Vieną kartą gyveno mergytė. Visai atsitiktinai buvo pastebėta, kad ji turi absoliučią klausą. Ir nuo penkerių metų mergytė sėdo prie instrumento, kartu su tokia gera mokytoja, kokią tik buvo galima rasti. Po to, ūgtelėjus, kelias aiškus – į „čiurlionkę“, tolesnis darbas su ta pačia mokytoja, kuri mokė pradžių pradžios – „rankytėse obuoliukus laikyti“.
Jurga Marcinkevičiūtė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ėjo metai. Specialybės dalykas vis sudėtingėjo, įskaitos, egzaminai, kasdien kelios valandos prie instrumento – juk muzikantas, žinokit, yra kaip sportininkas: jei jis nepalaiko formos – žlugęs. Specialybės mokytoja tapo svarbiausiu žmogumi pasaulyje. Ir to žmogaus buvo bijoma, vengiama kiek tik įmanoma, meluojama jam, kad tik nerėktų arba keiksmai nusikeltų vėlesniam laikui. Mokytoja ne tik mėgo piktai barti, bet ir – nepatogu rašyti – kartais mušė. Per nugarą, rankas, jei visai nepatenkinta – tai ir spirdavo. Reikėjo kartais nors kiek atsikvėpti ir išvengti privalomų specialybės pamokų. Mergaitė džiaugdavosi, kai susirgdavo, tikrai. O vieną kartą ji durimis laužė savo dešinę ranką. Jai pavyko, bet mokytoja pasakė, kad jei negalima groti sutvarstyta dešine, kairė taigi sveika – tobulinsime kairės techniką. Ir tai iš tiesų buvo Mokytoja. Tikra profesionalė.

Ta mergytė užaugusi iki studentiško amžiaus nepasirinko muzikanto kelio. Maža to, ji niekuomet nebeprisėdo prie instrumento, net juokais, net linksmoje kompanijoje ką nors smagaus pagroti.

Bet. Ji iš savo pedagogės išmoko, kad privaloma nuolat dirbti, paklusti teisingiems labiau bet kurioje srityje nusimanančiųjų reikalavimams. Nes mokytojas gali būti žiaurus, svarbu, kad jis būtų tikras mokytojas, tas, kuris savo dalyke niekada neleis chaltūrinti, tingėti, vilktis uodegoje.

Šita istorija yra prieštaringa, kai kalbama apie mokytojo profesijos prestižą, svarbą, auklėjimą, mokymo metodus ir t. t.

Tačiau viena iš „Idėjų Lietuvai“ – siekis, jog mokytojo profesija iki 2025-ųjų taptų prestižine – ne visai suprantama. Kaip ją padaryti prestižine, kokiomis priemonėmis? Didžiausiomis algomis? Kepurių nukėlimu susitikus? Neaišku kaip ir kieno įskiepyta vos ne prigimtine mokinių pagarba?

Nieko neišeis. Nes mokytojas visų pirma pats privalo turėti pašaukimą. Ruošiesi tapti mokytoju – pajusk, kad būtent šis kelias yra vienintelis ir teisingas. Panašiai kaip stojant į kunigų seminariją – ten juk niekas nesitiki po kelerių metų tiesiog įgyti profesiją ir eiti dirbti „nuo iki“, gal dar su popamokine veikla. Mokytojo darbas yra žiauriai sunkus. Bet tuo pat metu ir labai įdomus. Sudominti bent vieną mokinį savo dalyku taip, kad jis taptų tarsi užvaldytas, kad paskirtų tam savo gyvenimą. Ir, suprantama, kad privalomoji programa todėl ir yra privaloma, kad vaikai įgautų dalyko pagrindus, bet juos įmanoma rasti internete, netgi išdėstytus paprastesne forma negu Švietimo ministerijos palaimintų vadovėlių rašytojų globaliuose darbuose, pareikalavusiuose kelerių metų darbo, karštų diskusijų prie kavos su pyragu, o ir valstybės dotacijos vis mažos ir mažos.

O jūs, esami ir būsimi mokytojai, sugebėkite taip „sudievinti“ savo dalyką, kad mokiniai klauptųsi prieš jį. Chemija, geografija, istorija – bet kas, nes kiekvienas mokomas dalykas yra svarbus. Kartais vaiką galima įtikinti, kad dešimtukas iš fizinio lavinimo yra svarbesnis už dešimtuką iš matematikos, nes tai gali būti tikra tiesa. Jo, to užaugusio, jau nebe vaiko, tiesa. Nes jis tapo profesionaliu sportininku, puikiu treneriu ar tiesiog yra paprasčiausiai laimingas ir sveikas tiek fiziškai, tiek ir psichiškai, nes sportas jo gyvenimui suteikia malonumą.

Yra tokių mokytojų, visi tokių pažįstam ir prisimenam. Tiesiog yra vienokių ir kitokių. Ta mergytė prie fortepijono pamena tik tą vieną, deja. Tačiau tai tik patvirtina, kad gal nereikia mokytojo profesijos daryti prestižine. Tikras mokytojas, tas, kuris moko, parodo kelią, ir tokį įdomų kelią, kad neįmanoma nuo jo nusukti – savaime yra prestižinis. Ypatingas, jo vertė nenusakoma ir neįvertinama jokiom deklaruojamom idėjom, jokiais atlyginimais. Yra ir kitas mokytojas, kuriam ir pačiam neįdomus jo mokomas dalykas, o vaikai tiesiog erzina.

Mokytojas privalo turėti pašaukimą. Tuomet ir apie prestižą kalbėti nebus madingos, politiškai pasiteisinančios būtinybės. Ir kai išgirsime, kad kažkurioje miesto gimnazijoje dėsto neįtikėtinas lotynų kalbos mokytojas, padarysime viską, kad mūsų vaikai patektų būtent pas jį. Nors ir visai ne pakeliui. Užtat gyvenime gali būti pakeliui.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: po trumpo lietaus temperatūra pašėlusiai kils – galimas 30 laipsnių karštis (4)

Itin gražiais ir šiltais orais lepinusi gegužė nesiliaus mūsų stebinti ir toliau. Savaitės...

Odontologės įspėja: neatlikus įprastos procedūros, gresia baisios ligos ir byrantys dantys (143)

Kada paskutinį kartą jums buvo atlikta burnos higienos procedūra? Odontologės įspėja, kad...

Priverstinė emigracija į Norvegiją neatšaldė svajonės laimę kurti Lietuvoje (75)

Po studijų kelių įmonių biuruose dirbusi Vaida Juodževičiūtė metė sau iššūkį ir prieš...

6 priežastys atsisakyti „Chrome“ naršyklės (158)

Naršyklė yra nepakankamai saugi, greičiau iškrauna nešiojamojo kompiuterio bateriją, perduoda...

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užfiksuotas pikantiškoje vietoje (107)

Antradienio vakarą Druskininkų miesto meras Ričardas Malinauskas leido kartu su šimtais...

Mitais apipinti Balio paplūdimiai vilioja ir atstumia (9)

Balio salą gaubia daugybė senųjų ir modernių mitų. Vienas garsiausių – kad į šią salą...

DELFI skaitytojai atvėrė namų duris: pamatykite, kaip jie gyvena (19)

Konkursas „Interjeras, kurį sukūriau pats“ paskatino daugybę DELFI skaitytojų pasidalinti savo...

Kodėl meluojame, kalbėdami apie seksą? (10)

Daugybę metų visuomenėje gyvuoja stereotipas, bylojantis apie tai, kad vyrai turi gerokai daugiau...

Kilniaširdiškas keturmečio poelgis sugraudino daugelį (2)

Austinas Perine‘as, keturmetis iš Birmingamo, Alabamos valstijos, tapo tikra vietos įžymybe, kai...

Neišnaudotų resursų dar turintis Maksvytis: tikiuosi, duosime gerą kovą „Lietuvos rytui“

Klaipėdos „Neptūnas“ nors ne tiesiausiu keliu, tačiau galingu akordu užbaigė...