Smurtas prieš moteris sudaro didžiąją smurto šeimoje dalį. Ši problema aktuali visoms šalims, ją nelengva spręsti.
Pirmą kartą pasaulinė kampanija „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“ buvo organizuota 1991 metais. Nuo tada visame pasaulyje lapkričio 25-ąją prasideda įvairiausi renginiai: vieni, dažniausiai vyrai, kabinasi baltus kaspinėlius į atlapus, kiti dalyvauja eitynėse ar demonstracijose.
Lietuvoje ši akcija rengiama apie dešimtmetį. Šiemet renginiai vyksta daugybėje Lietuvos miestų ir miestelių. Vilniuje surengta svarbi konferencija „Seksualinio smurto prieš moteris kriminalizavimas.
Stambulo konvencija“.
Fizinio smurto prieš moteris problema mūsų šalyje pradėta kelti iš karto po Nepriklausomybės atkūrimo. Tuometiniai duomenys liudija, kad kas trečia moteris Lietuvoje patiria fizinį smurtą šeimoje. Visuomenės dėmesys smurto apraiškoms, jo prevencijai – nepakankamas.
Aktyviau fizinio smurto prieš moteris problema mūsų šalyje pradėta spręsti, kai prieš dvejus metus įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Įstatymu išreikštas rimtas valstybės požiūris į smurtą šeimoje, artimoje aplinkoje. Ligi tol smurtas šeimoje buvo laikomas privačiu reikalu, o jį patyrusioms smurtą moterims teko kreiptis į teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas privataus kaltinimo tvarka.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas iš esmės pakeitė padėtį: dabar nukentėjusiajai net nereikia rašyti pareiškimo, ją gina visas teisėtvarkos mechanizmas. Žinoma, šis mechanizmas dar nėra tobulas, tačiau požiūryje į smurtą įvyko revoliuciniai pokyčiai.
Be to, pradėti kurti specializuoti pagalbos centrai. Šiuo metu šalyje veikia apie 30 nevyriausybinių organizacijų, kurios projektų keliu sprendžia šią problemą. Daugeliui jų stinga valstybės ar savivaldybių finansinės paramos. Tačiau pirminė socialinė ir teisinė pagalba nukentėjusiems nuo smurto jau teikiama.
Labiausiai visuomenėje matomas fizinis smurtas, ir čia jau matomi akivaizdūs poslinkiai. Tačiau seksualinis smurtas prieš moteris nuolat likdavo užribyje. Todėl šiemet kai kurios moterų organizacijos (pvz., Moterų informacijos centras, Kauno moterų krizių centras) 16 dienų akcijoje akcentuoja būtent seksualinį smurtą prieš moteris. Seksualinis smurtas yra labiausiai slepiamas, jį patyrusios moterys bijo būti apkaltintos provokavimu, bijo patyčių bei pasmerkimo. O seksualinė prievarta šeimoje daugelio iš viso nelaikoma smurtu.
Visuomenėje nepakankamas dėmesys skiriamas smurtui šeimoje prieš vaikus, jis pateisinamas. Kai kurie „veikėjai“ organizuoja grupes, kurios imasi psichologinio smurto internetinėje aplinkoje prieš politikus, kurie nesitaiksto su smurtu prieš vaikus.
Žinoma, tai atskira tema, tačiau tik noriu pabrėžti, kad tyrimais Lietuvoje ir daugelyje pasaulio šalių įrodyta, kad nuo smurto šeimoje nukenčia kiekvienas ne tik jį patyręs, bet ir matęs savo tėvų smurtą vaikas. Tuo metu jis patiria psichologinį smurtą. Be to, patirtas ar matytas šeimoje smurtas turi ilgalaikių pasekmių: tokioje šeimoje užaugę berniukai, tapę vyrais, tris kartus (arba daugiau) dažniau smurtauja savo šeimose.
Dar viena tema – patyčios iš moterų-politikių. Pastaruoju metu ji peržengia ne tik etikos, bet ir psichologinio smurto ribas.
Smurto prieš moteris problema aktyviai susidomėjau dar tada, kai dar nebuvau Seimo narė. Tirdama moterų padėtį visuomenėje, paliečiau ir smurto temą. Mane šokiravo rezultatai – smurto paplitimas buvo didžiulis. Vėliau vadovavau nacionaliniam reprezentatyviam viktimologiniam tyrimui (lot. victima – auka).
Net 42,6 % ištekėjusių ar turinčių partnerį moterų buvo bent kartą nuo jų patyrusios smurtą. Lyginant su kitų šalių panašių tyrimų rezultatais pasirodė, kad Lietuva ypatinga tuo, kad moterys dažniau patiria smurtą ne viešosiose vietose, o savo namuose, šeimos aplinkoje!
Kai pirmą kartą buvau išrinkta Seimo nare 2000-aisiais metais, pasiūliau kelias Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, bet jos buvo atmestos. Daugelis šaipėsi... Panašias pataisas vėliau teikė Vidaus reikalų ministerija, jos buvo priimtos. Taigi džiaugiuosi, kad savo pirmaisiais siūlymais pavyko „pajudinti“ įstatymų bazę. Dabar įstatyminėje bazėje – didžiuliai pokyčiai, reikia rūpintis esamų įstatymų normų tinkamu įgyvendinimu.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius yra sudaręs darbo grupę Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui įgyvendinti, dirbu joje. Parengiau kelias naujas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas. Tikiuosi, pavyks pasiekti praktinių rezultatų. Po truputį nyksta požiūris, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas...
Artėjant metų pabaigai, norisi visiems palinkėti ramių, jaukių šv. Kalėdų. Tegul šeimos narių santykiai bus grindžiami tik meile ir abipuse pagarba.