Du mokiniai pradeda sekti Jėzų, nes išgirdo Krikštytojo skelbimą, kad Jėzus yra Dievo Avinėlis. Jėzus imasi iniciatyvos, atsigręždamas į mokinius. Jis tai padaro užduodamas jiems klausimą: „Ko ieškote?“ (Jn 1, 38).
Tai pirmieji Jėzaus ištarti žodžiai Evangelijoje pagal Joną. Įdomu tai, kad ir pirmieji Prisikėlusiojo žodžiai yra tie patys: „Ko ieškai?“ (Jn 20, 15). Šis klausimas užduodamas Marijai Magdalietei.
O ir tų abiejų pokalbių tęsinys yra gana panašus. Čia mokiniai į klausimą atsako klausimu: „Rabbi (tai reiškia: ‚Mokytojau‘), kur gyveni?“ (Jn 1, 38), o Velykų rytą Marija savo ruožtu atsako teiraudamasi, kur yra tasai, kurio ji neranda kape.
Abiem atvejais klausimas yra susijęs su vieta šiame pasaulyje: gyvenamąja Jėzaus vieta arba vieta, kurioje guli jo kūnas.
Taigi šis tekstas pabrėžia žodį „gyventi“. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kalbama apie konkrečią žemišką Jėzaus buvimo vietą, tačiau, skaitydami toliau Jono evangeliją, pamatome, jog ši gyvenamoji Jėzaus vieta yra Dieve.
Klausdamas „ko ieškote?“, Jėzus bando kilstelėti ieškojimo kryptį, kad mokinys galėtų dalyvauti šioje Sūnaus ir Tėvo bendrystėje. Todėl Jėzus atsako Marijai Magdalietei, jog jis žengia „pas savo Tėvą“ (Jn 20, 17).
Taigi vieta yra jis, pats Jėzaus asmuo – vieta nėra namas ar palapinė. „Pas jį“ (Jn 1, 39) mokiniai apsistoja. Bendrystėje, artumoje, draugystėje su juo randasi poilsis, kurio buvo ieškoma. Dabar jau galima apsistoti
