Ketvirtadienį neapsikentęs Premjero Sauliaus Skvernelio gumos tempimo ir melo išspręsti klausimą per savaitę bei po biudžeto priėmimo, o ministrui Narkevičiui klimpstant į vis naujus ir naujus skandalus, net santūrus Prezidentas pasisakė ypatingai griežtai: „J. Narkevičiaus atvejis pirmiausia moralinės ir politinės atsakomybės klausimas. Ir jei jis nebus sprendžiamas, tai tada reiks kelti naujus klausimus. Gali kilti visuomenei klausimų, o kodėl šitas ministras yra taip ginamas, gal jis gali pasakyti kažką daugiau tuo atveju, jei jis bus atleistas? Šie nacionaliniai kelių asfaltavimo ypatumai, šis burbulas gali pūstis ir vieną gražią dieną jis susprogs aptaškydamas visus.“

Panašu, kad Prezidentas žino dar daugiau informacijos negu yra viešumoje apie tai, kaip ir kiek giliai į savo keliuko asfaltą yra įklimpęs Premjeras S. Skvernelis. Situacija, deja, jau seniai iš moralinio vertinimo sferos ar net politinio, pradeda priminti kriminalinį pasaulį, su kurio nerašytomis taisyklėmis, kaip buvęs policininkas, yra gerai susipažinęs ir Premjeras S. Skvernelis.

Kai galimai susimokę ar bendrą nusikaltimą padarę asmenys tokiu būdu pradeda dengti vienas kitą, bijodami, kad kitas jį gali įskųsti. Todėl graudu žiūrėti, kaip buvęs policininkas, žadėjęs kovoti už skaidrumą ir prieš korupciją, tampa neskaidriai veikiančios organizacijos narių politiniu globėju ir net bendrininku.

Juk bene kiekvieną savaitę vis sužinome apie naujus galimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų piktnaudžiavimo savo padėtimi atvejus. Štai, kaip neseniai išsiaiškino žurnalistai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos Seimo narių Vandos Kravčionok ir Michalo Mackevičiaus įmonė daugelį metų gauna šimtatūkstantines eurų sumas siekiančius užsakymus iš bendrapartiečių valdomų savivaldybių, o toje bendrovėje žurnalistais dirba ir atlyginimus iš jos gauna tos pačios savivaldybės tarybos nariai.

Kitai frakcijos narei Irinai Rozovai gresia apkalta už priesaikos sulaužymą dėl nuslėpto savo galimo bendradarbiavimo su Rusijos žvalgybinininkais. Ta pati Irina Rozova, iki tapimo Seimo nare, buvo Valdemaro Tomaševskio darbuotoja, jo kaip europarlamentaro politinio pasitikėjimo padėjėja. Tad greičiausiai susitikinėdama su Rusijos žvalgybininkais vykdė savo viršininko Valdemaro Tomaševskio užduotis.

Šiame kontekste Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės apsaugininkų šokdinimas, kad jai praeinant visi atsistotų arba kito Lenkų rinkimų akcijos frakcijos nario Zbignevo Jedinskio ir jo sūnaus melavimas dėl pikantiškų aplinkybių naudojantis Seimo viešbučio jau tampa tik apgailėtini bei graudžiai juokingi.

Ir visos šių šaunių politinių herojų organizacijos vadovas „koloradinių juostelių“ nešiotojas Valdemaras Tomaševskis sau leidžia viešai vadinti Prezidentą Gitaną Nausėdą melagiu, o visus bendrapartiečių nuopuolius ir gėdingus prasižengimus – „jerundomis“ ir „glupstwomis“.

Už šį visą moralinį ir politinį naujos valdžios veidą tiesioginė atsakomybė tenka Premjerui Sauliui Skverneliui. Pramušus bet kokį moralinį dugną, panašu, kad Prezidentas ir visuomenė gali pareikalauti jo trauktis dar anksčiau negu iki Seimo rinkimų.