Euforiška Zelenskio kelionė maršrutu Bachmuto tvirtovė – Baltieji rūmai po iskanderais ir šachedais apšaudoma Kyjivo egle nepaliko nei abramsų, nei fantomų, nei ATACMS.
Taip atsitiko todėl, kad Amerika, pradedant Bidenu ir baigiant dauguma abiejų partijų valstybininkų vis dar naiviai mano, kad fašistinės Rusijos fuhreris Putinas anksčiau ar vėliau įsitikins šio karo beprasmybe ir pabrukęs uodegą amžiams pasitrauks į bunkerį. Todėl nereikia karo eskalacijos. Negalima Ukrainai duoti abramsų, fantomų ir atakamsų, vienintelių galinčių parodyti bunkerio žiurkei ir visiems rashistams jų vietą.
Kas lieka europiečiui, suvokiančiam šventą doro amerikono paklydimą? Rašyti Kalėdų seneliui laišką kitų Kalėdų proga. Karas su šitom Kalėdom nesibaigs.
Kitas Kalėdas sutiksim tam pačiam apkase, tik dar labiau apgriautam. Dar labiau permirkusiame nuo ukrainiečių kraujo. Ukraina bus sugriauta dvigubai daugiau nei dabar. Ukrainos vyrų ir moterų per kitas šv. Kalėdas bus žuvę dvigubai daugiau nei žuvo iki šiol. Chersono centro apšaudymas Kūčių dieną – įrodymas.
„Neeskaluojamas“ vakarietiškais tankais ir naikintuvais karas, kuriam vakar, stebuklingą Kūčių vakarą, stuktelėjo 10 mėnesių, tikrai įžengė į naują stadiją. Tapo poziciniu karu. Padėtis maždaug tokia kaip 1915-ųjų ar 1916-ųjų Prancūzijos-Vokietijos fronte. Vakarų fronte nieko naujo.
Viltis kaip nors pakeisti naivų amerikiečių nusistatymą „neeskaluoti“ – tik Kalėdų senelis ir, žinoma, Ukrainos kariuomenė. Šituos baisius metus visokie metų geriausių ir kiečiausių rinkėjai privalo pavadinti Ukrainos kariuomenės metais.
Tai Ukrainos kariuomenė sustabdė tris keturis kartus galingesnę neraliuotų gyvulių armiją, kuri ėjo plėšti, prievartauti ir žudyti. Jei ne Ukrainos kariuomenė, šita driskių orda šį Kalėdų vakarą plėšikautų ir žudytų Vilniuje, Kražiuose, Eišiškėse, Kartenoje ir kitur.
Devyni prašymai Kalėdų seneliui, galiojantys iki kitų metų Kalėdų.
Prašymas Nr. 1. Toks pat kaip ir prieš šias Kalėdas. Gerasis Kalėdų seneli, atnešk generolui Zalužnui a) „Leopards 2“, b) „Marders 3“, c) „Abrams“, d) F-15; e) tolimo nuotolio haimarsų ATACMS raketų ir dar vieną kitą JDAM išmaniąją bombą bei „Grey Eagle“ primesk.
Atnešk tiek, kiek generolas Zalužnas paprašė.
Prašymas Nr. 2. Nežinau, ar taip galima, bet jei prezidentas Bidenas Tavęs, Kalėdų seneli, ko nors paprašys dėl komunistinės Kinijos ir to dangiškojo Dievo mulkio Trumpo, ar negalėtum pasiųti Bidenui žinią, kad jis gaus viską, ko nori, tik tada, kai supras, jog Ukrainai reikia duoti tai, ko ji prašo pergalei pasiekti, nes priešingu atveju fašistinė Rusija kaip kybojo, taip ir liks kyboti kaip kardas virš Vakarų demokratijų galvos.
Prašymas Nr. 3. Visus Europoje ir Amerikoje įšaldytus Rusijos reicho ir Putino oligarchų milijardus atnešk ir padėk po egle jau 10 mėnesių barbariškai griaunamai Ukrainai, kurios nuostoliai seniai skaičiuojami trilijonais eurų.
Prašymas Nr. 4. Kiek neįprastas: gal galėtum užbaninti savo didžiajame Laplandijos kompiuteryje turtingiausią Europos valstybę Šveicariją? Bent iki karo pabaigos šita šalis nenusipelno jokių dovanėlių.
Už tai, kad Šveicarija blokavo Ukrainai tiekimą vokiškų ginklų su šveicariškais komponentais, bet nespjovė į kruviną pelną pardavinėdama elektroniką Rusijos reicho sparnuotosioms raketoms gaminti.
Prašymas Nr. 5. Padėk po Dauning stryto egle žiupsnelį džonsoniško įžūlumo D.Britanijos premjerui R.Sunakui, kuris kaip ir jo pirmtakas B.Johnsonas, nėra prieš, kad NATO duotų Ukrainai visų nuotolių raketų ir panaikintų tą iš vaikiškų kompiuterinių žaidimų į NATO štabą Briusleyje įsimetusį apribojimą neleisti ukrainiečiams smogti vakarietiškais ginklais į reicho raketų paleidimo centrus agresorės teritorijoje.
Prašymas Nr. 5. O Prancūzijos prezidentui Macronui atnešk žaislinį telefoną su kalbančia fuhrerio Putino lėle kitame laido gale, kad iš vaikystės kelnikių neišaugantis prancūzų lyderis prieš užmigdamas minkštuose pataluose turėtų su pasikalbėti.
Prašymas Nr. 6. Mielas Kalėdų seneli, jei nebūtų per daug sunku, įsimesk į kitų metų roges ir vieną kitą maišelį su protu. Padėti po egle tiems lietuvių, žemaičių ir kalnėnų plumpročiams, kurie ir toliau garbina fuhrerį Putiną bei jo klouną Lukašenką.
Taip pat ir Lietuvos opozicijai, kuri nenorom turėjusi pripažinti, kad su Rusija ir Baltarusija gerinti santykių ir draugauti jau nebeišeis, vis dar galvą guldo už amžiną draugystę ir prekybą su komunistine Kinija.
Prašymas Nr. 7. Dar būtų neprošal padėti po egle sąžinės kiekvienam Europos ir Amerikos verslininkui, likusiam dirbti Rusijos reiche ar tiesiog šaltu snukiu apeidinėjančiam Pu reichui įvestas ekonomines sankcijas. Kiekvienam merui matijošaičiui, kiekvienam girčiui iš Elektrėnų, ir kiekvienam dievotam operos benediktui – sąžinės bent po aguonos grūdelį.
Prašymas Nr. 8. O dar būtų gerai, kad kitą Kalėdų rytą Jonas Ohmanas, Olegas Šurajevas, Andrius Tapinas ir kiekvienas, kuris visus šituos metus klupdamas tempė Ukrainai bairaktarus, automobilius, naktinio matymo prietaisus ir kitokį gerą, tinkantį mušti fašistinėms ordoms, gautų po vieną stebuklingo Laplandijos energetinio gėrimo butelį.
Prašymas Nr. 9. Turėtų būti skirtas Ukrainai. Bet Ukrainos širdis tokia didelė, dvasia tokia stipri, kad ji pati sau ir visam pasauliui tapo dovana. Užteks, kad praskriedamas virš be elektros likusios Ukrainos, danguje savo rogėmis nupieši pergalės obalsį Слава Україні!
Visi tie prašymai yra pavėluoti. Ne diena. Ir ne metais. Mažiausiai devyneriais. O iš tikrųjų tai visais 23-ejais. Tada, kai Rusija antrą kartą užpuolė Čečėniją, visa Europa ir visa Amerika, įskaitant ir visą Lietuvą, numojo į tai ranka.
„Businnes as usual“ ne tik matijošaičiams, girčiams ir benediktams – visiems mums du gerus dešimtmečius buvo daug svarbiau, nei civilių žudynės ir moterų prievartavimai Čečėnijoje „as usual“, kai kalbama apie bet kurio amžiaus Rusijos kariuomenę.
Dabar lieka rašyti beviltiškus laiškus Kalėdų seneliui, kuris nėra nei kileris, nei artilerijos amunicijos fabrikų savininkas, nei Amerikos prezidentas ar Kongreso respublikonų lyderis.