Štai, kad ir jau amžiaus byla tapusioje „rubikoninėje istorijoje“, kuomet iš vilniečių už šildymą buvo išvilioti šimtai milijonų.
2010 metais Lietuvos teismuose prasidėjusi „rubikoninė“ vilniečių apiplėšinėjimo byla tik po ilgų penkerių metų sulaukė Temidės sprendimo. Po to, vykdant teismų sprendimą, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) prireikė dar ilgų pusketvirtų metų, kad būtų perskaičiuotos bazinės šildymo kainos už ankstesniuosius metus. Ir tas perskaičiavimas galų gale įvyko tik tada, kai mes kreipėmės į antstolius, kad jie priverstų Komisiją atlikti savo pareigas.
Komisija patikrino 2012–2014 metų „Vilniaus energijos“ sąnaudas ir 2016 metų rudenį nurodė įmonei grąžinti vartotojams 24,3 mln. eurų nepagrįstų pajamų.
Dar kartą perskaičiuoti 2010–2015 m. šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamąsias Komisiją 2017 m. sausį mūsų pastangomis įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
VKEKK tarnautojai buvo priversti dar kartą suskaičiuoti šilumos ir karšto vandens kainas. Perskaičiavusi Komisija nustatė, kad dėl taikytų kainų skirtumo bendrovė 2011–2017 m. papildomai gavo 7,54 mln. Eur neteisėtų pajamų.
Iš viso dabar jau bendra nepagrįstai gautų pajamų suma pasiekė beveik 32 milijonus eurų. Suma nemaža, nors patyrusių energetikos ekspertų Broniaus Cicėno, Kazimiero Jociaus ir kitų skaičiavimais vilniečių permoka buvo dar didesnė.
Nedidelę šios permokos dalį „Vilniaus energija“ neva tai grąžino 2016 metų gruodį, kai buvo sumažintos bazinės šilumos kainos sostinės gyventojams, tačiau didžioji vilniečių permokos suma vis dar negrąžinta ir neaišku, kada ji sugrįš.
Šių metų vasarą Kainų komisija „kamuolį permetė“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Vilniaus šilumos tinklams“, kurie Stokholmo arbitraže yra pateikę pretenziją dėl koncerno „Veolia“ valdomos UAB „Vilniaus energija“ veiklos.
Vilniaus savivaldybė turėtų prijungti šią vilniečių naudai išieškotiną sumą prie savo pretenzijos. Tai ir turėtų būti padaryta. Vilniečių pinigai gali būti sugrąžinti per Stokholmo arbitražą. O ar taip įvyks? Jau pradedu abejoti ir savo būgštavimams turiu pagrindo.
Abonentas už vartų
Su nerimu stebiu, kaip artėjant savivaldos rinkimams galvas vis aukščiau kelia „rubikoniniai“ abonentai. Kaip jie žada vilniečiams nemokamą viešąjį transportą, nemokamą vandenį kavinėse ir restoranuose, nemokamus duomenis žurnalistams ir t. t.
Juk visi puikiai žinome, kad nemokamų pietų nebūna. Tai yra spąstai.
Koks likimas laukia mūsų bylos Stokholmo arbitraže, jei Vilniaus miesto ir „Vilniaus šilumos tinklų“ kontrolę perims „rubikonininkai“. Jei taip įvyks, tai vilniečių byla greitai subliukš arba bus tyliai numarinta.
Nereikia būti dideliu aiškiaregiu, kad tai suprastum.
Visiems tiems vilniečiams, kurie pasižymi didele tolerancija ir liberalumu, noriu pasakyti: „Apsižvalgykite. Abonentas už vartų. Nuo jūsų pasirinkimo dabar gali priklausyti rubikoninės bylos likimas ir teisingumo atstatymas“.
O kaip dėl atsakomybės? Atsakomybės už tai, kad vilniečiai buvo apgauti ir, nevyniojant į vatą, apvogti. Atsakomybės už tai, kad teisingumas iki šiol neatstatytas, o vilkinamas metų metus? Kas yra kaltas, kas atsakingas?
Atsakomybė, sakyčiau, tiesiogiai tenka „tai Icoro ir Daukšio poniai“, kurią taip gražiai pavadino ir į tarnybą paskyrė pati Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai – buvusi VKEKK vadovė Diana Korsakaitė.
Poniai Korsakaitei buvo gerai žinoma, kad šilumos kainos yra skaičiuojamos neteisingai. Apie tai jai ekspertai ne kartą sakė. Ponia Korsakaitė, o vėliau ir jos „darbų“ tęsėja vilkino visas įmanomas procedūras, susijusias su šilumos kainų perskaičiavimu ir teisingumo atstatymu.
Vilkino gal iš tingumo, sakysite, o gal dėl kažkokių asmeninių sumetimų. Kas dabar nustatys? Psichologai aiškina, kad chroniškas kažko vilkinimas, vengimas kažką daryti nėra tinginystė. Vilkinimas darbe arba gyvenime, anot mokslininkų, dažniausiai yra susijęs su nerimu. Tai yra tokia psichologinio sutrikimo būsena.
O nerimauti „Icoro ponioms“ tikrai yra dėl ko. LR Baudžiamojo kodekso 229 straipsnis (Tarnybos pareigų neatlikimas) numato, kad valstybės tarnautojas, neatlikęs arba netinkamai atlikęs savo pareigas, jei dėl to valstybė arba jos gyventojai patyrė didelės žalos, gali būti sodinami į belangę net iki dvejų metų.