot Inčiukalnyje, jeigu nusitiesim dujų vamzdžius iki Lenkijos, tai gal ji pirks dujų.
Todėl Lietuvai reikėtų suprasti, kad teks išlaikyti infrastruktūrą, kuri leidžia įsivežti net 13 mlrd. kubinių metrų dujų, kai mums patiems reikia tik šiek tiek daugiau nei 2 mlrd. kubinių metrų.