aA
Šioje šalyje tikrai yra vietos senukams, – sakau sau ir bendražygiams. Ir tai mane džiugina. Kas gi daugiau, jei ne mes, vyresnieji, galime ir privalome perspėti apie pavojus, grėsmes. Bakstelėti pirštu į neteisybę, apgaulę, negerovę ir pasiūlyti sprendimus.
Juozas Imbrasas
Juozas Imbrasas
© Asmeninio albumo nuotr.

Štai, kad ir jau amžiaus byla tapusioje „rubikoninėje istorijoje“, kuomet iš vilniečių už šildymą buvo išvilioti šimtai milijonų.

2010 metais Lietuvos teismuose prasidėjusi „rubikoninė“ vilniečių apiplėšinėjimo byla tik po ilgų penkerių metų sulaukė Temidės sprendimo. Po to, vykdant teismų sprendimą, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK) prireikė dar ilgų pusketvirtų metų, kad būtų perskaičiuotos bazinės šildymo kainos už ankstesniuosius metus. Ir tas perskaičiavimas galų gale įvyko tik tada, kai mes kreipėmės į antstolius, kad jie priverstų Komisiją atlikti savo pareigas.

Komisija patikrino 2012–2014 metų „Vilniaus energijos“ sąnaudas ir 2016 metų rudenį nurodė įmonei grąžinti vartotojams 24,3 mln. eurų nepagrįstų pajamų.

Dar kartą perskaičiuoti 2010–2015 m. šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos dedamąsias Komisiją 2017 m. sausį mūsų pastangomis įpareigojo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

VKEKK tarnautojai buvo priversti dar kartą suskaičiuoti šilumos ir karšto vandens kainas. Perskaičiavusi Komisija nustatė, kad dėl taikytų kainų skirtumo bendrovė 2011–2017 m. papildomai gavo 7,54 mln. Eur neteisėtų pajamų.

Iš viso dabar jau bendra nepagrįstai gautų pajamų suma pasiekė beveik 32 milijonus eurų. Suma nemaža, nors patyrusių energetikos ekspertų Broniaus Cicėno, Kazimiero Jociaus ir kitų skaičiavimais vilniečių permoka buvo dar didesnė.

Nedidelę šios permokos dalį „Vilniaus energija“ neva tai grąžino 2016 metų gruodį, kai buvo sumažintos bazinės šilumos kainos sostinės gyventojams, tačiau didžioji vilniečių permokos suma vis dar negrąžinta ir neaišku, kada ji sugrįš.

Šių metų vasarą Kainų komisija „kamuolį permetė“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir UAB „Vilniaus šilumos tinklams“, kurie Stokholmo arbitraže yra pateikę pretenziją dėl koncerno „Veolia“ valdomos UAB „Vilniaus energija“ veiklos.

Vilniaus savivaldybė turėtų prijungti šią vilniečių naudai išieškotiną sumą prie savo pretenzijos. Tai ir turėtų būti padaryta. Vilniečių pinigai gali būti sugrąžinti per Stokholmo arbitražą. O ar taip įvyks? Jau pradedu abejoti ir savo būgštavimams turiu pagrindo.

Abonentas už vartų

Su nerimu stebiu, kaip artėjant savivaldos rinkimams galvas vis aukščiau kelia „rubikoniniai“ abonentai. Kaip jie žada vilniečiams nemokamą viešąjį transportą, nemokamą vandenį kavinėse ir restoranuose, nemokamus duomenis žurnalistams ir t. t.

Juk visi puikiai žinome, kad nemokamų pietų nebūna. Tai yra spąstai.

Koks likimas laukia mūsų bylos Stokholmo arbitraže, jei Vilniaus miesto ir „Vilniaus šilumos tinklų“ kontrolę perims „rubikonininkai“. Jei taip įvyks, tai vilniečių byla greitai subliukš arba bus tyliai numarinta.

Nereikia būti dideliu aiškiaregiu, kad tai suprastum.

Visiems tiems vilniečiams, kurie pasižymi didele tolerancija ir liberalumu, noriu pasakyti: „Apsižvalgykite. Abonentas už vartų. Nuo jūsų pasirinkimo dabar gali priklausyti rubikoninės bylos likimas ir teisingumo atstatymas“.

O kaip dėl atsakomybės? Atsakomybės už tai, kad vilniečiai buvo apgauti ir, nevyniojant į vatą, apvogti. Atsakomybės už tai, kad teisingumas iki šiol neatstatytas, o vilkinamas metų metus? Kas yra kaltas, kas atsakingas?

Atsakomybė, sakyčiau, tiesiogiai tenka „tai Icoro ir Daukšio poniai“, kurią taip gražiai pavadino ir į tarnybą paskyrė pati Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai – buvusi VKEKK vadovė Diana Korsakaitė.

Poniai Korsakaitei buvo gerai žinoma, kad šilumos kainos yra skaičiuojamos neteisingai. Apie tai jai ekspertai ne kartą sakė. Ponia Korsakaitė, o vėliau ir jos „darbų“ tęsėja vilkino visas įmanomas procedūras, susijusias su šilumos kainų perskaičiavimu ir teisingumo atstatymu.

Vilkino gal iš tingumo, sakysite, o gal dėl kažkokių asmeninių sumetimų. Kas dabar nustatys? Psichologai aiškina, kad chroniškas kažko vilkinimas, vengimas kažką daryti nėra tinginystė. Vilkinimas darbe arba gyvenime, anot mokslininkų, dažniausiai yra susijęs su nerimu. Tai yra tokia psichologinio sutrikimo būsena.

O nerimauti „Icoro ponioms“ tikrai yra dėl ko. LR Baudžiamojo kodekso 229 straipsnis (Tarnybos pareigų neatlikimas) numato, kad valstybės tarnautojas, neatlikęs arba netinkamai atlikęs savo pareigas, jei dėl to valstybė arba jos gyventojai patyrė didelės žalos, gali būti sodinami į belangę net iki dvejų metų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dailius Dargis | D+

16 valandų su savo pagrobėju praleidęs žinomas Lietuvos aktorius papasakojo, kaip viskas vyko: aš tapau jo savotišku pagalbininku

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo kelios, tačiau plataus atgarsio sulaukusios įkaitų...

Psichologė pasakė, kada santuokoje jau laikas sukti skirtingais keliais: svarbu viską matyti skaidriai (93)

Kai lyčių stereotipai trinami laikmečio ar kitų procesų, kuo gi skiriasi vyras ir moteris? O...

Iš COVID-19 duomenis nagrinėjančių ekspertų – nerimo ženklai: kertasi dvi pandemijos (70)

Kai Ziyado Al-Aly vadovaujama tyrimų grupė pranešė jam, kaip dažnai diabetas kerta...

Restoranuose drastiškai trūksta darbuotojų: sugrįžusieji iš prastovų susirenka išmokas ir patraukia kitur (256)

Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų...

Mirė garsi virtuvės šefė, „barbekiu mama“ Halina Bovševič (198)

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė, barbekiu mama vadinta Halina...

Lyg tikra vasara: į Lietuvą plūstelės šiluma – įdienojus net iki 23 laipsnių (1)

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono vakarinė – šiltoji dalis. Su smarkokais pietiniais oro...

Nepavykęs Kremliaus noras įgelti: lietuviai, rinkitės – ginklai arba vakcinos (574)

Lietuvos kariuomenės įsigijimai visada buvo ir išliko Kremliaus propagandistų dėmesio centre: tai...

Pavydas poroje: kada jis santykius griauna, o kada jiems padeda? (10)

Meskite į mane akmenį tie, kas niekada nejautė pavydo. Iš tiesų šis jausmas mus lydi nuo...

Gydytojas įvardijo, koks skausmas mus labai sendina: patarė nedelsti du skaičiai parodys, ar efektyviai sportuojate (18)

Pradėdami sportuoti, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, sporto salėje kartais nesupranta...

Orijus Gasanovas papasakojo, kodėl dabar pats geriausias laikas keliauti: stebina prabangių viešbučių kainos ir galimybės (38)

Dabar, kai pasaulis stengiasi išsivaduoti iš COVID–19 sukeltos pandemijos, vis dažniau iškyla...